Undinės Radzevičiūtės „Žuvys ir drakonai“

Šiandien rekomenduojame į rankas paimti rašytojos Undinės Radzevičiūtės romaną „Žuvys ir drakonai“ („Baltos lankos“, 2013).

Undinė Radzevičiūtė – viena paslaptingiausių šiuolaikinių lietuvių literatūros autorių, kurios kūryba kaskart sugeba nustebinti skaitytoją kūrinių forma ir temų įvairove. Vilniaus universitete baigusi dailėtyros studijas, rašytoja dešimtmetį dirbo tarptautinėse reklamos agentūrose, o 2003 m. debiutavo trumpu romanu „Strekaza“. Nuo to laiko kiekvienas naujas rašytojos kūrinys patenka į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudaromą kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

Romanas „Žuvys ir drakonai“ pirmą kartą pristatytas 2014 metų Vilniaus knygų mugėje, o 2018 m. sulaukė antro leidimo (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018), kuris ir paskatino aptarti šį kūrinį.

Kaip teigia pati autorė, romane „Žuvys ir drakonai“ pasakojama apie Vakarų pasaulio krikščioniškosios ir kinų civilizacijų susidūrimą. Šis susidūrimas paraleliai vyksta skirtingu laiku. Pirmasis laikotarpis – XVIII a. Cingų dinastijos valdoma Kinija, į kurią atvykęs jėzuitas Kastiljonė mėgina imperatoriaus rūmuose skleisti vakarietišką kultūrą ir tikėjimą. Pusšimtį metų praleidęs Kinijoje, vienuolis pagaliau supranta, kad Kinija sugers visus mėginimus, tačiau niekas šioje šalyje nepasikeis.

Kinai mėgaujasi Vakarų pasiekimais tarsi prinokusia slyva, o tikėjimą gudriai išspjauna ant žemės kaip nereikalingą kauliuką <…>

Kastiljonei prireikė penkiasdešimties metų suprasti: įtakos Kinijoje neturi ir neturės nei portugalai, nei prancūzai.

Kinų kultūra kaip porėta kempinė: visas naujoves sugeria ir nuo to nė kiek nenukenčia.

Antrasis laikotarpis – mūsų gyvenamas laikas, tačiau veiksmo vieta lieka neįvardyta. Šioje dalyje susiduriame su be galo ekscentriška moterų šeimyna, kurią sudaro nuolat rūkanti Senelė Amigorena, jos dukra, erotinių romanų rašytoja Mama Nora bei dvi anūkės – Miki ir Šaša. Šios be galo skirtingos moterys nuolat konfrontuoja viename bute. Jų pokalbiams netrūksta humoro, kandumo, ironijos. Dialogai labiau primena žodžių dvikovas kartais iš situacijų komedijų, o kartais – iš absurdo teatro.

Šeimos santykiai – tai nuolatinis buvimas su tais pačiais žmonėmis.

Buvimas, kurio dažniausiai negali ištverti, bet jeigu ką nors mėgini pakeisti, prasideda sąmyšis, pereinantis į nedelikatų puolimą.

Išradingai naudodamasi abiem laikotarpiais rašytoja kalba ne tik apie dviejų visiškai nesuderinamų kultūrų sankirtas, bet ir apie vartotojiškumą, populiariąją kultūrą, tikėjimą, meną, šių dalykų santykį šeimoje ir už jos ribų. Romane svarbus ir laikas, apverčiantis Vakarų ir Rytų kultūrų santykį, jau ne vakariečiams plūstant į Kiniją, bet atvirkščiai – kinams atvykstant į Vakarus ne tik pasigrožėti architektūra, bet ir steigiant čia savo verslus, bendruomenes.

Namuose – Europa, o apačioje – Kinija.

Senamiestis prieš penkiolika metų priėmė Chinatowną. <…>

Žiūrint pro svetainės langą galima pamatyti, kaip pasivaikščioti išeina Kinijos ambasados darbuotojas su žmona. <…>

Gyvenant tokioje vietoje būtų galima žaisti žaidimą: „Kas eina gatve? Kinas ar nekinas?

Iš pinigų.

Šis romanas patiks tiek hipsteriui, tiek rimtosios literatūros skaitytojui, ieškančiam įtraukiančios, egzotiškos istorijos, kandžių dialogų, juodojo humoro ir knygos, kurią galėtų rekomenduoti draugams. Romanas tikrai išsiskiria iš tradicinės lietuvių literatūros jūros savo tema –apie Kiniją, religiją ir kasdienybę, apie priešpriešą arba jungtį tarp žuvies ir drakono.

Kaip sako kinai – išorėje apvalus, viduje – kampuotas.

Gyvenimas <…>

Kastiljonę ypač neramina drakonai žuvies kūnu.

Kristaus simbolis, sujungtas su drakonu, jo akiai nemalonus.

R. Stonkutės recenzija