Stasio Šalkauskio premijos laureatė – Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė (1938–2000)

Biografija
Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė gimė 1938 m. rugsėjo 27 d. Kupiškyje, mokytojų šeimoje. Po karo su tėvais persikėlė į Pandėlį, ten pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Mokydamasi dešimtoje klasėje 1955 m. kartu su mokslo draugais pradėjo kurti pogrindinę antisovietinę organizaciją, platino atsišaukimus, išleido šešis numerius antisovietinio-patriotinio laikraščio „Laisvės balsas“, kuriame buvo spausdinami Nijolės analitiniai straipsniai, eilėraščiai. Laikraštį Nijolė redagavo ir perrašinėjo.

1957 m. Nijolė Gaškaitė įstojo į Kauno politechnikos institutą. Tų pačių metų lapkričio mėnesį kartu su kitais bendražygiais prisiekė kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Ji pasirinko Rūtos slapyvardį.

Įsigiję spaustuvinį šriftą organizacijos nariai išspausdino porą šimtų atsišaukimų, Vasario 16-osios proga pasiuvo ir iškėlė tris tautines vėliavas (Kaune, Vilniuje, Pandėlyje). Organizacijos veikloje dalyvavo apie 12 asmenų. 1958 m. Nijolė kartu su kitais sukūrė organizacijos „Laisvę Lietuvai“ programą, kurioje numatė Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir aptarė būsimos demokratinės valstybės modelį. Naujųjų 1958-ųjų proga KPI Statybos fakulteto salėje Nijolė Gaškaitė pažėrė pluoštą atsišaukimų.

1958 m. kovo 14 d. Nijolė Gaškaitė buvo suimta. Nuteista pagal RFSR BK 58-10 1 d. ir 58-11 straipsnius septyneriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Kemerovo sr. Marijinsko r., Irkutsko sr. Taišeto r., Mordovijos ASSR Zubovo-Poliansko lageriuose. 1960 m. kartu su buvusia partizane Jadvyga Žardinskaite-Bartašiene sudarė lageryje įkalintų moterų politinių kalinių sąrašą, kurį norėjo slapta perduoti JAV ambasadai ir Jungtinių Tautų Organizacijai (deja, sąrašas tikslo nepasiekė).

1965 m. iškalėjusi visą bausmės laiką Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose. Dirbo Statybos valdyboje darbininke, nuslėpusi teistumą įstojo į KPI neakivaizdinį skyrių. Baigusi Statybos fakultetą dirbo Inventorizacijos biure technike, Kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje inžiniere, Statybos ir architektūros MTĮ Šiaulių skyriaus vyr. moksline bendradarbe. Nuo 1989 m. lapkričio mėn. dirbo LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijos KGB veiklai tirti darbo grupės nare, 1993–1994 m. – Valstybiniame Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centre. Nuo 1997 m. kovo 1 d. vėl dirbo LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus specialiste.

Reabilituota 1990 m. birželio 25 dieną. Remiantis 1997 m. sausio 23 d. LR pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymu, Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė pripažinta Laisvės kovų dalyve.

Mirė 2000 m. spalio 6 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Apdovanojimai:
1994 m. – Lietuvos fronto bičiulių įsteigto fondo „Į laisvę“  premija.
1999 m. – Lietuvos fronto bičiulių įsteigto fondo „Į laisvę“  premija.
1999 m.  – S. Šalkauskio premija (už tautos kultūros, mokslo ir filosofinės minties turtinimą ir ugdymą).
2000 m. – „Lietuvių balso“ konkurso premija (už romaną „Užverstų šulinių vanduo“).
2000 m.  – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas.

Susipažinti su N. Gaškaitės-Žemaitienės bibliografine rodykle galite čia.