Graeme’o Simsiono „Projektas rožė“

Šiandien pristatome debiutinį australų rašytojo Graeme’o Simsiono romaną „Projektas Rožė“ („Alma littera“, 2013). Prieš tapdamas rašytoju, Graeme’as dirbo IT konsultantu ir dėstė keturiuose Australijos universitetuose.

Nedažnas atvejis – pirmiausia kūrinys gimė kaip komedijos scenarijus, o tik po to, įtikintas savo leidėjo, autorius ėmėsi rašyti romaną, kuris tapo tikra metų sensacija ne tik australams. Dar nespėjęs pasiekti skaitytojų materialiuoju pavidalu, romanas jau buvo apdovanotas Australijos rašytojų sąjungos premija geriausios romantinės komedijos kategorijoje ir Ministro pirmininko literatūros premija. Tokia knygos sėkmė, žinoma, neapsiėjo be pulko leidybininkų ir kolegų pagalbos populiarinant knygą, tačiau negalime nuneigti ir autoriaus talento – „Projektas Rožė“ šviesi, kaip reta šmaikšti ir vizuali romantinė komedija. Šiuo metu knygą jau galima perskaityti daugiau nei 30 pasaulio kalbų, o Rožės ir Dono gerbėjų gretos vis auga.

Deja, kaži kodėl, bet lietuvių kalba pasirodė tik pirmoji knygos dalis, o kitos dvi („The Rosie Effect“ ir „The Rosie Result“) vis dar laukia, kol bus prisimintos…

Romanas „Projektas Rožė“ – smagi ir įtraukianti komedija apie trisdešimt devynerių metų genetikos profesorių Doną Tilmaną, kuris yra „tikras vyro idealas“, jei neminėsime fakto, kad Aspergerio sindromas trukdo jam būti geriausia savo versija. Nepaisant to, Donas dirba universitete, yra gana neblogai prisitaikęs prie rutinos, o iki pilnatvės jam trūksta tik vieno – žmonos.

Donas nebūtų Donas, jei nepagalvotų, kaip šią problemą išspręsti – taip jis sukuria projektą „Žmona“, kurį sudaro 16 dvipusių popieriaus lapų su keliais šimtais klausimų. Klausimus jis pradeda platinti internete, tikėdamasis, kad pagal pretendenčių atsiųstus atsakymus jam pavyks išvengti nesėkmingų pasimatymų ir sutaupyti laiko, atsirinkus tinkamas kandidates.

Tačiau Dono planus ir rutiną sujaukia tarsi iš dangaus nukritusi Rožė. Ši mergina visiškai neatitinka Dono reikalavimų, bet ji prašo visai ne pasimatymo, o padėti jai surasti tikrąjį savo tėvą – juk vis dėlto jis genetikos profesorius!

Iš geraširdiškumo ir smalsumo Donas sutinka padėti šiai sutrikusiai moteriai ir atidėjęs savo projektą „Žmona“ imasi naujo – „Tėvas“, net nenumanydamas, kad sudėtinga Rožės asmenybė sukels jam begalę kančių ir kartu privers daug ką atrasti…

„Projektas Rožė“ puikiai tiks tiems, kas ne prieš pasijuokti iš rimtų dalykų. Autorius negailestingai stumia savo dramatiškus personažus į nederamas ir sveiku protu sunkiai suvokiamas, absurdiškas situacijas, kviesdamas skaitytoją kartu juoktis, bet drauge ir jaudintis dėl jų likimų.

Nuotaikinga istorija leidžia pamiršti tai, kad realybėje tikriausiai Dono istorija neatrodytų tokia jau linksma. Kaži ar juokingas būtų veikėjų asocialus elgesys, bendravimo sutrikimai ir potrauminės patirtys, kurios dėl juoko ir sveiko humoro priimamos daug lengviau, praplečiant suvokimo perspektyvą ir į romano problematiką pažvelgiant laisviau arba, kaip pasakytų Donas, kas šios žmogiškos, įveikiamos problemos, palyginti su Visata ir Didžiuoju Sprogimu?

R. Stonkutė