Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII amžiaus antroje pusėje

Adam Stankevič
2018
Lietuvos istorijos institutas

Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas – apeliacinė instancija 1564–1566 m. per teismų ir administracijos reformą įkurtiems bajoriškiems žemės, pilies ir pakamario teismams – buvo įkurtas 1581 m. Tribunolas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, buvo ypatingas daugeliu požiūrių – veiklos tęstinumu (veikė ilgiau nei 200 metų), skaičiumi teisėjų (įvairiu laiku jis svyravo nuo dvidešimt kelių iki keturiasdešimt devynių) ir advokatų (XVIII a. pabaigoje jų teisme dirbo apie pusšimtį), kompetencija (daug bylų nagrinėjo kaip pirmos instancijos teismas, taip pat bylas dėl teismingumo) ar atliekamomis funkcijomis (šalia teisminių, buvo ir kitos – politinės, administracinės, viešosios tvarkos palaikymo). Tačiau istoriografijoje Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla vertinta nevienodai, iki šiol dažnai kartojamos kritiškos amžininkų nuomonės.

Knygoje „Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII amžiaus antroje pusėje“ bandoma kompleksiškai ištirti Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo darbą XVIII a. antroje pusėje: seime vykdytų reformų pobūdį ir jų poveikį teismo darbo kokybei, teismo darbo organizavimo, kompetencijos, sudėties, teismo proceso ir teisminės praktikos aspektus.

Komentarai