„Karo kvailio istorijos“ – berniūkščio pasakojimas apie Romos išlaisvinimą iš nacių okupacijos. Ką ir kaip papasakotų viską savo akimis matęs vaikas?
Tėvas 1944 m. birželio 4 dieną buvo aštuonerių. Jis mėgo pasakoti šią istoriją.
Tada buvo neramu – vokiečiai traukėsi, o sąjungininkai artėjo. Kareivių ir technikos judėjimas Romoje vyko iš pietų į šiaurę, o tėvas, lyg tyčia, namo keliavo priešinga kryptimi. Paskui jis juokavo, kad ėjo prieš Istorijos srovę.
„Karo kvailio istorija“ – tai trisdešimt metų besitęsiantis pasakojimas apie vieną dieną, kurį vis papildo ištikimiausi palydovai – prisiminimai ir vaizduotė. Paradoksalių scenų sugretinimai tikrai nustebins skaitytoją.
Knygoje daug juoko pro ašaras. Be to, teks išmokti pamoką, kad diktatūra yra didžiausias nesusipratimas žmonijos istorijoje.
Komentarai