Vacl. Rimkus. Povilo Višinskio artimieji

Pravartu šiek tiek susipažinti su R Višinskio artimiausiais giminaičiais. Jie taip pat įdėjo ir triūso, ir širdies į vieną ar kitą veiklos sritį. Įdomu pasekti jų vingrų gyvenimo kelią. (Remiamasi archyvų duomenimis, periodika ir užrašytais atsiminimais.)

Vienintelis Povilo Višinskio brolis Domininkas gimė 1872 m. Užvenčio valsčiaus Ušnėnų kaime1. Jis buvo trejais metais vyresnis už Povilą. Atrodo, kad Domininkas mokėsi rusiškoje Užvenčio liaudies mokykloje. Palyginti su bendraamžiais jis ilgai buvo nevedęs. Žemaitė tuo labai rūpinosi: „Simas apsiveseliojo, o Domė paliko nabags; nebvažiavo niekur daugiau nė prie mergų (…), nežinau dėl ko, bet suvisu, rodos, nebeukvatija ženytis”2. Tačiau sulaukęs 31 metų, 1899 m. vis dėlto vedė Barborą Streckytę, o 1902 m. vasario 2 d. krikštijo savo pirmagimį Stanislovą3. Pradžioje nesugyveno su žmona. Iš Žemaitės laiško: „Domė be galo atžūlus, nė žodžio su pačia, taip pat tėvai nė žodžio”4. Manoma, kad D. Višinskis yra Žemaitės komedijos „Pragerti balakonai” Domės prototipas”5.

D. Višinskio giminaitis Povilas Abromavičius (netikrosios sesers Onos Montrimaitės-Abromavičienės sūnus) pasakojo, kad „Domininkas buvo nelabai mandrus, nemokėjo šokti, buvo lėtas žmogelis. Vėliau mėgęs laikraščius, skaitydavo „Lietuvos žinias”, „Lietuvos ūkininką”6.

Domininkas visą amžių pragyveno Ušnėnuose ir dirbo žemę, tačiau kartu aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. 1905 m. prasidėjus neramumams Rusijos imperijoje, Lietuvos laisvės idėjoms prijautė ir visa Višinskių šeima. Tų metų gruodžio 1 d. Užventyje susirinkę kelių aplinkinių kaimų valstiečiai į Didįjį Vilniaus seimą atstovais išrinko du vyrus7: ušnėniškį Domininką Višinskį (šaltinyje klaidingai nurodytas A.Višinskis – V. R.) ir Žeberių k. ūkininką Leoną Kučinskį (Domininko ir Povilo pusbrolis, jų tetos Barboros Višinskaitės ir Stepono Kučinskio sūnus)8.

Rusų valdžia atkreipė dėmesį į D. Višinskio veiklą. „Asesorius tardęs brolį Domę, kaimynus, klausinėjęs, ar ne Višinskis (Povilas – V. R.) juos „buntavoja” prieš valdžią. Ir už atsisakymą mokėti mokesčius nubaudęs keturioms paroms šaltosios”9.

Buvęs Višinskių tėvo samdinys Tadas Abromavičius pasakojęs, kad prasidėjus 1905 m. sambrūzdžiui Povilas agitavęs žmones stoti į kovą už laisvę, o Ušnėnuose, Domininko namuose, „vykdavo susirinkimai, kuriuose plačiai buvo kalbama apie caro nuvertimą. (…) Kartą ušnėniškiai nupjovė telefono linijos stulpus nuo Slabados (dabar Ramučiai – V. R.) iki Vidsodžio. Be to, to paties kaimo gyventojai organizavo Užvenčio miesto užpuolimą, kur vadinamuosiuose monopoliuose išdaužė degtinės butelius, apsupo uriadniko ir stražniko namus. Miestelio valdžia gavo sprukti nuo sukilėlių. Tai buvo daroma Povilo Višinskio įtakoje…”10

1905 m. gruodžio 12 d. neramumai Užvenčio valsčiuje pasiekė kulminaciją. Į miestelį atvyko Putvinskis (labiau tikėtina, kad K. Jasiukaitis – V. R.) su dviem nežinomais agitatoriais. Buvo sukviesti iš aplinkinių kaimų žmonės, kuriuos Putvinskis nuvedė už 6 kilometrų į tuometinį valsčiaus centrą Blagoveščenską (Kolainius – V. R.). Valsčiaus valdyboje Putvinskis pasakė kalbą, pareiškė, kad nereikia caro, vyriausybės ir būtina pašalinti rusus, visus viršininkus, nemokėti mokesčių ir t.t. Atėjusieji pastatė prie sienos viršaitį Montrimą, o Pranas Kučinskis spjovė ant ikonos 11.

Rezoliucijoje buvo reikalaujama atleisti rusus tarnautojus, valsčiaus dokumentus rašyti lietuvių kalba, nemokėti mokesčių, steigti lietuviškas mokyklas, perkelti valsčiaus valdybą iš Kolainių į Užventį12. Jėga buvo pašalinti iš pareigų viršaitis, raštininkas ir seniūnai. Iš Kolainių vakare minia grįžo į Užventį. Čia Putvinskis, lydimas Grigo ir Višinskio (suprantama, Domininko – V. R.), užėjo į rusų mokyklą ir įsakė mokytojui Konstantinui Stovbunikui per 24 valandas apleisti Užventį13. Paskui minia nuėjo prie degtinės parduotuvės ir ją išdaužė. Vėlai vakare visi išsivaikščiojo šaukdami: Valio Ušnėnai! Valio Dangvietail Matyt, tai reiškė kaimų prisijungimą prie revoliucinio judėjimo, – rašoma 1906 02 26 Kauno gubernijos žandarų valdybos viršininko raporte Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriui14.

Rusų administracijai malšinant valstiečių judėjimą, 1906 m. vasario 14 d. pakeliui į Ušnėnus užsuko Šiaulių apskrities viršininkas, pristavas ir šimtas dragūnų, vadovaujami dviejų karininkų ir vežini dviem patrankom. Pirmiausia padarė kratą Domininko Višinskio namuose. Šeimininko nerado – buvo išvykęs į turgų Šaukėnuose. Rado tik Barborą Višinskienę – „paėmė tą moterį ir baisiai priplakė”15. Žiauriai buvo kankinamas Ušnėnų kaimo dešimtininkas J. Markulis. Kitą dieną nuvarė ušnėniškius į Užventį. Čia buvo suvaryti ir kitų kaimų gyventojai. Suklupdė visus turgavietėje, įsakė nusilenkti prieš caro portretą ir prižadėti nebemaištauti16. Paskui liepė už monopolio sudeginimą per tris valandas surinkti 900 rublių. Jei nebus sumokėta, gąsdino visą miestelį ir aplinkinius kaimus iš patrankų apšaudyti. „Žmonės nežinojo, ką bedaryti. Čia stovi dragūnai su armotomis, o čia pinigų nėra ir laikas nematomai slenka. Šiaip taip žydai sukrapštė 225 rb., kitus gi 675 rb. užmokėjo sodiečiai.”17. Net 17 aktyviausiųjų dragūnai išsivežė į Šiaulių kalėjimą. Tos bausmės išvengė užnėniškiai Domininkas Višinskis, Augustas Veikša ir Elena Žymantaitė – jiems pavyko pasislėpti.

Žemaitės ir Povilo Višinskio rūpesčiu 1906 m. Ušnėnuose įkurta privati lietuviška mokykla glaudėsi Domininko Višinskio namuose18. Mokyklos išlaikymu daugiausia rūpinosi pats šeimininkas. Čia dvejus metus mokytojavo Liudvikas Urbonas. Žandarams sužinojus apie šią slaptąją mokyklą, ji buvo likviduota.

1907 m. Užvenčio parapijos klebono Boleslovo Vėgėlės pastangomis buvo įkurta švietimo draugijos „Vilniaus aušra” apylinkė (skyrius). Valdybos pirmininko pavaduotoja išrinkta Teodora Višinskaitė (tikriausiai iš Daugėnų Višinskių – V. R.), raštininku – Domininko Višinskio pusbrolis Leonas Kučinskis iš Žeberių, o revizijos komisijos pirmininku -Domininkas Višinskis19. Šios draugijos apylinkė 1907 m. įkūrė lietuvišką mergaičių mokyklą.

Domininkas, po tėvo mirties 1906 m. perėmęs ūkininkavimą Ušnėnuose, buvo kaimynų gerbiamas, turėjo autoritetą valsčiuje. Jis priklausė Lietuvių krikščionių demokratų partijai20. Susikūrus nepriklausomai Lietuvai, nuolatos buvo renkamas į Užvenčio valsčiaus savivaldybę, buvo valsčiaus tarybos narys21. 1921 m. išrinktas valsčiaus viršaičio padėjėju22.0 1923 m. D. Višinskis – Užvenčio valsčiaus viršaitis23, tačiau (tikriausiai dėl silpnos sveikatos) dirbo tik apie pusmetį.

Didelis įvykis D. Višinskio gyvenime buvo jo namuose 1934 m. įvykęs Lietuvių katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris” Ušnėnų kuopelės steigiamasis susirinkimas. Kuopelės susirinkimą pradėjo Užvenčio parapijos klebonas Antanas Matulionis. Susirinkimui vadovavo studentas Grakauskas. Jaunimo prisirinko pilna pirkia24.

Šiaulių „Aušros” muziejaus steigėjas ir žymus kraštotyrininkas P. Bugailiškis savo atsiminimuose rašo, kad apie 1930 m. jam apsilankius Ušnėnuose, muziejui gauta gryčios pastogėje išsaugoti P. Avižonio ir kitų kultūros veikėjų P. Višinskiui rašyti laiškai su atsiliepimais ir recenzijomis. Čia kalbama apie tuometinę Domininko Višinskio gryčią. Tik reikia patikslinti, kad tai įvyko 1935 m. „Aušros” muziejus iš D. Višinskio sūnaus Stanislovo gavo Ušnėnuose užsilikusį Povilo Višinskio archyvą, kurį sudarė 1897-1898 m. rašyti Šatrijos Raganos laiškai ir rankraščiai (41 egz.), 15 Žemaitės laiškų, prof. Petro Avižonio, dr. Domininko Bukanto, dr. Stasio Matulaičio, Povilo Gaidelionio, Antano Kalniečio ir kitų laiškai bei Marijos Pečkauskaitės raštų kritika, parašyta P. Avižonio 2S. Visa tai buvo rasta šiaudiniame svirno stoge. Laiškai gerai išsilaikę, nesugedę26.

Domininkas Višinskis mirė 1941 m., o jo žmona Barbora, sulaukusi 90 metų, – 1964 m.

Jų šeimoje užaugo penki vaikai: Stanislovas (1902-1956), Vytautas Kazimieras (1904-1990), Pranas (1910-1987), Bronislava (1911-1942) ir Telesfora (1913-1988). Viena mergaitė mirė išgyvenusi tik metus27.

Vyriausią Domininko Višinskio sūnų su jo išrinktąja sutuokė 1930 m. Kaune pats J. Tumas-Vaižgantas. „…šis Stasio paklausė, kur gimęs, -gal Ušnėnuose? Tai Stasys atsakė: Iš tos pačios trobos esu…”28 Stanislovas iš visos giminės bene labiausiai rūpinosi būsimoms kartoms išsaugoti savo dėdės Povilo Višinskio atminimą. Tai jis atrado ir 1935 m. „Aušros” muziejui perdavė minėtąjį P. Višinskio archyvą. Bendradarbiavo su rašytoju Julium Būtėnu šiam rengiant biografinę apybraižą „Povilas Višinskis” (1936). Be to, Šiaulių „Aušros” muziejuje yra daug Stanislovo Višinskio nuotraukų, darytų senojoje Ušnėnų sodyboje.

Domininkas ir Barbora Višinskiai bei jų vaikai palaidoti Užventyje, tik Prano kapas yra Vilniuje.

Bendrą Višinskių šeimos amžinojo poilsio vietą, esančią Užvenčio katalikų kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje, supa juodo granito plokščių masyvi siena, virš kurios kyla to paties granito kryžius.

Senųjų Višinskių, Domininko ir Povilo tėvų kapas, aptvertas metaline tvorele, yra pietinėje kapinių pusėje, prie koplyčios. Stovi kalvio darbo geležinis kryžius su naujai pritvirtinta aliuminio lentele, kurioje kuklus įrašas: „A+A. Adomas ir Magdalena Višinskiai”. Šalia, kairėje pusėje, atskirame kape ilsisi Magdalenos Višinskienės ir jos pirmojo vyro dukra Morta Montrimaitė-Paliulienė su savo vyru Antanu Paliuliu bei jų dukra Eleonora. Ant kapo pastatytas betono kryžius.

1 Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA). F 669. Ap. 11. B. 22. P. 160.
2 Žemaitė. Raštai. V., 1957. T. 6. P. 7.
3 Višinskaitė-Čepienė I. P. Višinskio šeimos istorijos pėdsakais//Antrieji Povilo Višinskio skaitymai. Šiauliai, 1992. P. 5.
4 Žemaitė. Min. veik. P. 138.
5 Umbrasas K. Žemaitė. V, 1975. P. 198.
6 Umbrasas K. Medžiaga apie Žemaitę/Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Literatūra. 1962. T. 3. P. 112.
7 [Višinskis P] Užventis//Lietuvos ūkininkas. 1905. Gruodžio 14. Parašas – Ušn.
8 Tyla A. 1905 m. revoliucija Lietuvos kaime. V, 1968. P. 75.
9 Sprindis A. Povilas Višinskis. V, 1978. P. 266-267.
10 Abromavičius P. Povilą Višinskį prisimenantV/Komunizmo žvaigždė (Užventis). 1960. Liepos 3.
11 LVIA. F. 378. Ap. PS Nr. 1906. B. 3. P. 143-144.
12 Peволюция 1905-1907 r.r. B JIитве. Bильнюс, 1961. C. 366-367.
13 LVIA. F. 378. Ap. PS Nr. 1906. B. 3. P. 144.
14 Ten pat.
15 Užventis//Lietuvos ūkininkas. 1906. Kovo 8.
16 Abromavičius P. Povilą Višinskį prisimenant//Komunizmo žvaigždė. 1960. Liepos 3.
17 Užvenčio apylinkėje//Darbininkas. 1906. Nr. 7-8.
18 Urban L. Kodėl palikau gimtinę//Gimtasis kraštas. 1970. Spalio 29.
19 Užventis/ViItis. 1907. Spalio 30.
20 Lietuvos valstybinis archyvas (LVA). F. 862. Ap. I. B. 155. P. 136.
21 Ten pat. B. 3730. P. 213; B. 755. P. 200.
22 Ten pat. B. 303. P 278.
23 Ten pat. B. 288. P. 266.
24 Užventis//Žemaičių prietelius (Telšiai). 1934. Rugsėjo 9.
25 Muziejus gavo Povilo Višinskio archyvą//Mūsų kraštas (Šiauliai). 1935. Sausio 27.
26 Rastas Pov. Višinskio archyvas//Lietuvos žinios. 1935. Sausio 21.
27 Čepienės I. laiškas V. Rimkui 1996 m. vasario 21.
28 Orvidaitės-Višinskienės S. laiškas V. Rimkui 1982 m. rugsėjo 8.

 
Skip to content