Žmogaus paskirtis

Johann Gottlieb Fichte
2019
Vaga

Vokiečių klasikinės filosofijos atstovas Johannas Gottliebas Fichte savo filosofijos mintis grindė individo laisvės, sąmonės ir pažinimo idėjomis. Jo veikalas „Žmogaus paskirtis“ pasirodė 1799 metais, o į anglų kalbą buvo išverstas 1848 m. J. G. Fichte šioje knygoje išskiria tris tikėjimo vystymosi etapus: abejonės, žinios, tikėjimas.

J. G. Fichtės knyga „Žmogaus paskirtis“ mokslininkų vertinama kaip itin svarbi medžiaga kultūros ir civilizacijos suvokimui. Šiame veikale autorius apibūdina Dievą kaip begalinę moralinę visatos valią, kuri tampa sąmoninga ir suvokia save per individus.

Filosofas, atstovavęs vokiškojo idealizmo krypčiai, labiausiai pabrėžia žmogaus laisvės svarbą. Jo įsitikinimu, žmogaus prigimties ir jos realizavimo problemas labiausiai padeda spręsti veikla ir aktyvumas.

Pasak J. G. Fichtės, žmogus kuria pasaulį pirmiausia kurdamas save. Kiekvieno žmogaus tikslas – tapti pakankamu pačiam sau, vadovautis savimi. Knygoje „Žmogaus paskirtis“ filosofas taip pat analizuoja dvasinę tvarką, protą ir pažinimą.

Johannas Gottliebas Fichte (1762–1814) – vokiečių filosofas, idealizmo atstovas, vienas iš šios krypties kūrėjų ir vienas žymiausių Imanuelio Kanto sekėjų. Paskutiniu metu Fichte pradėtas vertinti už ypač originalias įžvalgas apie savimonę ir savęs pažinimą. J. G. Fichte taip pat buvo ir politikos filosofas, o kartais dar vadinamas vokiškojo nacionalizmo tėvu.

Komentarai