Rankraščiai

Rankraščiai

Rankraščius sudaro rankraščių fondai, kraštotyros ir mokslo baigiamieji darbai.

Nuosekliai rankraščių fondai pradėti komplektuoti ir tvarkyti 2013 m. Rankraščius bibliotekai dovanoja žinomi miesto žmonės arba jų artimieji. Seniausias saugomas rankraštis „Dėl vienybės ir meilės“ pasirašytas 1939 m. rugpjūčio 18 d. Jis priklauso pedagogui, esperantininkui, L. Tolstojaus raštų vertėjui Edvardui Levinskui (1893–1975). Saugomas kraštiečio poeto Jono Krikščiūno-Jovaro eilėraštis „Žydėkite rožės“, rašytas 1951 m. Įdomūs poeto Stasio Anglickio ir Marijos Cvirkienės laiškai bibliotekininkei Emilijai Petravičienei. Svarbi muziejininko, kraštotyrininko Vlado Zdzichausko, gydytojo, visuomenės veikėjo, Šiaulių miesto garbės piliečio Alberto Griganavičiaus, etnografo, gamtosaugininko Olego Truchano, miesto burmistro Jackaus Sondeckio, architekto, poeto Vytauto Nistelio medžiaga. Gausus kalbininko, poligloto profesoriaus Vytauto Sirtauto, garbės kraštotyrininkės Irenos Rudzinskienės rankraščių fondas.

Kaupiami ir skaitmeniniai dokumentai. Sąjūdžio metraštininko, fotografo Romualdo Struogos nuotraukose užfiksuotas 1988–1991 m. Šiaulių miesto visuomeninis bei politinis gyvenimas. Šiaulietės Jolitos Donėlienės skaitmeninta medžiaga apie Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkę, choro „Bičiuliai“ prezidentę Izoliną Nataliją Lingienę, chorvedį, vargonininką Stasį Žalalį.

Šiuo metu sutvarkyta 11 rankraščių fondų rinkinių. Fondą sudaro 514 saugojimo vienetų. Fondas pildomas naujais dokumentais.

Saugoma Žibunto Mikšio kolekcija ir Juozo Šliavo archyvas.

Bibliotekoje puoselėjama graži tradicija: autorius savo parengto baigiamojo mokslo ar kraštotyros darbo, kurio tema susijusi su Šiauliais ar miesto apylinkėmis, vieną egzempliorių dovanoja bibliotekai.

Kraštotyros darbų tematika įvairi. Saugomos gamyklų, įstaigų istorijos, metraščiai, sudarytos garbių šiauliečių bibliografinės rodyklės, surinkta informacija apie istorinius faktus, lankytinus objektus, gamtą. Užrašyti ilgamečių darbuotojų, tremtinių atsiminimai. Kraštotyros darbus bibliotekai dovanojo Danielius Balčiūnas, Romualdas Rutkauskas, Irena Rudzinskienė, Vytautas Veteikis ir kt. Nemažai kraštotyros darbų parengia ir bibliotekininkės. Aktualumo nepraranda Danutės Darbutienės, Birutės Knizikevičienės parengtos bibliografinės rodyklės, datų ir faktų kalendoriai. Bibliotekos skaitytojai kraštotyros darbuose randa daug vertingos medžiagos.

2017 m. Lietuvos kultūros tarybos finansuotas ir vykdytas projektas Kraštotyros ekspedicija „Kur liūdi kryžiai pakelėm“. Projekto vadovė Sigita Vaitkaitytė. Projekte dalyvavo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai. Ekspedicijos metu užfiksuoti Šiaulių rajono seniūnijose (11 seniūnijų) esantys kryžiai. Parengtas kraštotyros darbas. 2018 m. vykdomas projektas Kraštotyros ekspedicija „Kur liūdi kryžiai pakelėm“ II. Projekte dalyvauja Akmenės ir Plungės rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos.

Dauguma baigiamųjų mokslo darbų rašyti XX a. devintajame dešimtmetyje. Darbų autoriai – bibliotekininkai. Dirbdami bibliotekose, jie siekė aukštojo mokslo Vilniaus universitete. Pagrindinės baigiamųjų darbų temos – miesto bibliotekų istorija, literatūrinis, kultūrinis gyvenimas, nagrinėtos Šiaulių spaudos, knygnešių ir knygnešystės temos.

Pastaraisiais metais mokslo baigiamųjų darbų sąrašą papildė Klaipėdos universiteto, Šiaulių kolegijos absolventai. Darbuose pateikta Povilo Višinskio bibliotekos renginių, skaitomumo analizė.