V. Rimkus. Atminimų albumėlis

Spaudos draudimo metais būta mažai žinomų ar visai nežinomų lietuvių kalbos ir rašto reiškimosi būdų. Vienas, jau Mykolo Biržiškos pastebėtas ir plačiai aprašytas, – lietuviški įrašai antkapiniuose paminkluose1. Būta ir lietuviškos reklamos kai kurių parduotuvių iškabose2. XIX-XX amžių sandūroje pasirodė poezijos atminimų albumėlių, kurie ypač paplito XX amžiaus pradžioje ir viduryje tarp moksleivių, gimnazistų. Jų kilmė, žanro įvardijimas įvairuoja, neturi enciklopedinio apibrėžimo3, vadinami „poezija“, „atminimais“, „palinkėjimais“. Pastaruoju metu tų albumėlių įrašai traktuojami kaip savitas folkloras.
Mano archyve yra albumėlis, gautas 2000 metais Palangoje ir, matyt, priklausęs dvarininkams Sakeliams iš Kašučių dvaro (Kretingos r., Darbėnų seniūnija). Albumėlio viršelis – iš audeklo su gėlių ir paukštelių vaizdu bei reljefiniu užrašu „Poesie“. Tituliniame lape yra lietuviškas užrašas tušu „Atminčiai Mintaujos 1894 m. Gegužės mėno“.

Kituose dviejuose puslapiuose dailia rašysena įrašytas Juozo Miliausko-Miglovaros eilėraštis „Prabrėkšk, aušrele, tekėk, saulele“, nurodytas ir autorius – „Juozapo Miglovara“, pasirašo ir dedikuotojas -P. Gudzinskis. Lietuviški tekstai yra septyniuose puslapiuose, lenkiškų įrašų – trylika, t. y. lietuviški tekstai užima trečdalį įrašų vietos. Šitie įrašai liudija, kad rašantiesiems buvo žinomi to meto lietuvių rašytojai J. Miglovara, Maironis ir Vincas Kudirka, tikriausiai buvo skaitomas nelegaliai leidžiamas laikraštis „Varpas“. Lenkiškuose įrašuose vyrauja Adomo Mickevičiaus posmai. Pora lietuviškų įrašų – stereotipiniai „atminimai“.

Albumėlyje yra keletas piešinių pieštuku, atrodo, ano meto atvirukų kopijų. Keletas įrašų papuošti tuomet paplitusiomis spausdintų spalvotų gėlių įklijomis. Albumėlyje išliko du indėklai, kruopščiai išsiuvinėti kryželiu.

Albumėlio lietuviški įrašai ir vietovė liudija, kad amžių sandūroje Mintauja (dabar – Jelgava) buvo žymus gimstančios lietuvių kultūros centras. 1890-1895 metais čia veikė Literatiškoji komisija – „Varpo“ redakcijos talkininkų grupė; maždaug tuo metu buvo susibūrusi ir slapta lietuvių moksleivių „Kūdikio“ draugija; 1890-1891 metais Mintaujos gimnazijos moksleivių daugumą sudarė lietuviai. Pas juos apsilankydavo garsusis knygnešys Jurgis Bielinis, pristatydavęs draudžiamų lietuviškų knygų4. Mintaujos gimnazijoje brendo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdžio aktyvistai – vėliau artimi Povilo Višinskio bičiuliai Povilas Gaidelionis ir Petras Avižonis, čia mokėsi būsimi Lietuvos valstybės veikėjai (pvz., Antanas Smetona); mokytojavo Jonas Jablonskis. Tautiniam sąmonėjimui darė įtaką lietuviai kunigai, nors jie čia nuolat keitėsi (B. Šlamas, Julijonas Lindė-Dobilas, Vaižgantas ir kt).

Dauguma įrašų albumėlyje pažymėti Mintaujos (Mitawa), Plungės ir Krinčino (Pasvalio rajonas) vietovėmis, tad galima išvada, kad 1894-1906 metais šis albumėlis funkcionavo Jelgavos-Plungės-Krinčino, t. y. Šiaurės Lietuvos erdvėje. Įdomūs yra merginos Niutos (tai būsimoji rašytoja Ona Pleirytė, nes ir parašas vieno piešinėlio kampe – „Plejrys“) 1904 metų du įrašai: sausio 30 dieną lenkiškai užrašoma vietovė „Plungiany“, o gegužės 28 dieną -jau lietuviškai pateikiamas V. Kudirkos eilėraštis „Ne tas yra didis“ ir vietovė pažymima „Plunge“.

Kukliame albumėlyje savaip atsispindi lietuvių kalbos ir rašybos tapsmo kelias priešinantis rusifikacijai ir polonizacijai.

Čia lietuviški tekstai pateikiami taip, kaip jie įrašyti albumėlyje ir savaip liudija lietuvių rašybos kelią:

Pabrėkšk, aušrelė, tekėk, saulelė;
Spindėk, aušros žvaigždelė.
Papusk, vėjeli, varik miglelę,
Pabudink vėversėlį.
Telaukia žmonės dangaus malonės,
Galo baisios koronės. Išvisim šviesą, pažįsim tiesą,
Sulauksim gerą čėsą.
Pabugs tamsibės ir neteisibės
Tikros šviesos galibės.
Išauš dienelė, spindės saulelė,
Džiaugsis kožna širdelė,
Išgaiš piktibės ir nedoribės,
Atgis mokslas teisibės.
Busim kaip buvę mes nepražuvę,
Pragaištin nepakliuvę.
Gerai givensim, amžius pratensim,
Lietuvninkais pasensim.
Busim doringi ir pakajingi,
Kožnam vienam meilingi.
Pamesim bludus, nedorus budus,
Naikinsim piktus grudus.
Augsim doribej, tikroj teisybėj,
Amžių baigsim linksmibėj.
Pražus girtistės, paleistuvistės,
Barniai, provos, vagistės.
Žaliuos medeliai, čiulbės paukšteliai,
Žaliuos musu vaikeliai.
Žaliuos pievelės, židės kvėtkelės,
Židės musu mergelės.
Papus vėjeliai, siubuos  javelei,
Sviruos musu seneliai.

Juozapo Miglovara
P. Gudzinskis

* * *
Ak slėpkitė, žmonės, geresniai jausmus!..
Išlauko apkaišę žiedais!
Ne teip gal sunkus pagyvenimas bus,
Saldžeis apsidengęs melais!…….

[Be autoriaus, be parašo ir datos]   * * *

Tavo dainelių,
Tavo gesmelių
Aš neužmiršiu.
Jej neužmirši,
Manę atminsi,
Aš laimės datirsiu

J. Montvill   * * * (Maironis)

Oi dabokite širdį sesytės
kol nešiojet rutų vainikus
Vienas žodis į širdį užkritęs
užžaves nekalčiausius sapnus

L. R……[parašas neišskaitomas]   * * *

Ne tas ira didis, prieš ką milionai
Prispausti retėžiais žemyn galvas lenkia,
O dvasioje keikia; didžiais ne tironiai,
Kurie rejkia garbint, nors jie visiems kenkia.

Tikt tas ira didis, kurs gyvastį savo
Paskyrė teikimui, tikt artymams laimės,
Kuris didžius darbus žmonijai aukavo,
Prieš ką svietas klaupia su dėkui, – n’ iš baimės.

Ne tas ir galingas, kuriojė galybė
Tik ašarų, kraujo upeliuos braidytų,
Kurio galę skelbtų griuvesių daugybė,
Sudegintų turtų, žmonių nužudytų.
Galingas tasai, kurs be kraujo gal skliesti
Tarp svieto brolystę iš krašto į kraštą,
Kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti
Palengvindams sunkią gyvenimo naštą.
Ne tasai drąsus ir, kurs stveręs už kardo,
Dantims grieždams, rodos žveris koks įniršęs,
Ant artimo šoka, jo gyvastį ardo,
Kad pats ira žmogum visai užsimiršęs.
Drąsiu tiktai tąjį mes turim vadinti,
Kuris už minties mus kovoja liuosybę,
Kurs nuomonės savo išdrįsta apginti,
Kurs į akys svietui pasako teisybę!…

Niuta   Plunge 28. V. 1904 m. [Eilių autorius V. Kudirka nepažymėtas]

1 M. B-ka, „Kapai“, Liuosoji Valanda (mėnesinis Lietuvos aido priedas), 1917, gruodžio 11,  Nr. 3; M. Biržiška, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 337-341. M. Biržiška pastebi: „Bene pats įdomiausias parašas bus (80-tųjų metų)Šuipio: „Čionai ils nei bajoras, neigi ponas, tiktai ūkininkas Šuipis Jonas“. Skaitydami tai juntame, jog tais žodžiais ne vien krikščionies nuolankumas bus pasireiškęs, bet gal dar labiau – naujosios gadynės bundančių žmonių sąmonė… […] Taip tatai Naujoji Lietuva ir senuosius kapus paima savo valdžion“, p. 341.
2 Spaudos draudimo metais Šiauliuose, Turgaus aikštėje, ant vienos parduotuvėlės buvo iškaba su užrašu „Perk nagenes“, t. y. „Pirk nagines“. Iš Jaroslavo Rimkaus rankraščio, asmeninis V. Rimkaus archyvas.
3 Nė vienoje lietuviškoje enciklopedijoje šio žanro apibrėžimo nėra. Nėra jo ir specialiojoje Lietuviu literatūros enciklopedijoje (Vilnius, 2001).
4 Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 2, Vilnius, 1986, p. 117; Jonas Puzinas, Profesorius medicinos daktaras Petras Avižonis, Čikaga, 1979, p. 32-38.