Viskas taip ir liks: 1988-2013 metų užrašai

Marcelijus Martinaitis
2018
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Knygoje spausdinami poeto Marcelijaus Martinaičio (1936- 2013) užrašai įvairiausiomis temomis. Skaitytojai turėtų prisiminti jo knygą „Tylintys tekstai“ su paantrašte „Užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971-2001“. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ją išleido 2006 m. Naująją knygą skaitykime kaip „Tylinčių tekstų“ tęsinį ir papildymą.

Užrašuose vyrauja mintys apie literatūros, kultūros, lituanistikos, humanitarų padėtį kintančioje visuomenėje, apie kūrybą, iškilias asmenybes. Daug kalbama apie politines permainas, ypač krizines būsenas, partijų ir asmenybių prisitaikymo grimasas, apie komercializacijos grėsmes ir socialines banalybes. Poeto mąstyta apie Vilnių kaip sostinę, paveldo ir urbanistikos santykius. Įsilieja autobiografinių, žanrinių matyto gyvenimo scenų, aforistiškų posakių, papokštavimų, eilėraščių apmatų.

Į šią knygą patenkančius tekstus turime suvokti kaip poeto užrašus sau. Nėra ir negali būti jokios žinios, ar jis pats būtų davęs juos spausdinti. Šį žanrinį būdingumą – poeto užrašai sau – knygos skaitytojams reikėtų įsidėmėti. Šios aplinkybės turėjo paisyti ir leidinio rengėjas.

Prielaida ir paskata knygai parengti buvo poeto žmonos dailėtyrininkės Gražinos Marijos Martinaitienės atliktas darbas. Po poeto mirties ji surankiojo visur kur jo dėliotus bloknotus, lapus ir lapelius. Pati surinko kompiuteriu. Tai svarbi žinia, be kita ko, ir dėl to, kad beveik viskas buvo rašyta ranka.

Komentarai