Stasio Šalkauskio premijos laureatas – Libertas Klimka

Etnologas, fizikas prof. dr. Libertas Klimka

Biografija
Gimė 1940 m. rugsėjo 18 d. Kaune. Lietuvių fizikas, mokslo istorikas, etnologas. Daktaras (fiziniai mokslai; fizikos ir matematikos mokslų kandidatas, 1972 m.). 1963 m. baigė Vilniaus universitetą. 1963–1975 m. dirbo Puslaidininkių fizikos institute, 1975–1992 m. dėstė fiziką Vilniaus Gedimino technikos universitete (iki 1996 m. Vilniaus inžinerinis statybos institutas). 1992–2018 m. dėstė Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 m. Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2018 07 01 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija); profesorius (2003 m.). Mokslinio darbo kryptys – tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorija Lietuvoje, baltų kosmologija, liaudies kalendoriniai papročiai. Įtvirtino naują Lietuvoje tarpdisciplininę mokslo šaką – paleoastronomiją. Vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Kulionyse įkūrimo (1980 m.) iniciatorių, nuo 1990 m. jo mokslinis vadovas. Su kitais 1995 m. suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje. Atskleidė XIV amžiaus pabaigos–XV amžiaus pradžios statinio ant Birutės kalno Palangoje astronominę paskirtį. Kaip ekspertas tyrinėja Lietuvos bažnyčių laikrodžius. Nuo 1998 m. Lietuvos ir Baltijos šalių istorikų asociacijos vicepirmininkas, 2005–2010 m. Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.

Apdovanojimai
Lauryno Ivinskio premija (1997 m.);
Jono Basanavičiaus premija (2005 m.);
Stasio Šalkauskio premija (2008 m.).

Susipažinti su L. Klimkos bibliografine rodykle galite čia.

Informacijos šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija, prieiga per internetą https://www.vle.lt/Straipsnis/Libertas-Klimka-46251 [Žiūrėta 2020 03 18].
Iliustracija iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo.