Senieji leidiniai

Fondą sudaro knygos lietuvių, užsienio (vokiečių, prancūzų, anglų, lotynų, rusų ir kt.) kalbomis ir  serialiniai leidiniai, išleisti iki 1945 m. Fonde yra apie 9 tūkst. dokumentų. Seniausia saugoma knyga Défense de la religion luthérienne contre les docteurs de l’Eglise romaine prancūzų kalba, išleista 1685 m.

Seniausia knyga lietuvių kalba išleista 1816 m. Vilniuje. Tai Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu / lietuwiszku leżuwiu iszgulditas par Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa żiemayciu, żenklinika s. Stanislowo. – Wilniuje: Iszspaustas pas kunigus missionorius, 1816. – [22], 389 [i.e. 409] p. Saugomi du šio leidinio egzemplioriai. Jų poligrafija skirtinga.

Komplektuojami visi iki 1940 m. lietuvių kalba leisti leidiniai ir tik Lietuvoje 1941–1945 m. išleistos knygos. Senųjų spaudinių fonde saugoma iki 2 egzempliorių, išskyrus atvejus, jei leidinyje yra skirtingi knygų nuosavybės ženklai.

Šiauliai nuo seno garsėjo knygų leidyba. Plačiai žinoma „Kultūros“ bendrovė ir jos leidybinė veikla. Knygas leido Kultūros švietimo, „Vilties“, Kraštotyros draugijos, Liudo Jakavičiaus „Lietuvos“ knygynas ir kt. Rinkinėlis Jovaras. Poėzija išleistas 1908 m. Tai seniausia bibliotekos fonduose saugoma Šiauliuose išleista knyga. Ieškoma būdų ir galimybių kaip išsamiau sukomplektuoti Šiauliuose leistus leidinius.

Dalyvaujant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuotame kultūros paveldo skaitmeninimo projekte „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ (VEPS), senieji leidiniai skaitmeninami. Suskaitmeninti dokumentai skelbiami virtualiose skaitmeninėse bibliotekose epaveldas.lt ir Europeana. Rengiamos teminės parodos, veikia nuolatinė senųjų knygų ekspozicija. Tiriama fondo sudėtis, fiksuojami knygose esantys nuosavybės ženklai.