Bibliotekininkai, bibliografai

Š Ž

A

AUGIENĖ GRAŽINA. Gimė 1943 m. rugpjūčio 27 d. Joniškyje. Bibliotekininkė, bibliografė. 1965–1969 m. Vilniaus universitete studijavo bibliotekininkystę. 1969–1975 dirbo Panevėžio ir Šiaulių viešosiose bibliotekose, 1975–2011  m. –  Šiaulių universiteto bibliotekoje. 1975–1986 m. vyr. bibliotekininkė, 1986–2001 m. direktorė, nuo  2001 m. direktoriaus pavaduotoja. Inicijavo bibliotekos modernizavimo planą. Su partneriais parengė tarptautinius TEMPUS ir PHARE finansuojamus projektus „Integruotos informacinės sistemos aukštųjų mokyklų bibliotekose“ (1995–1998) ir „Pokyčių vadyba akademinėse bibliotekose“ (1998–2000).  Parengė 2011 m. kalendorių „Dr. Jono Šliūpo archyvą bevartant“ (su A. Šalavėjiene ir kt.). Stažavosi Didžiosios Britanijos (1999, 2000), Olandijos, Norvegijos, Danijos bibliotekose. Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Lietuvos akademinių bibliotekų asociacijos narė. Apdovanota Lauryno Ivinskio premija (2011).

Į viršų

B

BARASIENĖ TERESĖ. Gimė 1937 m. sausio 1 d. Vadžgirio kaime (Raseinių r.). Mirė 2005 m. rugpjūčio 19 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, bibliografė. 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universitete. Trumpai dirbo Tauragės rajono bibliotekoje. 1961–1967 m. dirbo Klaipėdos viešojoje bibliotekoje. 1968 m. persikėlė į Šiaulius ir pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. Buvo metodininke Vaikų literatūros skyriuje, 1978–1990 m. vadovavo Metodikos skyriui, organizavo Šiaulių regiono viešųjų bibliotekų darbą. Nuo 1991 m. iki mirties dirbo bibliotekininke Abonemento skyriuje. Domėjosi kraštotyros veikla, buvo kraštotyros draugijos narė (nuo 1968). Rankraščiais paliko pluoštą kraštotyros darbų: biobibliografinę rodyklę „Šiaulių viešosios bibliotekos metodininkės“, rašė Metodikos skyriaus metraščius bei kronikas. Jos parengti darbai eksponuoti respublikinėse bei miesto kraštotyros darbų parodose. Apdovanota N.Krupskajos medaliu (1985).

Teresės Barasienės atsiminimai. Rankraštis

BUGAILIŠKIENĖ-GRUZDYTĖ ONA. Gimė 1888 m. sausio 18 d. Suvartuvoje (Kelmės r.). Mirė 1970 m. sausio 28 d. Vilniuje. Bibliotekininkė, pedagogė. 1899–1906 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1903–1904 m. lankė J. Jablonskio vadovaujamus lietuvių kalbos kursus Peterburge studijavo teisę, vėliau – pedagogiką ir gamtos mokslus. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. Grįžusi, apsigyveno Šiauliuose, čia mokytojavo V. Zubovo pradžios mokykloje Gubernijos dvare. Vėliau dirbo mokytoja Šilo Pavėžupyje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, dirbo Iždo rūmuose Petrograde. 1918 m. grįžo į Šiaulius, ištekėjo už P. Bugailiškio. 1921 m. pradėjo dirbti naujai įsteigtoje bibliotekoje – Valstybinio centrinio knygyno Šiaulių skyriuje. Dvylika metų (iki 1933 m.) vadovavo šiai bibliotekai. Sukūrė gausią (23000 leidinių) ir atvirą, miesto visuomenei reikalingą kultūros įstaigą. 1927–1932 m. Bibliografijos žiniose buvo spausdinamos jos parengtos Valstybinio centrinio knygyno Šiaulių skyriaus darbų apyskaitos. Išėjusi iš bibliotekos, dirbo Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyriaus vaikų skaitykloje. 1945 m. persikėlė gyventi į Vilnių, 1947–1951 m. dirbo Lietuvių literatūros ir kalbos instituto bibliotekoje, tvarkė fototeką. Nuo 1931 m. buvo Lietuvos bibliotekinkų draugijos narė.

BURBAITĖ LORETA. Gimė 1966 m. sausio 7 d. Radviliškyje. Bibliotekininkė, bibliografė. 1984–1989 m. studijavo Vilniaus universitete. 1990–2011 m. dirbo Šiaulių universiteto bibliotekoje. 1990–1994 m. bibliotekininkė, 1994–1996 m. vyr. bibliotekininkė, 1996–2001 m. direktoriaus pavaduotoja, 2001–20011 m. bibliotekos direktorė. ES SF projekto „BIBLIOREG: Akademinė biblioteka kuria besimokantį regioną“ (2005–2007) vadovė, ES SF projekto „BIBLIONOVA: informacinių gebėjimų ir savarankiško mokymosi įgūdžių ugdymo metodo kūrimas ir išbandymas besimokančiame regione“ (2005–20007) koordinatorė. Stažavosi Švedijos (1997), Norvegijos (1998), Didžiosios Britanijos (1999, 2001), Danijos (2000) bibliotekose. Paskelbė straipsnių miesto ir respublikinėje bibliotekinėje spaudoje. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose Helsinkyje (Suomija, 2002), Berlyne (Vokietija, 2003), Buenos Airėse (Argentina, 2004) ir kt. Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narė. Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Lietuvos akademinių bibliotekų asociacijos narė. Bibliotekų tarybos prie Lietuvos Kultūros ministerijos narė. Šiaulių universiteto nominacijos „Metų geriausieji“ nominantė (2008).

BUTKEVIČIENĖ ASTA. Gimė 1929 m. liepos 23 d. Panevėžyje. Mirė 1999 m. balandžio 2 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1949 m. baigė Panevėžio suaugusiųjų gimnaziją. 1950–1955 m. studijavo Vilniaus universitete. 1955 m. pagal LSSR Kultūros ministerijos paskyrimą įsidarbino Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. Buvo viena pirmųjų kvalifikuotų bibliotekos darbuotojų. 1955–1959 m. dirbo skaityklos vedėja, 1959–1966 m. vadovavo Komplektavimo-apipavidalino skyriui. Rūpinosi naujų knygų užsakymu ir jų perdavimu kitiems bibliotekos skyriams. 1966–1979 m. Komplektavimo-apipavidalinimo skyriaus vyr. bibliotekininkė, 1979–1985 m. Spaudinių tvarkymo skyriaus vedėja, 1985–1993 m. šio skyriaus vyr. bibliotekininkė. Stažavosi Maskvoje, kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute (1980). Buvo renkama į bibliotekos profesinės sąjungos komitetą, domėjosi fotografija.   Apdovanota  „Kultūros žymūno“ ženklu (1985), „Darbo veterano“ medaliu (1987).

BUTKIENĖ-SAPIEGAITĖ IRENA. Gimė 1938 m. liepos 27 d. Rudaminoje (Lazdijų r.). Bibliotekininkė, bibliografė. 1957 m. baigė Lazdijų vidurinę mokyklą ir kurį laiką dirbo Aštriosios Kirsnos kaimo bibliotekoje. 1960–1965 m. studijavo Vilniaus universitete. Baigusi mokslus, pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. Dirbo Skaitytojų aptarnavimo, Bibliografijos skyriuose. 1981 m. paskirta Bibliografijos skyriaus vedėja ir šiame poste išdirbo iki 2000 m. Iki 2007 m. birželio dirbo bibliotekininke Informacijos, Abonemento skyriuose. Išleido informacinį leidinį „Saulės delta“ tūkstantmečių sandūroje“ (1999), bendradarbiavo respublikos ir miesto spaudoje, paskelbė apie 50 publikacijų. Domėjosi kraštotyra, parengė kraštotyros darbus: „Šiaulių teatralai“, „Bibliografijos skyriaus kronikos“ ir kt. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė.

Irenos Butkienės atsiminimai. Rankraštis

Į viršų

C

ČESNAUSKIENĖ STANISLAVA. Gimė 1937 m. Pumpurų kaime (Kelmės r.). Bibliotekininkė, poetė. 1955 m. pradėjo dirbti Kelmės r. Kubilių kaimo bibliotekos vedėja. Mokėsi Tytuvėnų vidurinėje mokykloje. 1966 m. baigė Vilniaus universitetą, bibliotekininkystę ir bibliografiją. 1966–1971 m. dirbo Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. 1971–2006 m. buvo Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vedėja. Jai vadovaujant, 1981 m. biblioteka persikėlė į naujas patalpas, išaugo knygų fondai ir skaitytojų skaičius. Ilgus metus buvo renkama LAD Šiaulių gamybinio mokymo kombinato moterų tarybos pirmininke. Išleido poezijos knygas „Ir tu esi, ir aš esu“ (2008), „Kas paliko širdy“ (2011).

ČOKOVIENĖ-MAČIŪNAITĖ IRENA. Gimė 1934 m. balandžio 15 d. Kaune. Mirė 1995 m. balandžio 16 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, kultūros veikėja. 1955–1959 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute (lietuvių kalbą ir literatūrą). Vėliau baigė bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete. 1964–1972 m. dirbo Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. 1977–1987 m. vadovavo Šiaulių miesto centrinei (dabar savivaldybės viešoji) bibliotekai. Trumpai ėjo miesto Kultūros skyriaus vedėjos pareigas. Nuo 1992 m. iki mirties dirbo Šiaulių CB 3-jame filiale. Dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Lietuvos Kultūros Fondo Šiaulių skyriaus sekretorė, Respublikos centrinių bibliotekų direktorių tarybos pirmininkė.

Irenos Čokovienės atsiminimai. Rankraštis

Į viršų

D

DARBUTIENĖ DANUTĖ. Gimė 1948 m. rugpjūčio 23 d. Raguvoje (Ukmergės r.). Bibliotekininkė, bibliografė, kraštotyrininkė. 1966 m. baigė Ukmergės J. Basanavičiaus vidurinę mokyklą. 1966–1970 m. studijavo Vilniaus universitete. 1970–1988 m. Šiaulių viešosios (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekos Bibliografijos, Kraštotyros skyrių vyresn. redaktorė, vyr. bibliografė. 1989–2008 m. Kraštotyros skyriaus vedėja, 2009–2016 m. – Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė. Sudarė ir išleido bibliografijos rodykles „Vincas Vaitekūnas“ (1984), „Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos kraštotyros darbų katalogas“ (1996),  „Sukaupti kraštotyros lobiai“ (su A. Kiršinaite, 2003), „Irena Rudzinskienė-Dambrauskaitė“ (2011). Parengė apie 20 nepublikuotų kraštotyros darbų, iš kurių svarbesni „V. Kapsuko gatvė Šiauliuose (su B. Knizikevičiene ir E. Rimkūniene, 1985), „Bibliotekininkai darbo veteranai“ (1988), „Vardai ir veidai“ (1993–1994), „Pluoštelis atsiminimų“ (2016). Rankraščiuose liko bibliografijos rodyklės „Jonas Nekrašius“ (2001), „Genovaitė Žukauskienė“ (2009) ir kt. Sudarinėjo „Šiaulių atmintinų datų kalendorius“ (1995–2016).  Virtualaus biografinio žinyno „Šiaulių šviesuomenė: nuo 2018 m. iki šių dienų“ redaktorė  ir viena iš žinyno sudarytojų. LBD ir Lietuvos kraštotyros draugijos narė.

Danutės Darbutienės atsiminimai. Rankraštis

 

DICHAVIČIENĖ-VILKIENĖ VALERIJA. Gimė 1930 m. balandžio 21 d. Kaune. Bibliotekininkė, fotomenininkė, dailininkė mėgėja. 1954 m. baigė Vilniaus universitetą, bibliotekininkystę. 1966 m. – Maskvos Kultūros instituto aspirantūrą. 1954–1962 m. dirbo Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. Vienerius metus buvo direktoriaus pavaduotoja, o 1955–1962 m. vadovavo bibliotekai. Gyvendama Šiauliuose reikalavo, kad kad Šiaulių viešajai, dabartinei Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai būtų statomas modernus, atitinkantis visus reikalavimus, pastatas. Dalyvavo Šiaulių visuomeniniame gyvenime, buvo miesto tarybos deputatė, liaudies teismo tarėja. 1966–1977 m. dirbo Lietuvos respublikinėje (dabar M. Mažvydo) bibliotekoje. Sudarė literatūros rodyklę „Julius Janonis“ (1957). Šiuo metu dalyvauja meniniame Lietuvos gyvenime. 1983–2007 m. surengė 20 personalinių fotografijos parodų, 1997–2006 m. – 9 piešinių parodas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė (1979). Lietuvos nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja (1962).

Į viršų

G

GIRŽADIENĖ RIMA. Gimė 1955 m. rugpjūčio 8 d. Jelgavoje (Latvija). Bibliotekininkė, kraštotyrininkė. 1973 m. baigė Rokiškio kultūros mokyklą ir pradėjo dirbti Šiaulių 2-oje masinėje bibliotekoje, Abonemento skyriaus vedėja. Nuo 1989 m. vadovauja Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriui. Inicijavo parodų rengimą iš asmeninių archyvų, iš jų svarbesnės: knygų, išleistų iki 1941 metų (1990, 1997), kaimų istorijų (1994) šeimų istorijų ir genealoginių medžių (1992, 1999), miesto mokyklų laikraščių ir sienlaikraščių (1995), laiškų (1999), iš Šiaulių įmonių „Gubernija“, „Rūta“ archyvų, (2001, 2004), iš šiauliečių tautodailininko A. Turausko, rezistento M.Jurevičiaus, provizorių A. Rulinskienės, V. Kavaliauskienės, menotyrininko V. Rimkaus, kraštotyrininkų D. Balčiūno, E. Adomavičienės, monsinjoro A. Bitvinsko, fiziko V. Zurbos ir kt asmeninių archyvų. Išleido Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros darbų katalogą (1997), bukletą „Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos skyrius“ (2001). Lietuvos bibliotekininkų, Lietuvos kraštotyros draugijų narė. Apdovanota V.Staniulio specialiąja premija konkurse „Metų bibliotekininkas“ (1996). Už kraštotyros veiklą apdovanota Mikelio prizu (2015).

GUNTIENĖ OLGA. Gimė 1931 m. gruodžio 7 d. Geniūnuose (Anykščių r.). Bibliotekininkė. 1950 m. baigė Utenos vidurinę mokyklą. 1953–1958 m. studijavo Vilniaus universiteto Neakivaizdiniame skyriuje. Dirbo Kavarske (Anykščių r.) buhaltere, Inturkėje (Molėtų r.) mokytoja, Dotnuvoje (Kėdainių r.) laborante. 1953–1955 m. Dotnuvos Akademijos bibliotekos bibliotekininkė, 1955–1957 m. Miegėnų (Kėdainių r.) kaimo bibliotekos vedėja, 1957–1958 m. Kelmės rajono bibliotekos kilnojamojo fondo vedėja. 1958 m. LSSR Kultūros ministerijos įsakymu perkelta į Šiaulių viešąją (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) biblioteką, dirbo vyr. bibliotekininke Komplektavimo-apipavidalinimo skyriuje. 1961–1987 m. vadovavo Spaudinių saugojimo skyriui. Organizavo šio skyriaus darbą nuo pirmosios knygos, peržiūrėdavo užsakymus, vykdavo į kitas bibliotekas atsirinkti trūkstamos literatūros. Teikė metodinę pagalbą Šiaulių krašto bibliotekoms. Išėjusi į pensiją, 1987–1992 m. dirbo vyr. bibliotekininke tame pačiame skyriuje. Rinkta į bibliotekos profesinės sąjungos komitetą, dalyvavo miesto sportiniame gyvenime, buvo donorė. Apdovanota  medaliu „Už šaunų darbą“ (1970), „Darbo veterano“ medaliu (1987).

Į viršų

J

JUODPALYTĖ GENOVAITĖ. Gimė 1925 m. spalio 25 d. Šiauliuose. Mirė 2011 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje. Bibliografė. 1953 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, istorijos specialybę. 1949–1981 m. buvo Lietuvos knygų rūmų bibliografė, 1972–1981 m. – Retrospektyvinės nacionalinės bibliografijos skyriaus vedėja. Iki 2003 m. dirbo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centre. Dalyvavo rengiant bibliografijos rodyklę „Lietuvos TSR žurnalų ir laikraščių straipsniai: 1940–1941“ (1958), parengė leidinį „Vaikų literatūra: 1940–1964“ (su kitais, 1965), sudarė katalogus „Grožinė literatūra: 1961–1970“ (su I. Jurevičiūte, 1972), „Grožinė literatūra: 1971–1980“ (su E. Urniežiūte, 1985) ir kt. Už veikalo „Lietuvos TSR bibliografija.Knygos lietuvių kalba“ sudarymą (su kitais) apdovanota Lietuvos valstybine premija (1969).

Į viršų

K

KASPARAVIČIENĖ NIJOLIA. Gimė 1956 m. spalio 13 d. Murtoje (Rusija). Bibliotekininkė, kraštotyrininkė, kolekcininkė. 1979 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą  Nuo 1981 m. – Šiaulių viešosios (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekos  Skaitytojų aptarnavimo, Kraštotyros skyrių vyr. bibliotekininkė. 2001–2011 m.  Dokumentų saugojimo skyriaus, nuo 2011 m. gruodžio mėn. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja. Nuo 2018 m. sausio mėn. dirba Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus vyr. bibliotekininke. Dalyvavo ekspedicijose Sibire (1991). Parengė kraštotyros darbus Kalba Šiauliuose (1999), Kairių seniūnijos kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, paminklai (2007), P. Višinskio atminimo įamžinimas (2011) ir kt. Publikacijų „Knygų kolekcininkai Šiauliuose“ leid. „Diagnozė: bibliofilija“ (sudaryt. V. Staniulis), „Okupacijos metų (1940–1945) leidiniai Šiaulių  Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje“ leid. „Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje“ (sudaryt. B. Maskuliūnas, D. Maskuliūnienė)  ir kt. autorė. Lietuvos bibliotekininkų draugijos, sergančiųjų Alzheimerio liga globėjų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narė. Sukaupė ramunių kolekciją „Ramunynas“ (per 1500 eksponatų), kurią eksponavo Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filiale, P. Višinskio bibliotekoje, Pakruojo viešojoje bibliotekoje, Pakruojo Žemynos pagrindinėje mokykloje ir kitur. Už kraštotyros veiklą apdovanota Mikelioi prizu (2017). (Red. 2018-04-05.)

KAŠKELIENĖ JANINA. Gimė 1932 m. rugpjūčio 19 d. Roblių kaime (Rokiškio r.). Mirė 2012 m. spalio 17 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1950–1955 m. studijavo Vilniaus universitete. Baigusi mokslus pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. 1955–1962 m. buvo direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams. 1963 m. skiriama bibliotekos direktore. Bibliotekai vadovavo daugiau negu 26-erius metus, iki 1989 m. Būdama pensijinio amžiaus, 1989–1997 m. dirbo bibliotekininke Vaikų literatūros ir Periodikos skyriuose. Vadovavimo bibliotekai laikotarpiu rūpinosi naujų bibliotekos rūmų projektavimu bei statyba. Rūmų statybos metais (1975–1977) darbą teko organizuoti sunkiomis sąlygomis. Daug pastangų reikalavo persikėlimas iš senų patalpų ir įsikūrimas naujajame pastate. Dalyvavo kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. 1958–1974 m. buvo renkama į Šiaulių miesto kultūros darbuotojų profsąjungos komitetą, buvo šio komiteto pirmininkė (1969–1974). Priklausė Lietuvos „Žinijos“ draugijai, buvo „Knygų bičiulių“ draugijos prezidiumo narė, dainavo Šiaulių „Jovaro“ ansamblyje. Lietuvos nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja (1975).

Janinos Kaškelienės atsiminimai. Atsiminimai apie ją. Rankraštis.

KELDUŠIENĖ IRENA MARIJA. Gimė 1930 m. kovo 5 d. Veliuonoje (Jurbarko r.). Mirė 1994 m. lapkričio 3 d. Panevėžyje. Bibliotekininkė, pedagogė. 1951 m. baigė Kuršėnų (Šiaulių r.) vidurinę mokyklą, 1956 m. – Šiaulių mokytojų instituto Neakivaizdinį skyrių, rusų kalbos ir literatūros specialybę, 1968–1973 m. Vilniaus universiteto Neakivaizdiniame skyriuje studijavo bibliotekininkystę. 1953–1956 m. dirbo Biliūniškių (Šiaulių r.) septynmetėje mokykloje. Nuo 1956 m. gyveno Šiauliuose, dirbo mokytoja 1-ojoje ir 3-ojoje miesto septynmetėse mokyklose. 1962–1992 m. Šiaulių viešosios (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekos darbuotoja. 1962–1970 m. dirbo bibliotekininke, 1970–1985 vadovavo didžiausiam bibliotekos skyriui – Abonementui. Buvo viena iš pirmųjų Lietuvos bibliotekininkių, tyrinėjusių skaitytojų interesus. Ilgametė darbo patirtis ir tyrimų rezultatai išanalizuoti diplominiame darbe „Darbininkų skaitymo problemos Šiaulių viešojoje bibliotekoje“ (1973). Parengė Abonemento skyriaus metraščius (1981–1985), publikavo straipsnius respublikinėje ir miesto periodikoje. Vadovavo tarpžinybinės bibliotekų tarybos darbo su skaitytojai grupei, buvo renkama į profesinės sąjungos komitetą, dalyvavo saviveikloje. Inicijavo „VIVEDROS“ – viešosios bibliotekos veteranų draugijos įsteigimą ir jai vadovavo (1986–1992). Apdovanota  „Kultūros žymūno“ ženklu (1975), „Darbo veterano“ medaliu (1985) ir kt.

Irenos Keldušienės „Išpažintis“. Atsiminimai. Rankraštis

KIRŠINAITĖ AUDRONĖ. Gimė 1960 m. sausio 10 d. Kurtuvėnuose (Šiaulių r.). Bibliotekininkė, pedagogė, kraštotyrininkė. 1984 m. baigė Vilniaus universitetą. 1977–1983 m. dirbo Šiaulių rajono centrinėje bibliotekoje ir šios bibliotekos Kurtuvėnų filiale. 1984–2001 m. Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos vyr. metodininkė, 2001–2011 m. Metodikos centro vedėja, Šiaulių valstybinės kolegijos Humanitarinių mokslų katedros lektorė. Parengė leidinius „Sukaupti kraštotyros lobiai“ (su D. Darbutiene, 2003) bei „Senieji spaudiniai Šiaulių apskrities viešosiose bibliotekose“ (su N. Kasparavičiene, 2003). Kurtuvėnų klojimo teatro režisierė, artistė. Dalyvavo respublikinėse Kraštotyros draugijos ekspedicijose Ylakiuose, Kurtuvėnuose, Šakynoje, Šaukėnuose, „Versmės“ leidyklos organizuotose ekspedicijose Tauragnuose, Griškabūdyje, Papilėje, Rumšiškėse, Plungėje ir kt. Viena iš pagrindinių „Versmės“ leidyklos knygų autorių. Paskelbė apie 40 straipsnių, pranešimų, tekstų, kraštotyros, istorijos, skaitybos klausimais monografijose „Kuršėnai“, „Tauragnai“, „Papilė“, ŠU leidiniuose „Mergaitė, jaunuolė šeimoje ir visuomenėje“, „Ragana lietuvių kultūroje“, monografijoje „Povilas Višinskis: idėjos ir darbai: nauja žiūra, nauji akcentai“ (sudaryt. D. Striogaitė) ir kt. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose „Povilo Višinskio skaitymai“ (2000, 2002, 2004). Lietuvos kraštotyros ir Lietuvos bibliotekininkų draugijų narė. Suteiktas Geriausio 2008 metų bibliotekininko vardas.

KNIZIKEVIČIENĖ BIRUTĖ. Gimė 1920 m. kovo 20 d. Joniškyje. Mirė 2015 m. balandžio 28 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, bibliografė, kraštotyrininkė. 1940 m. Šiaulių mokytojų seminariją Iki 1944 m. mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose. 1951 m. pradėjo dirbti bibliografe Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. Organizavo kraštotyros kartoteką „Šiaulių kronika“. 1961 m. skiriama Bibliografijos skyriaus vedėja. Dirbdama, 1963 m. baigė bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete. 1981–1984 m. dirbo Kraštotyros skyriaus vedėja, 1984–1992 m. buvo bibliotekininkė, konsultantė kraštotyrai. Sudarė bibliografijos rodykles „Jovaras“ (1964), „Šiauliai “ (su Monstvilaite 1970), „Bibliografija. Kraštotyra. Mokslinė informacija“ (1979), „Bibliografija. Bibliotekinė kraštotyra“ (1986), bukletą „Šiaulių viešoji biblioteka“ (1978). Rankraščiais parengė apie 30 kraštotyros darbų, iš jų svarbesni: „Šiaulių senųjų kapinių antkapių užrašai“, „Sukilėlių kalnelis“, „Šiaulių kultūros raida“, „Zubovai ir Šiaulių kraštas“, „V. Kapsuko gatvė Šiauliuose“ (su D. Darbutiene, E. Rimkūniene) ir kt. Sudarinėjo „Šiaulių kalendorius“ (1981–1995). Paskelbė publikacijų kraštotyros, Šiaulių istorijos, bibliotekininkystės, bibliografijos klausimais miesto ir respublikos spaudoje. Lietuvos kraštotyros draugijos narė. Lietuvos nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja (1990). Už kraštotyros veiklą apdovanota Mikelio prizu (1989). Garbės kraštotyrininkė (1990), Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narė (1995).

Į viršų

M

MAČIULSKIENĖ GENOVAITĖ. Gimė 1934 m. gruodžio 6 d. Andrikavoje (Rokiškio r.). Bibliotekininkė. 1954 m. baigė Obelių (Rokiškio r.) vidurinę mokyklą. 1954–1960 m. studijavo Vilniaus universitete. 1955–1960 m. buvo Meldučių (Rokiškio r.) kaimo bibliotekos vedėja. 1960 m. pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje, 1960–1972 m. buvo Abonemento, Komplektavimo-apipavidalinimo skyrių vyr. bibliotekininkė, 1972–1979 m. Komplektavimo-apipavidalinimo, 1979–1991 m. Spaudinių komplektavimo skyrių vedėja, 1991–2009 m. to paties skyriaus vyr. bibliotekininkė. Komplektavo spaudinius bibliotekai pagal teminius leidyklų planus bei užsakymus, pirko antikvariniuose knygynuose ir kt. Pripažinta geriausia bibliotekos neetatine metodininke (1979). Buvo Šiaulių miesto tarpžinybinės komplektavimo tarybos pirmininko pavaduotoja, bibliotekos profesinės sąjungos komiteto pirmininkė (1983–1985). Apdovanota „Kultūros žymūno“ ženklu (1984).

Genovaitė Mačiulskienė. Atsiminimai apie senų ir retųjų spaudinių fondo komplektavimą seniau ir dabar. Rankraštis

MATULIENĖ ANZELMA. Gimė 1928 m. rugsėjo 7 d. Pociūnuose (Pakruojo r.). Mirė 2003 m. Šiauliuose. Bibliotekininkė.1970 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo mokslinio bibliotekininko-bibliografo kvalifikaciją. Dirbo mokykloje, vaikų darželyje. 1963 m. pradėjo dirbti Kriukų (Joniškio r.) apylinkės bibliotekos vedėja. 1969 m. paskirta  Šiaulių miesto 3-osios masinės bibliotekos skaityklos vedėja, 1970 m. – Šiaulių miesto 6-osios masinės bibliotekos vedėja. 1977–1989 m. buvo Šiaulių miesto centrinės bibliotekos 6-ojo filialo vedėja, nuo 1989 m. vyr. bibliotekininkė toje pačioje bibliotekoje (dabar „Varsos“ filialas). Bibliotekoje dirbo iki 2002 m. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje bei profsąjunginėje veikloje. Domėjosi kraštotyra, parengė vertingą darbą „Laisvamanių kapinės Šiauliuose“ (1974). Apdovanota „Darbo veterano“ (1984) medaliu.

MENDELIENĖ ELENA . Gimė 1931 m. kovo 20 d. Kelmėje. Bibliotekininkė. 1955 m. baigė  Vilniaus bibliotekinį technikumą ir įgijo bibliotekininko kvalifikaciją. Nuo 1950 m dirbo Kelmės rajoninės bibliotekos vedėja. 1955 m. priimta į Šiaulių miesto 2-ąją masinę biblioteką vedėjos pareigoms. 1977–1986 m. dirbo Šiaulių miesto centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, 1986–1991  m. Jaunimo aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininke, 1991–2002 m. šios bibliotekos 9-ojo filialo (dabar „Ragainės“) vyr. bibliotekininke. Nuo pokario metų kūrė bibliotekos fondus, katalogus bei kartotekas, vėliau – centralizuotą bibliotekų sistemą mieste. Jos vadovaujama 2-oji masinė biblioteka tapo Centrinės bibliotekos pagrindu, prie jos buvo prijungtos visos kitos masinės bibliotekos. Bendradarbiavo miesto bei respublikinėje spaudoje, dalyvavo profsąjunginėje, moterų veikloje. Parašė Šiaulių 2-osios masinės bibliotekos istoriją. Jos vadovaujamai bibliotekai suteiktas Puikaus darbo bibliotekos vardas (1963). Apdovanota ženklu „Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą“ (1965), medaliu „Už šaunų darbą“ (1970), Kultūros žymūno“ ženklu (1980).

MONSTVILAITĖ NIJOLĖ. Gimė 1934 m. balandžio 4 d. Tubiniuose (Šilalės r.). Mirė 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje. Bibliotekininkė, bibliografė. 1941 m. su tėvais pedagogais ištremta į Sibirą, iš kur sugrįžo 1947 m. 1954 m. baigė Laukuvos (Šilalės r.) vidurinę mokyklą. 1956–1962 m. studijavo bibliotekininkystę Vilniaus universiteto neakivaizdiniame skyriuje. 1956–1957 m. dirbo Šilėnų (Šiaulių r.) kaimo, Šiaulių rajono bibliotekose. 1957–1991 m. – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Abonemento, Bibliografijos skyrių darbuotoja. Nuo 1991 m. gyvena Grigiškėse. Viena iš bibliografinio-informacinio darbo pradininkių Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Dirbo ir bibliotekinės kraštotyros srityje. Su kitais pradėjo rinkti medžiagą  kartotekai „Šiaulių kronika“. Parašė išliekamąją vertę turintį diplominį darbą „Šiaulių miesto bibliotekų istorija“ (1962).  Parengė ir išleido bibliografijos rodyklę „Šiauliai“ (su B. Knizikevičiene, 1970), kraštotyros darbą  apie Šiaulių miesto gatves „Kodėl jos taip pavadintos“ (1971) ir kt.

Į viršų

N

NAUJOKIENĖ LAIMA. Gimė 1964 m. lapkričio 17 d. Vilniuje. Bibliotekininkė, bibliografė. 1983–1988 m. studijavo Vilniaus universitete. 2010 m. baigė Šiaulių universitetą. Edukologijos magistrė. 1988 m. pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje Skaitytojų aptarnavimo skyriuje sektoriaus vedėjos pareigose. 1998–2006  m. – Meno skyriaus vedėja, nuo 2006 iki 2017 m. – Meno ir muzikos skyriaus vedėja, nuo 2018 m. – Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja. Nuo 2007 m. Šiaulių valstybinės kolegijos lektorė. Leidinių „Baltijos šalių ekslibrisas. Šiaulių knygos ženklai“ (2002), Dailidė, Ričardas „Skrydis į nemirtingumą“ (2013) sudarytoja. Mokslo leidinyje „Profesinės studijos: teorija ir praktika“ parengė straipsnius: „Teoriniai bibliotekininkų karjeros projektavimo aspektai mokymosi visą gyvenimą kontekste“ (2010), „Informacijos paslaugų specialistų poreikio integralumas informacinės visuomenės plėtroje pereinant į skaitmeninę globalios atminties erdvę“ (2012). Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose „Aukštojo mokslo erdvės: iššūkiai ir galimybės“ (2010, 2012). Dalyvavo tarptautiniame projekte Relational Elements of the teaching role – RETRO Project, financed by the Grundtvig Learning Partneship program ir pagal ERASMUS mainų programą  Latvijos kultūros koledže vedė mokymus „Bibliotekininko karjeros projektavimo metodika“ (2011). Dalyvauja bibliotekos vykdomuose projektuose, veda profesinius seminarus bibliotekininkams, informacijos paslaugų specialistams. Stažavosi Norvegijos, Pietų Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Austrijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercogovinos bibliotekose. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė (2014–2017). (Red. 2018-04-08.)

Į viršų

P

PETRAITYTĖ NIJOLĖ. Gimė 1957 m. gruodžio 2 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, knygotyrininkė, kraštotyrininkė. 1979 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą (lietuvių kalbą ir literatūrą), 1993 m. Vilniaus universitetą (bibliotekininkystę ir bibliografiją). Nuo 1982 m. dirba vyr. bibliotekininke Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Parengė leidinius „Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos“ (2004), „Švyti uždrausta raidė“ (su A. Sušinsku, 2004). Sudarė rankraštinius kraštotyros darbus „Knygnešystė ir spaudos platinimas Šiaulių apskrityje 1864–1904 m.“, „Ona Gruzdytė-Bugailiškienė“, „Dailidė, dievdirbys, knygų platintojas Gaudentas Rimdeikis“ ir kt. Paskelbė publikacijų knygnešystės, knygotyros, bibliotekų istorijos temomis respublikinėje spaudoje. Skaito pranešimus seminaruose, konferencijose. Dalyvavo Lietuvos kraštotyros draugijos organizuotose respublikinėse ekspedicijose Micaičiuose, Gruzdžiuose, Šiaulėnuose, Kurtuvėnuose, Kuršėnuose. Lietuvos bibliotekininkų, Lietuvos kraštotyros ir Knygnešio draugijų narė. Už kraštotyros veiklą apdovanota Mikelio prizu (2004).

PETRAVIČIENĖ EMILIJA. Gimė 1937 m. lapkričio mėn. 1 d. Vinkšnėnuose (Šiaulių r.). Bibliotekininkė. 1952 m. baigė Bridų (Šiaulių r.) septynmetę mokyklą. 1952–1955 m. mokėsi Vilniaus bibliotekiniame technikume. 1970 m. baigė neakivaizdines bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete. 1955–1956 m. Joniškėlio (Pasvalio r.) vaikų bibliotekos darbuotoja, 1956–1958 m. Šiaulių miesto vaikų bibliotekos kilnojamojo fondo vedėja, 1958–1979 m. Šiaulių viešosios (dabar Šiaulių apskrities  Povilo Višinskio) bibliotekos bibliotekininkė, sektoriaus vedėja, vyriausioji bibliotekininkė. 1979–1983 m. dirbo Šiaulių pedagoginio instituto bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, 1983–2002 m. – Aviacijos remonto įmonės Zokniuose bibliotekos vedėja. Buvo garsi Šiaulių miesto literatūrinių renginių organizatorė. Palaikė ryšius ir susirašinėjo su žymiais Lietuvos  rašytojais, dailininkais (S. Anglickiu, M. Cvirkiene ir kt.). Parašė diplominį darbą „Šiaulių literatai ir jų kūryba“ (1970). Dalyvavo „Žinijos“ bei Kraštotyros draugijų veikloje, domėjosi muzika, dainavo Šiaulių ansamblyje „Jovaras“.  Apdovanota medaliu „Už šaunų darbą“ (1970), Tarptautinių knygos metų atminimo ženklu (1972), „Kultūros žymūno“ ženklu (1975).

Emilijos Petravičienės atsiminimai. Rankraštis

PIVORIENĖ GENĖ. Gimė 1932 m. sausio 3 d. Jurgaičiuose (Plungės r.). Mirė 2011 m. gruodžio 20 d. Vilniuje. Pedagogė, bibliotekininkė, žurnalistė. 1951 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1951–1956 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigusi studijas pradėjo dirbti Šiaulių miesto vaikų bibliotekoje. 1959 m. įsidarbino Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. Dirbo Skaityklos vedėja, vyr. bibliografe, nuo 1966 m. – direktoriaus pavaduotoja mokslo daliai. Išėjusi iš bibliotekos, ilgą laiką dirbo žurnaliste Šiaulių miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: vadovavo Šiaulių miesto moterų tarybai, tarpžinybinei bibliotekų tarybai, buvo Liaudies teismo tarėja, „Žinijos“ draugijos narė. Išsikėlus gyventi į Vilnių dalyvavo ten veikiančio šiauliečių klubo veikloje.

Į viršų

R

RAMAŠAUSKIENĖ GENOVAITĖ DANUTĖ.Gimė 1934 m. gruodžio 19 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, visuomenės veikėja. 1960 m. baigė Vilniaus kultūros-švietimo technikumą ir įgijo bibliotekininko kvalifikaciją. Nuo 1953 m. dirbo Šiaulių alebastro fabriko klubo-skaityklos vedėja, tais pačiais metais perkelta į Šiaulių miesto 1-ąją masinę biblioteką bibliotekininkės pareigoms. 1954 m. paskirta šios bibliotekos skaityklos vedėja, 1958 m. – Šiaulių miesto Vaikų bibliotekos vedėja, nuo 1977 m. Šiaulių miesto centrinės bibliotekos Vaikų bibliotekos-filialo (dabar „Šaltinėlio“ vaikų biblioteka) vedėja. Bibliotekoje dirbo iki 2005 m. Dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo išrinkta į Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybą (1977). Apdovanota  ženklu „Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą“ (1965), „Kultūros žymūno“ ženklu (1979).

RIMKEVIČIENĖ TEOFILĖ DOLOROSA. Gimė 1934 m. lapkričio mėn. 22 d. Muiželėnuose (Alytaus r.). Bibliotekininkė, visuomenės veikėja. 1953 m. baigė Alytaus 2-ąją vidurinę mokyklą. 1953–1958 m. studijavo Vilniaus universitete. Pagal LSSR Kultūros ministerijos paskyrimą 1958–1958 m. dirbo Šiaulių rajono vaikų bibliotekos vedėja. Nuo 1962 m. gruodžio mėnesio – Šiaulių viešosios (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekos Abonemento skyriaus bibliotekininkė, Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė, 1966–1986 m. Vaikų literatūros skyriaus vedėja. 1986 m., pablogėjus sveikatai, išėjo iš darbo. Kūrė Vaikų literatūros skyrių, komplektavo jo fondą, organizavo renginius, susitikimus su rašytojais, aktoriais. Aktyviai dalyvavo metodinėje veikloje, skaitė pranešimus seminaruose, apžiūrų rezultatų aptarimuose, rengė metodines rekomendacijas. Buvo renkama Šiaulių miesto tarybos deputate (1982–1985). Dirbo Tarpžinybinės bibliotekų komisijos darbui su vaikais sekcijoje, Šiaulių miesto policijos nepilnamečių reikalų inspekcijoje, vadovavo bibliotekos profesinei sąjungai (1968). Bendradarbiavo respublikinėje ir miesto spaudoje. Apdovanota medaliu „Už šaunų darbą“ (1970), „Kultūros žymūno“ ženklu (1979), Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos sidabro medaliu ir pinigine premija (1980) ir kt.

Dolorosos Rimkevičienės atsiminimai. Rankraštis

RIMKŪNIENĖ EUGENIJA. Gimė 1945 m. gruodžio 25 d. Kiemėnuose (Pasvalio r.). Bibliotekininkė, bibliografė. 1963–1967 m. studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1967 m. dirba Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje: 1967–1983 m. buvo Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliografė, 1984–1989 m. vadovavo Kraštotyros skyriui, 1989–2005 m. bibliotekos direktorė, nuo 2005 m. pabaigos Komplektavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė. Buvo ilgametė bibliotekos profsąjungos komiteto pirmininkė. Dalyvavo kraštotyros veikloje, inicijavo bibliotekos metraščių bei kronikų rašymą. Svarbesni darbai: „Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos kronikos“ (už 1982–1986, 1995–1997 m.), „V. Kapsuko gatvė Šiauliuose“ (su B. Knizikevičienė, D. Darbutiene) ir kt. Dalyvavo respublikinėse bei miesto kraštotyros parodose, buvo apdovanota diplomais. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė.

Eugenijos Rimkūnienės atsiminimai. Rankraštis

Į viršų

S

STARAŽINSKIENĖ JADVYGA.Gimė 1958 m. gruodžio 1 d.  Tiunare (Rusija, Tomsko sr.). Mirė 2007 m. lapkričio 7 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, bibliografė. 1982 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo  bibliotekininko-bibliografo kvalifikaciją. Nuo 1982 m. dirbo Plungės rajono centrinės bibliotekos Metodikos skyriaus vedėja. 1983 m. pervesta į Plungės rajono centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Nuo 1984 m. dirbo Šiaulių miesto centrinės bibliotekos Bibliografijos skyriuje bibliografe, 1984–1986 m. – Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja. 1986–2007 m. buvo Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. 1997 m. stažavosi Belgijoje, Suomijoje. Domėjosi tiriamuoju darbu, atliko įvairius bibliotekininkystės tyrimus, rengė ir vykdė projektus, bendradarbiavo žurnale „Tarp knygų“, miesto dienraščiuose, metodiniame leidinyje „Šiandien aktualu“. Priklausė Lietuvos bibliotekininkų draugijai, kurį laiką vadovavo šios draugijos Šiaulių skyriui.

STAŠKEVIČIENĖ VIKTORIJA. Gimė 1890 m. rugsėjo 9 d. Jelgavoje (Latvija). Mirė 1992 m. vasario 11 d. Redforde (JAV). Bibliotekininkė. Apie 1908 m. baigė mokslus Jelgavos gimnazijoje, kur studijavo lotynų, vokiečių, rusų, lenkų kalbas. Ištekėjusi, nuo 1912 m. gyveno Pakruojo dvare, dirbo vyro nuomojamoje vaistinėje. 1928 m. apsigyveno Šiauliuose ir dirbo įvairiose miesto įstaigose: sėklų parduotuvėje, „Maisto“ bendrovėje, „Litfarmos“ vaistų sandėlyje. 1933 m. buvo paskirta Šiaulių viešosios bibliotekos vedėja ir šiame poste išdirbo iki 1940 m. Tvarkė ir turtino bibliotekos fondą, informavo Bibliotekų departamentą apie naujų knygų stygių ir jų nereguliarų gavimą. Nuo 1940 m. rugpjūčio kelis mėnesius dirbo Radviliškio viešojoje bibliotekoje. Pirmojo pasaulinio karo metais vėl įsidarbino Šiaulių viešojoje bibliotekoje bibliotekininkės pareigose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1950 m. gyveno JAV.

Į viršų
Š

ŠALKAUSKAITĖ ANTANINA. Gimė 1883 m. lapkričio 25 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Mirė 1964 m. gegužės 16 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1902 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1902–1905 m. mokėsi Varšuvos konservatorijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Uzbekijoje, trumpai dirbo Samarkando municipalinėje bibliotekoje. Grįžusi į Lietuvą dirbo juridinėse įstaigose Panevėžyje ir Šiauliuose (1923–1925). 1928 m. pradėjo dirbti katalaguotoja Kauno universiteto bibliotekoje. Su nedidele pertrauka, čia darbavosi iki 1950 m. Su kitais kūrė bibliotekos knygų ir periodikos sisteminį katalogą, vienintelį tarpukario Pabaltijo šalyse. 1950–1953 m. dirbo Kauno politechnikos instituto bibliotekoje. Išėjusi į pensiją vėl gyveno Šiauliuose, kur ir mirė. Buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė nuo 1931m.

ŠALKAUSKAITĖ FELICIJA. Gimė 1889 m. liepos 22 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Mirė 1952 m. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1909 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1913 m. trumpai dirbo Šiaulių viešojoje bibliotekoje. Pirmojo pasaulinio karo metais mokėsi komercijos kursuose prie Maskvos komercijos instituto. 1917–1923 m. dirbo finansų srityje Maskvoje, Kaune. 1923–1941 m. dirbo Kauno universiteto biibliotekoje, kurį laiką buvo direktoriaus pavaduotoja. Susilpnėjus sveikatai, 1941 m. trumpai dirbo VDU bibliotekos Fotografijos skyriuje. Buvo viena iš Lietuvos bibliotekininkų draugijos steigimo iniciatorių, draugijos narė nuo 1931 m. Dalyvavo Pabaltijo bibliotekininkų kongresuose Latvijoje ir Estijoje.

ŠIAULIENĖ ALDONA. Gimė 1947 m. birželio 24 d. Užugulbinėje (Biržų r.). Bibliotekininkė, pedagogė. 1965–1970 m. Vilniaus universitete studijavo anglų filologiją. 1970–1975 m. dirbo anglų kalbos mokytoja Šiaulių miesto mokyklose. 1975–1986 m. Šiaulių viešosios (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekos vyr. bibliotekininkė, 1986–2017 m. – Vaikų literatūros skyriaus vedėja. Garsėja Šiauliuose  renginiais, naujomis idėjomis, domisi užsienio šalių bibliotekų darbo naujovėmis ir jas taiko savo veikloje. Inicijavo tradicinius „Knygų pristatymus“, „Knygvežiuko“ keliones pas miesto vaikus, garsinį skaitymą su šunimis, knygų veikėjų eitynes, kurių metu vaikai rašė laiškus Prezidentei, savanorystės akciją, ekologiškų žaislų mugę ir kt. Jos idėja „Knygų Kalėdos“, globojama Prezidentės D. Grybauskaitės, tapo respublikiniu renginiu. Dalyvauja metodinėje veikloje, skaito pranešimus Šiaulių krašto bibliotekose. Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre organizuoja biblioterapinius skaitymus pacientams. Stažavosi Švedijos Kristianstado, Stokholmo ir Miuncheno bibliotekose. Pranešimus apie bibliotekinį darbą su vaikais skaito tarptautinėse, respublikinėse mokslinėse konferencijose. Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) narė (nuo 1993), žurnalo „Rubinaitis“ redkolegijos narė (nuo 1994), Šiaulių miesto Kultūros tarybos narė (2003–2004). Apdovanota Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2005), respublikine vaikų literatūros sklaidos premija (2006), Kultūros ministerijos premija už nuopelnus skatinant skaitymą (2008). Suteiktas Geriausio 2012 metų bibliotekininko vardas. (Red. 2018-04-08.)

Į viršų

V

VAIŠVILIENĖ ALDONA VERONIKA. Gimė 1928 m. lapkričio 8 d. Biržuose. Mirė 1998 m. lapkričio 15 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, tautodailininkė, kultūros veikėja. 1948 m. baigė Pasvalio gimnaziją, 1960 m. Vilniaus universitetą, bibliotekininkystės specialybę. Baigusi gimnaziją dirbo Pasvalyje, Joniškyje. Nuo 1952 m. gyveno Šiauliuose. 1953 m. pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. 1960 m. paskirta Muzikinės literatūros skyriaus vedėja ir šiose pareigose dirbo iki 1984 m. Vedė muzikos pamokėles jaunimui, teikė metodinę pagalbą krašto bibliotekoms. Vadovavo Kultūros liaudies universiteto Muzikos fakultetui, priklausė „Žinijos“ draugijai, ilgus metus dirbo Šiaulių muzikų taryboje. Domėjosi kraštotyra, nuo 1968 m. buvo Kraštotyros draugijos narė. Parengė darbą „Šiauliečiai kompozitoriai, muzikai, atlikėjai“ (1970). Laisvalaikiu mezgė, rišo, kūrė gobelenus, kilimus. Svarbesni darbai gobelenai „Šiauliai“, „Muzika“ (triptikas), „Rudens motyvai“ ir kt. Jos sukurti gobelenai puošė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, Šiaulių filharmoniją, vaikų globos namus ir kitas įstaigas. Išsiuvinėjo Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos vėliavą. Surengė keletą autorinių rankdarbių parodų (1975, 1979), dalyvavo Šiaulių krašto tautodailininkų parodose. Nuo 1966 m. buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Apdovanota „Kultūros žymūno“ ženklu (1975), „Darbo veterano“ medaliu (1984).

Virtuali paroda apie Aldoną Vaišvilienę

VAIVADAITĖ ELEONORA. Gimė 1934 m. sausio 1 d. Naukaimio kaime (Jurbarko r.). Mirė 2000 m. liepos 4 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1953–1958 m. studijavo Vilniaus universitete. Pirmoji darbovietė buvo Šiaulių viešoji (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) biblioteka, kurioje dirbo dvejus metus. 1960–1990 m. buvo Respublikinės technikos bibliotekos Šiaulių filialo vedėja. Kūrė, plėtė ir puoselėjo šią biblioteką, organizavo renginius ir parodas.

VALANTINIENĖ ONA. Gimė 1953 m. vasario 28 d. Švelniuose (Raseinių r.). Bibliotekininkė, poetė.  1977 m. baigė Vilniaus kultūros mokyklą, po to Vilniaus universitete studijavo bibliotekininkystę ir bibliografiją. 1977–2013  m. dirbo Šiaulių miesto savivaldybės viešosios  bibliotekos įvairiuose padaliniuose (Lieporių filiale, Metodikos skyriuje, Bibliografijos-informacijos skyriuje, „Ragainės“ filiale, Vaikų literatūros skyriuje, „Varsos“ ir Rėkyvos filialuose). 1990–1991 m. dirbo bibliotekos direktore. Kūrybingai bendravo su mažaisiais skaitytojais, juos mylėjo. Šiaulių literatų klubo „Verdenė“ narė. Išleido poezijos knygas „Už nematomų durų“ (2005), „Teesiė“ (2008), parašė libretą miuziklui „Švelniukų šaly“ (natos V. J. Lyguto, 2008). Kūryba publikuota almanachuose „Varpai“(2006), „Jungtys“ (2002, 2006), knygoje „Atvertys“ (2006), miesto periodikoje ir kt.

VASILIAUSKIENĖ LAIMA. Gimė 1936 m. liepos 10 d. Baltupėnuose (Šilutės r.). Bibliotekininkė. 1954 m. baigė Kuršėnų (Šiaulių r.) vidurinę mokyklą. 1955–1961 m. studijavo bibliotekininkystę Vilniaus universiteto Neakivaizdiniame skyriuje. 1954–1961 m. dirbo Kuršėnų rajono bibliotekos skaitykloje, vėliau buvo rajono vaikų bibliotekos vedėja. 1961–2011 m. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotoja. Dirbo vyr. bibliotekine skaitykloje, tvarkė bibliotekos archyvą. 1965–2001 m. vadovavo Tarpbibliotekinio abonemento (TBA) darbui.  Per TBA aprūpindavo knygomis  šiauliečius, rašančius disertacijas ir mokslinius darbus. Bendravo su architektu, vertėju J. Nisteliu, kuriam atsiuntė šimtus knygų įvairiomis užsienio kalbomis. Rengė krašto bibliotekoms pranešimus, metodines rekomendacijas, bendradarbiavo miesto spaudoje. Nuo 1991 m. dirbo ir su bibliotekos mainų rezerviniu fondu, inicijavo dubletinės literatūros pardavimą šiauliečiams. Priklausė Lietuvos kraštotyros draugijai, buvo neetatinė ekskursijų vadovė, sportavo, šoko  ansamblyje „Jovaras“. Apdovanota „Kultūros žymūno“ ženklu (1986).

Laimos Vasiliauskienės atsiminimai. Rankraštis

Į viršų

Z

ZINKEVIČIŪTĖ ALDONA. Gimė 1937 m. spalio 25 d. Pavidaujyje (Jurbarko r.). Mirė 2006 m. rugpjūčio 4 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1955 m. baigė Tauragės 2-ąją vidurinę mokyklą. 1957–1963 m. studijavo bibliotekininkystę Vilniaus universiteto Neakivaizdiniame skyriuje. 1956–1962 m. Aukštupių (Tauragės r.) kaimo bibliotekos vedėja, 1962–1966 m. Šiaulių 3-sios masinės bibliotekos darbuotoja. 1966–2001 m. dirbo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, 1966–1978 m. Abonemento skyriaus vyr. bibliotekininkė, bibliografė. 1978–1987 m. Spaudinių saugojimo skyriaus vyriausia bibliotekininkė, 1987–2001 m. vadovavo šiam skyriui, rūpinosi bibliotekos fondų kaupinu ir išsaugojimu. Atgimimo metais surengė didelio susidomėjimo sulaukusias spaudinių parodas „Seniausios lietuviškos knygos bibliotekoje“, „Seniausia knyga užsienio kalba“, „Iš lietuvių tautos istorijos“, „Lietuvos Respublika 1918–1940 m.“ ir kt. Stažavosi Maskvoje (1976). Priklausė Lietuvos kraštotyros draugijai. Buvo renkama bibliotekos profesinės sąjungos komiteto pirmininke 1970–1971), vadovavo Fondų komplektavimo tarybai.

Ž

ŽIBIKIENĖ GENOVAITĖ. Gimė 1950 m. liepos 16 d. Lygudų kaime (Šiaulių r.). Bibliotekininkė, poetė. 1968–1974 m. studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1983 m. dirbo Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje, buvo Mokslo tiriamojo darbo, Metodikos skyrių vedėja. Nuo 2001 m. vadovavo P. Višinskio bibliotekos padaliniui – Europos informacijos centrui. Paskelbė straipsnių bibliotekinės veiklos klausimais. Žurnalo „Tarp knygų“ redkolegijos narė (iki 2006). Nuo 2005 m. – Europos informacijos centro „Europe Direct “ vadovė.Publikuoja staipsnius ES aktualijų temomis, organizuoja seminarus. Išleido poezijos knygą „Saulėgaisių ugnys“ (2000). Kūryba publikuojama almanachuose, miesto periodikoje. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė. Išrinkta Lietuvos „Metų bibliotekininke“ (1997).

ŽILINIENĖ VALERIJA. Gimė 1953 m. balandžio 21 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, bibliografė. 1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą. 1971–1973 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, 1978–1984 m. Vilniaus universitete. 1977–1982 m. Šiaulių viešosios (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekos sektoriaus vedėja, vyr. redaktorė, 1982–1990 m. masinio darbo sektoriaus vedėja, 1990–2011 m. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, nuo 2011 m. Regioninio bibliotekų veiklos ir vadybos skyriaus vyriausioji bibliotekininkė. Parengė biobibliografinį žodyną „Rašytojai, susiję su Šiauliais“ (1984), sudarė knygą „Saulės vieškeliais: Šiaulių literatų būtis“ (2013). Tradiciniais tapusių „Godų“ vakarų, kuriuose pagerbiami mirę Šiaulių literatai, sumanytoja ir organizatorė (nuo 1991). Respublikos, krašto, miesto veikėjų jubiliejinių, valstybinių ir atmintinų datų renginių, knygų pristatymų, susitikimų su žymiais Lietuvos žmonėmis, poezijos pavasario švenčių bibliotekoje organizatorė (1991–2010). Kultūros rėmimo programų, kurias finansavo Šiaulių miesto savivaldybės kultūros skyrius vadovė (1998–2002). Projektų „Per žodžio gyvastį ir dvasią P. Višinskio idėjų vedini“ (2004),  „Gyvas darbe ir žodyje“ (P. Višnskio 130-osioms gimimo metinėms, 2005) vadovė. Renginių ciklo „Šiaulių miesto šviesuoliai: vardai ir veidai“ iniciatorė ir rengėja (2005–2009). Dalyvauja „Skaitymo skatinimo“ projektuose. Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Šiaulių literatų susivienijimo narė, šio susivienijimo pirmininko pavaduotoja (nuo 2001).

ŽILINSKIENĖ IRENA. Gimė 1954 m. birželio 13 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1972–1977 m studijavo Vilniaus universitete. 1977–1986 ir 1986–1988 m. dirbo Šiaulių miesto centrinės bibliotekos 1-ojo filialo vedėja. 1986, 1988–1995 m. Šiaulių miesto centrinės bibliotekos direktorė, nuo 1995 m. – Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė. Stažavosi Švedijos Kristianstado grafystės viešosiose bibliotekose (1998), Danijos viešosiose ir mokyklų bibliotekose (1999). Dalyvavo tarptautinėse konferencijose Vengrijoje, Danijoje. Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė. Apdovanota specialiąja UAB „Mūsų knyga“ premija už vadovaujamos bibliotekos modernizavimą, naujų technologijų diegimą, paslaugų teikimą vartotojams, bibliotekininkų mokymą (2002).

ŽIRGULYTĖ RŪTA. Gimė 1956 m. liepos 6 d. Šlapaberžėje (Kėdainių r.). Bibliotekininkė. 1974–1979 m. studijavo Vilniaus universitete. 1979–2016 m. dirbo Šiaulių viešojoje (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekoje. 1979–1984 m. buvo mokslinė sekretorė, 1984 m. paskirta direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams. 2006–2016 m. vadovavo bibliotekai. Rūpinosi fondų komplektavimu, informacinių technologijų diegimu, rengė ir vadovavo projektams. Stažavosi Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos viešosiose bibliotekose. Dalyvavo bibliotekų asociacijos konferencijose Vengrijoje, Škotijoje. Paskelbė straipsnių profesinėje bei miesto spaudoje. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė, iki 2007 m. šios draugijos Šiaulių skyriaus pimininkė. Šiaulių apskrities Kultūros ir meno tarybos narė. Apdovanota Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai “ (2006). (Red. 2018-04-08.)

Į viršų

LITERATŪRA

Bibliotekininkai darbo veteranai (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1988.
Kas yra kas Lietuvoje 2002. Kaunas, 2002.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Šiauliai, 2001.
Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997.
Lietuvos knygos veikėjai [Elektroninis išteklius]: biografijų žodynas (sudaryt. O. Janonis). Vilnius, 2004.
Petraitytė, Nijolė. Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos. 1920–1950. Šiauliai, 2004.
Raguotienė, Genovaitė. Greta įžymiojo Vaclovo Biržiškos. Vilnius, 2000.
Šiaulių viešoji biblioteka. (1950-1966): aplankas. Šiauliai, 1967.

Parengė Danutė Darbutienė

Redagavo Sigita Vaitkaitytė