I.Rudzinskienė. Povilo Višinskio kilmės tyrinėjimai

Kilmės tyrinėjimas įmanomas tiktai sudarant genealoginę schemą, nustačius ryšį su tolesniais protėviais. Į genealogines lenteles įtraukus visus pagrindinės ir šalutinės giminės šakų atstovus, galima aprašyti palikuonių šeimas.

Pagal 1795 metų imperatorienės Jekaterinos II privilegiją, galiojusią Lietuvoje, visi bajorai turėjo būti įrašomi į savo gubernijos genealoginę knygą. Tokie dokumentai suteikdavo teisę į paveldimą turtą, vietą visuomenėje, valdžią ir bajoriškąją kilmę. Porevoliuciniu laikotarpiu, iširus buvusiai luominei sanklodai, nebereikėjo tokios kilmę grindžiančios genealoginės tąsos. Savaime suprantama, didikų, bajorų giminiavimosi problemos buvo visai nereikšmingos žemesnio luomo žmonėms, beturčiams.
Genealoginiais medžiais pradėtos vaizduoti įžymiųjų žmonių giminės kartos, renkamos kultūrai svarbios jų šeimų istorijos. Aš pati tokį medį (sudarytą užsienyje) pamačiau Vinco Kudirkos muziejuje. Ten, ant šakų sudėliotose širdelėse, pasigedau informatyvumo. O Julijos Žymantienės-Žemaitės genealoginis medis Ušnėnų muziejuje prasideda tik nuo santuokos su L. Žymantu, medžio šaknys visai neparodo tolesnių (gilesnių) protėvių.

Dėlioti giminės kilmę į kartų eilę pradėjau savo kraštotyros darbuose nuo 1990 metų, o pirmuosius visuomenei parodžiau Šiaulių savivaldybės viešosios bibliotekos 1992 m. organizuotoje parodoje „Seimų istorijos ir genealoginiai medžiai” (ten pateikiau 3 šeimų istorijas su genealoginiais medžiais). Vienoje iš jų („Senolių kapas”) – Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės senelių šeimos nariai, palaidoti Šiaulių miesto senosiose kapinėse. Kai šį savo kraštotyros darbą nuvežiau į Kauną rašy¬tojai Danutei Čiurlionytei-Zubovicnci, jos vyras architektas V. Zubovas supažindino mane su grafų Zubovų 200 metų genealoginiu medžiu.

Lietuvos istorijos draugijos 1995-1996 m. surengtam istorijos darbų konkursui „Mūsų praeitis” buvau pateikusi 23 darbus, iš jų vieną – „Genealoginiai medžiai kraštotyros darbuose”. Dalyvavau aptariant darbus. Tuomet mane patikino, kad vertingesni yra tėvo giminės medžiai (suprantu — bajoriškai kilmei), nes mano buvo sudaryti ir motinos giminės genealoginiai medžiai: norėta atsekti talento paveldėjimo genetiką, kitiems ieškota istorinių įvykių tėkmėje išblaškytų artimųjų, stengtasi nustatyti giminystės ryšius. Šeimų istorijoms panaudojau paprastą ir priimtiną vaizduojamąją priemonę – genealoginius medžius, bet man buvo pareikšta pastaba, kad genealoginės lentelės sudarytos nesilaikant nustatytų genealogijos reikalavimų (vyriausios kartos atstovai turi būti įrašomi viršutinėje schemos dalyje, į apačią-jaunesniųjų kartų atstovai). Mano genealoginė schema – nupieštas vadinamasis genealoginis medis – buvo sudarytas kitaip: kamiene įrašoma šeima, ant šakų – vaikai, vaikaičiai, o šaknys – tai protėviai. (Medicinos požiūriu, renkant duomenis apie ligonio ir jo giminaičių sveikatą, schemoje dar turėtų būti žymimi tarptautiniai genealogijos simboliai1.)
Išaugo visuomenės domėjimasis genealoginiais medžiais. 2005 m. pagal Lietuvos valstybinio istorijos archyvo (LVIA) užsakymą Istorijos instituto Etnologijos skyrius (Auksuolė Čepaitienė) tyrė, kodėl Archyvą užplūdo tiek daug prašymų ieškoti giminės narių, sudaryti genealogines lenteles. Savo motyvus nurodžiau pateikdama savuosius genealoginius medžius su aprašymais (tokių turėjau apie 60), sudarytus įvairia vaizduojamąja forma (lentelės, genealoginiai medžiai ar nupjauto medžio rievėmis reiškiamos kartos, tolstančios nuo šerdyje įrašytų seniausių protėvių). Ir toliau vis dar gilinuosi į genealoginių lentelių sudarymo technologiją, žinių kaupimo šaltinius, visokius pateikimo variantus.

Yra tekę dalyvauti šalies Kraštotyros draugijos (pirmininkė I. Seliukaitė), Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Metodinio skyriaus (vedėja A. Kiršinaitė) organizuojamuose seminaruose, dalintis savo patirtimi su apskrities ir Šiaulių rajono bibliotekininkais, konsultuoti jaunuosius kraštotyrininkus, buvau kviečiama į mokyklas.

Povilo Višinskio (1875-1906) tėvų genealoginis medis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos renginiui – Povilo Višinskio 130-osioms gimimo metinėms paminėti 2005 metų birželį buvau paprašyta sudaryti Povilo Višinskio genealoginį medį. Deja, jo sudaryti jau negalima, nes,mirus vienturtės dukters atžalai Marytei Zubrytei (1938-1943), šeimos neliko. Tai tik Povilo Višinskio tėvų genealoginio medžio šaka.

Giminės nariai yra įvardyti Adolfo Sprindžio monografijoje, kitose publikacijose, užrašyti prisiminimuose. P. Višinskio tėvų giminės šaknis išsamiausiai yra atskleidusi Irena Višinskaitė-Čepienė, rinkusi žinias Užvenčio parapijos (dabar Kelmės r.) XVIII a. pabaigos-XX a. pradžios laikotarpio bažnyčios metrikų knygose, saugomose Lietuvos valstybiniame istorijos archyve (LVIA), ir surinktus duomenis paskelbusi 1992 m. „Antruosiuose Povilo Višinskio skaitymuose”2 (jos straipsnis pakartotas leid. „Antropologinė žemaičių charakteristika”, 2004 m.). I. Čepienę su P. Višinskiu sieja glaudus giminystės ryšys, nes „tėvas Stasys Višinskas buvo vyriausias Povilo brolio Domininko sūnus ir Povilo krikštasūnis”, o „mama Stasė Orvidaitė, už tėvo ištekėjusi 1931 m.”3.

Vykau peržiūrėti Užvenčio parapijos šv. Marijos Magdalietės bažnyčios archyvų. Jų ten negausu – vos kelerių metų metrikų knygos, dalis juodraštinių užrašų.
Maloni staigmena buvo parapijos archyve aptiktas raštas – mašinraštis, rašytas tą pačią mėnesio dieną, kurią jį aptikau, tiktai prieš 75 metus!
1930 liepos 12 dienos raštu Nr. 638 pranešama:

Jo Malonybei Užvenčio rektoriui
Duodu žinią, kad pažymėtumėte savo metrikų knygose: gim. 1902 sausio 26 Stanislavas Višinskas 1930 m. liepos 12 d. Vytauto bažnyčioje Kaune yra moterystėn susituokęs su Stanislava Orvydaite.

Kan. J Tumas
Vytauto bažnyčios rektorius
 Tai Irenos Čepienės tėvai! Paties J. Tumo-Vaižganto pasirašytas dokumentas įpareigojo taisyti skelbtus Stasio ir Stasės vardus į Stanislavo ir Stanislavos, datą iš 1931-ųjų – į 1930-uosius, o Orvydaitės pavardę rašyti su ilgąja „y”.

P. Višinskio brolio Domininko giminės kapas Užvenčio kapinėse. Stovi kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė. 2005 m. Fotografavo Ričardas Nežanskas. Povilas Višinskis, būdamas Stanislavo krikštatėvis, matyt, yra sulietuvinęs ir Višinskio pavardę – pakeitęs į Višinskas. Taip tėvų genealoginiame medyje atsirado dvejopos pavardės: Višinskis liko tik brolis Pranciškus (g. 1910) ir seserys – Benedikta (g. 1908) ir Telesfora (g. g.1913) Višinskytės (pagal tėvo pavardę).

Reikia patikslinti ir dar keletą datų. Domininko Višinskio antkapiniame paminkle Užvenčio kapinėse gimimo data buvo užrašyta 1868 metai. Dabar jau pakeista į 1872 metus. Tikslinamas ir kitas I. Čepienės teiginys, kad „Domininkas vedė sulaukęs 31 metų”, nes 1899 m. jam buvo 27 metai.

Dar taisytina Bronislavos Višinskaitės mirties data, minima Vytenio Rimkaus straipsnyje „Mokytoja Bronė Višinskaitė (1911-1942)”. Ir Užventyje ant D. Višinskio šeimos kapo paminklo esąs užrašas „Višinskaitė Juozėnienė Bronislava 1911-1941″, ir I. Čepienės teiginys – „vaikelis Juozas Juozėnas (1941-1941) mirė po jos mirties išgyvenęs keletą mėnesių”5 – rodo kitą datą. Tik nepavyko išsiaiškinti Bronislavos Višinskaitės vyro Juozėno vardo (Petras ?), sužinoti jo metų, nes 1940 metų Šiaulių miesto registrų knygų neišliko6. Nerasta ir Birštono valsčiaus civilinės būklės santuokų aktų įrašų knygose7.

Užvenčio kapinės. Dešinėje – Povilo Višinskio tėvų – Adomo ir Magdalenos Višinskių kapas. Greta, prie juodo paminklo, – Paliulių kapai (čia ilsisi Povilo sesers Mortos Montrimaitės-Paliulienės šeima). 2005 m. Fotografavo Ričardas Nežanskas.

Sėkmingai buvo surinkti ir genealoginiame medyje surašyti Telesforas Višinskytės (1913-1988) šeimos narių duomenys -jie rasti Užvenčio seniūnijoje ir tiesiogiai bendraujant su vaikaičiais. Artimiausiu metu planuoju su jais susitikti. Noriu, kad jie lankytų ne tik savo senelio Domininko Višinskio (1872-1941) šeimos kapą, bet ir prosenelių – Povilo Višinskio tėvų kuklų kapelį su užrašu prie metalinio kryžiaus: „A A ADOMAS IR MAGDALENA VIŠINSKIAI”. Jį galima rasti už kapinių koplyčios einant dešinėn vedančiu taku (pietinėje kapinių dalyje); takelio dešinėje – trečias kapas, prie kurio (pirmasis prie pat tako) stovi betoninis kryžius, dažytas juodai, išmargintas baltomis dėmelėmis, su užrašu: „PALIULIAI ANTANAS IR MORTA d. ELEONORA”. (Tai Povilo ir Domininko Višinskių sesers, iš jų motinos pirmosios santuokos, Montrimaitės-Paliulienės šeima.)

Tikėtina, kad šioje kapavietėje (metalinė tvorelė aptveria visus tris antkapius) palaidoti motinos apraudoti Višinskių vaikeliai: Jonas (1867— 1870), Veronika (1870-1871), Vincentas (1874-1875), Pranciškus (1876-1877), gal čia ilsisi ir pirmasis Magdalenos Žymantaitės vyras Simonas Montrimas (~ 1828-1866) – tėvas pirmųjų 3 dukterų, Povilo Višinskio seserų (iš jo motinos pirmosios santuokos), ir į kapavietę sulaidota vienos iš jų – Mortos šeima.

Parapijos knygose gautos žinios leido patikslinti ar sužinoti gimimo ar mirties datas. Padėjo ir Užvenčio muziejininkas, Garbės kraštotyrininkas, P. Bugailiškio premijos laureatas Vaclovas Rimkus: supažindino su laiškais, kita jo sukaupta medžiaga, parodė artimųjų kapus.

Dėl Povilo Višinskio šeimos genealoginės linijos teko kreiptis ir į Maironio lietuvių literatūros muziejų. Esu dėkinga jiems už gautas kopijas – 1975 m. Kaune rašytus Marijos Zubrienės atsiminimus ir Felicijos Bortkevičienės liudijimą8. Muziejaus bibliotekos archyvo darbuotojas Benjaminas Kaluškevičius atsiuntė informaciją apie jų muziejaus gautą dokumentą (LVIA, f. 669, ap. 9, b. 49, lap. 234 ir 45), pagal kurį ir mes galime pataisyti Lietuvos Enciklopedijoje (išleistoje Bostone) Juzefos Mikuckaitės – Povilo Višinskio žmonos gimimo datą: taigi ne 1875 m., o, kaip užrašyta bažnytinėse knygose, gimė 1879 sausio 19 (n. st. – sausio 31) Nešakočių dvare, Raseinių parapijoje; tėvai – Zigmuntas ir Juzefa Zdanavičiutė. Žinias apie Mikuckių šeimą papildė kolekcininko Edmundo Horbačausko straipsnis „Vienintelė Povilo Višinskio atžala”9.
Mano prašymu gauta LVIA archyvinė pažyma liudija P. Višinskio dukters santuoką: „Kauno Vytauto Didžiojo Romos katalikų bažnyčioje 1931 m. sausio 24 d. susituokė Pranas Zubris, Eduardo sūnus (g. 1905 metais), ir Marijona Paulina [dokumente taip rašoma! -I. R.] Višinskaitė, Povilo duktė (g. 1906 metais)”10; tai leido patikslinti nežinotus Prano Zubrio gimimo metus. Taip pat niekur (ir jos pačios prisiminimuose) nebuvo užrašytas Marijonos Paulinos vardas.

Povilo Višinskio tėvų genealoginiame medyje 1799-2006 metų datomis įvardyti iš viso 122 asmenys, „žiedais” – surašytos 36 santuokų datos.

Jono Višinskio (1799-1854) – Povilo Višinskio senelio genealoginė schema

Iš Irenos Čepienės straipsnių žinome, kad senelis iš tėvo pusės Jonas Višinskis (1799-1854), Daugėnų kaimo valstietis, 1827 m. vedė Oną Pilipavičiūtę (bažnyt. įrašuose ji – Pylipavičiutė, 1812-1882).

Jis mirė palikęs 42 metų žmoną ir vaikus: Barborą Adomą (būsimą P. Višinskio tėvą), Antaną Joną Kotryną Karolį. Tokia yra 1-oji palikuonių karta.
Keturi užaugusieji vaikai į genealoginę liniją įrašė naujų giminystės saitais susijungusių šeimų pavardžių: Kučinskų (I-l), Montrimų (1-2), Žadeikių (1-3); viena šaka dar neatskleista (1-5).

2-oji palikuonių karta vėl pasipildė naujomis giminėmis: Pronckaičių, Baškių, Brazų, Streckų, Mikuckių, Kalniečių.

3-oji palikuonių karta gausiai papildė giminystės liniją naujomis pavardėmis: Abraičių, Vaitkų, Steponavičių, Kavaliauskų, Radaičių, Jonušų, Jazdauskų, Bagdonų, Orvidų, Mičiulių, Jankų, Leonauskų, Vasylių, Zubrių, Narbutų…

4-oje palikuonių kartoje – Tamašauskų, Čepų, Putrimų, Šilkaičių, Jankauskų, Daunorų, Arlauskų, Miliukų, Akelaičių, Mackevičių, Pauliukų… giminių atstovai.
Ir tolesnių (5, 6) kartų giminaičiai nurodomi genealoginio medžio šakose bei schemoje, kurią pabandžiau sudaryti laikydamasi rekomenduojamų genealogijos reikalavimų. Bet žinios apie nutolusias, išsklidusias jaunesnių palikuonių kartas jau sunkiai surenkamos. Schema nebaigta. Būčiau dėkinga, jei atsilieptų neužrašyti jauniausieji Višinskių giminės atstovai.

1 Visuotinė lietuviu enciklopedija, t. 6, Vilnius, 2004, p. 526-527.
2 Irena Višinskaitė-Čepienė, „P. Višinskio šeimos istorijos pėdsakais”, Antrieji Povilo Višinskio skaitymai, Šiauliai, 1992, p. 3-6.
3 Irena Čepienė, „Iš netolimos praeities”, Penktieji Povilo Višinskio skaitymai, Šiauliai, 1998, p. 32.
4 Ten pat, p. 38-42.
5 Irenos Čepienės laiškas I. Rudzinskienei 2005 04 28.
6 LVIA raštas-atsakymas 2005 10 12 Nr. P5 – 1727 / P10 – 3415.
7 LVIA, 2005 08 19, Nr. (P, – 8194) P, – 8728; LVIA, 2005 09 26, Nr. (P5 – 1628) P10- 3233.
8 Muziejininkės Nijolės Raižytės laiškas I. Rudzinskienei 2005 05 11.
9 Kolekcija: Lietuvos kolekcininkų asociacijos žurnalas, 1998, Nr. 6, p. 76-77.
10 LVIA, f. 1671, ap. 11, b. 23,1. 438 v., eilės Nr. 353. Genealoginis medis ir schema pateikiami kaip „Devintųjų Povilo Višinskio skaitymų” leidimo priedas

 
Skip to content