Kitos kolekcijos

Dvarų archyvo dokumentai. Epavelde pateikti 998 skaitmeninti objektai apie Žemaitijos dvarus: Kurtuvėnus, Beržėnus, Šaukėnus, Pluščius ir kt. Dvarų dokumentai parašyti lenkų, rusų ir lotynų kalbomis. Didžiąją jų dalį sudaro XVIII a. ūkiniai bei asmeninio pobūdžio šaltiniai: teisiniai, mokestiniai, žemės valdų priklausomybės ar paveldėjimo skundai dėl įžeidinėjimo, skolų išieškojimo. Didžioji dalis dokumentų pateikta iš Kurtuvėnų dvaro Nagurskių archyvo. Kurtuvėnų dvarininkai Nagurskiai garsėjo ne tik kaip Žemaitijos politikos veikėjai, bet ir kaip ATR patriotai. Nagurskiai priskiriami stambiausiems XVIII a. antros pusės LDK žemvaldžiams. Jų gausios fundacijos vienuolynams ir bažnyčioms atspindėjo to meto didiko pasaulėžiūrą ir dvasinius poreikius. Turtingas Nagurskių giminės rašytinis palikimas leidžia istorikams pasekti ir atkurti provincijos aristokratų šeimos kasdienę buitį, įpročius, netgi tarpusavio santykius (suskaitmenintas dokumentas apie dingusią tabokinę). Kasdienybės istorija XVIII–XIX a. gyvenusius žmones iš istorinių herojų paverčia paprastais mirtingaisiais. Suskaitmenintas archyvas vertas dėmesio. Istorikė Raimonda Ragauskienė jį apibūdina taip: „Iki mūsų dienų išlikęs nemažas dvaro archyvas yra unikalus mažesnių lokalių Lietuvos bendruomenių tyrimo požiūriu. Daugiausia Nagurskių Kurtuvėnų dvaro medžiagos saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejaus, LNB ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekų rankraščių skyriaus fonduose. Išlikusi išsami Kurtuvėnų dvaro archyvo medžiaga praktiškai dar nefunkcionuoja mokslinėje apyvartoje.“

 

 

Šiaulių „Aušros“ muziejaus kolekcija. Žymių žmonių memorialistika. Chronologija XX a. I pusė (laiškai, rankraščiai). Joje fragmentiškai atsispindi visuomeninis, politinis ir kultūrinis Lietuvos ir Šiaulių krašto gyvenimas. Suskaitmeninta dalis žymių Lietuvos visuomenės ir kultūros asmenybių – rašytojos, visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės-Bitės, pedagogo, švietėjo, visuomenės veikėjo Mato Untulio, knygnešio, aušrininko, tautosakos rinkėjo Mato Slančiausko ir visuomenininko Antano Povyliaus memorialiniai rinkiniai. Jie liudija to meto Šiaulius buvus reikšmingus Šiaurės Lietuvos kultūros ir tautinių vertybių puoselėjimo centru. Įdomūs susirašinėjimo laiškai su A. Žmuidzinavičiumi, Vydūnu, S. Kymantaite-Čiurlioniene, F. Bortkevičiene, L. Jakavičiumi. Vertos dėmesio M. Slančiausko surinktos tautosakos rankraštinės knygelės.

 

Kolekcija „Šiaulių dramos teatro spektakliai (1931-2000)“. Šiaulių dramos teatras įkurtas 1931 m. ir pavelde galima rasti pirmąjį spektaklį Karlo Goccio „Princesė Turandot“  (rež. B. Dauguvietis). Per teatro gyvavimo metus pastatyta daugiau kaip 400 spektaklių, suskaitmeninta 328 spektaklių medžiaga: afišos, plakatai, spektaklių programėlės, stenografiniai eskizai, nuotraukos. Patrauklus fotografijų archyvas: žymaus fotografo Stasio Ivanausko, kuris teatre dirbo nuo 1945 metų nuotraukos (užfiksuota apie 50 spektaklių pastatymų). Fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo nuotraukos, aktoriaus ir fotografo Juozo Bindoko nuotraukos, kuriose užfiksuotos ne tik spektaklių akimirkos, bet ir teatralų darbas ir gyvenimas. Suskaitmeninti Šiaulių dramos teatre 1953–1980 metais dirbusios dailininkės scenografės Joanos Taujanskienės scenos kostiumų eskizai (spektaklių „Karšta vasara“, „Viengungio gyvenimas“, „Vasa Železnova“ ir kt.).

Suskaitmenintos autografuotos spektaklių programos, garsių Lietuvos dailininkų sukurti plakatai ir afišos. Taip pat teatre dirbusių muzikinės dalies vedėjų, dailininkų, teatro darbuotojų ir aktorių grupinės nuotraukos. Vertingi atvirukai iš šiauliečio filokartisto Petro Kaminsko kolekcijos – tai autoriniai dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai, kuriuose įamžinti Šiaulių dramos teatro statybos darbai. Šis skaitmenintas turinys turėtų būti įdomus teatrologams, besidomintiems teatro istorija.