Dailininkai, skulptoriai, dailėtyrininkai

Z

A

ADOMAVIČIENĖ-SORAKAITĖ MICHALINA. Gimė 1938 m. sausio 25 d. Kvėdarnoje (Šilalės r.). Dailininkė, menotyrininkė. 1955 m. baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1960 m. – Kauno S. Žuko dailės technikumą. 1968 m. baigė Vilniaus dailės instituto Menotyros fakultetą. Dirba Šiaulių universiteto Menų fakultete. Publikuoja respublikinėje ir miesto spaudoje straipsnius dailės klausimais, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose. Nuo 1971 m. su akvarelėmis dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengusi aštuonias personalines parodas. Svarbesni darbai: „Saulėgrąžos“ (1997), „Putinai“ (1998), „Kurtuvėnai“ (1998), „Žiema“ (1997) ir kt. Išleido knygas „Monumentalioji dekoratyvinė tapyba mokomoje veikloje“ (1996), „Tautodailė: tradicijos ir dabartis“ (2004). „Lietuvos dailininkų sąjungos narė“ (1992).

AMBRAZIENĖ IRENA. Gimė 1950 m. gruodžio 6 d. Jiezne (Prienų r.). Dailininkė grafikė, keramikė, pedagogė. 1961–1968 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1968–1973 m. – Vilniaus dailės instituto Keramikos fakultete. Nuo 1973 metų dėsto Šiaulių universiteto Menų fakultete, nuo 2004 m. šio fakulteto Piešimo katedros vedėja, docentė (2004). Surengė trylika personalinių parodų, iš jų svarbesnės: Šiaulių galerijoje Laiptai (1995), Šiaulių Universiteto dailės galerijoje (2000, 2003), Kelmės krašto muziejuje (2001), Klaipėdos parodų rūmuose (2002), Panevėžio galerijoje XX amžius (2003), Vilniaus galerijose Kairė-Dešinė (2003), Arka (2005) ir kt. Dalyvauja tarptautinėse parodose užsienyje: piešinio bienalėje Melburne, Australija (2005, apdovanota Grand Prix ir Public Award), Bienalėje Sankt Peterburge (2004, apdovanota diplomu), trienalėje Maidaneke, Lenkija (2004) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

ANDRULIENĖ VITA. Gimė 1956 m. rugsėjo 6 d. Irkutsko srityje (Rusija). Dailininkė restauratorė. 1975–1980 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. 1980–1983 m. dirbo Šiaulių 34-ojo vaikų lopšelio-darželio auklėtoja. 1990–2001 m. Šiaulių apskrities kūdikių namų menininkė-apipavidalintoja, 1984–1994 m. – Šiaulių Elnio įmonės dailininkė apipavidalintoja, nuo 1992 m. dailininkė reklamai. 1994–2001 m. buvo Šiaulių Aušros muziejaus dailininkė restauratorė, nuo 2001 m. šio muziejaus Restauravimo centro vadovė, dokumentų restauratorė. Yra restauravusi per 300 įvairaus dydžio ir sudėtingumo kilnojamųjų kultūros vertybių. Organizavo restauruotų muziejaus eksponatų parodą Atgimę naujam gyvenimui, išleido šios parodos bukletą (2001). Iliustravo knygas „Žiedlapiai byra ir byra“ (1995), „Nuo Saulės mūšio vietos iki Busikės “(1996), „Šiaulių Aušros muziejus kronika“ (1998). Paskelbė publikacijų leidiniuose „Lietuvos muziejai“, „Muziejininkystės biuletenis“, „Kurtuva“ ir kt.

ANIKINAS POVILAS. Gimė 1951 m. lapkričio 6 d. Šeduvoje (Radviliškio r.). Dailininkas tapytojas. Mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1975 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Dirbo dėstytoju Šiaulių universitete. Dabar privačios reklamos firmos Fluxus direktorius. Nuo 1976 m. dalyvauja įvairiose vaizduojamosios dailės parodose Lietuvoje, taip pat Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Olandijoje. Svarbesni darbai: „Pranašas“ (1990), „Besiilsinti moteris“ (1989), „1941-06-14“ (1989), „Kompozicija“ (1990) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1981).

ANIKINIENĖ SALVINIJA. Gimė 1949 m. rugsėjo 3 d. Kaune. Dailininkė tekstilininkė, pedagogė. Mokėsi Kauno dailės mokykloje. 1974 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1975 m. dėsto Šiaulių universiteto Menų fakultete, Taikomosios dailės ir technologijų katedroje, docentė (1992). Nuo 1974 m. dalyvauja dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje – Maskvoje, Danijoje, Olandijoje. Pagrindinės kūrybos sritys tekstilė ir drabužių modeliavimas. Sukūrė kilimų visuomeniniams interjerams, vėliavų organizacijoms, drabužių meno kolektyvams, dainų šventėms ir kitiems renginiams. Darbų yra įsigiję privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje. Išleido knygą „Tinkliniai nėriniai“ (su D. Kaučikiene, 2001). Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1990).

ARLAUSKAITĖ-VINGRIENĖ GRAŽINA. Gimė 1954 m. kovo 4 d. Irkutsko srityje (Rusija). Dailininkė tapytoja, monumentalistė. 1973 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1978 m. – Vilniaus dailės institutą, monumentaliosios tapybos studijas. 1978 m. pradėjo dirbti Šiaulių universitete, Menų fakulteto Tapybos katedros docentė. Surengė devynias personalines parodas, nuo 1978 m. nuolat dalyvauja grupinėse parodose bei projektuose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Čekijoje, Belgijoje, Maskvoje). Pagrindinė kūrybos sritis – monumentalioji tapyba. Reikšmingesni darbai: freskos „Šiaulių žemė“ (Šiaulių miesto savivaldybės administracinis pastatas, 1982), „Pieva“ (Šiaulių pieno kombinatas, 1984), „Šventė“ (Gubernijos alaus darykla, 1988), „Šventasis avinėlis“ (Biržų bažnyčia, 1997), „Šiaulių katedros fundatoriaus J. Valavičiaus“ portretas (Šiaulių katedra), sieninė tapyba „Floros ir faunos globėja“ (privatus interjeras Šiauliuose, 1990) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1988).

Į viršų

B

BAGDONAVIČIUS GERARDAS. Gimė 1901 m. liepos 25 d. Radviliškyje. Mirė 1986 m. vasario 3 d. Šiauliuose. Dailininkas grafikas, scenografas, pedagogas. Lietuvių ekslibriso vienas iš pradininkų. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. 1921 m. grįžęs į Lietuvą eksternu baigė Kauno meno mokyklą, ir pradėjo dirbti dailės mokytoju įvairiose Šiaulių miesto mokyklose bei Mokytojų seminarijoje. 1925 m. išleido piešinių knygą „Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumas“. 1932–1941 m. apipavidalino Šiaulių dramos teatro spektaklius. Dirbo knygų meno, baldų ir mažosios architektūros projektavimo, meninės fotografijos srityse. Reikšmingi urbanistiniai peizažai, atskleidžiantys Lietuvos miestų ir miestelių vaizdus, etnografinius motyvus. Domėjosi ne tik daile, bet ir teatru, muzika, literatūra, istorija. Sukūrė per 5000 įvairiausių darbų. Nuo 1923 m. dalyvavo parodose. 1966, 1971, 1981 m. surengė personalines jubiliejines parodas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pakruojyje ir kt. Dalyvavo tarptautinėse ekslibrisų parodose Briuselyje (1929), Los Andžele (1931, 1934, 1936). Sukūrė grafikos ir tapybos kūrinių, vaizduojančių lietuvių architektūrą („Šiauliai 1919“, 1969, „Tytuvėnų architektūra“ 1927, „Kretingos ansamblis“ 1931, „Žarniai“ 1971), suprojektavo nacionalinio stiliaus baldų, apipavidalino Šiaulių dramos teatro spektaklius J. Moliére „Tartiufas“ (1933), F. Schillerio „Klasta ir meilė“ (1941) ir kt. Iliustravo knygas, žurnalus, dirbo reklamos srityje, sukūrė per du šimtus ekslibrisų, kurių didelė dalis skirta Šiauliams ir šiauliečiams. Didžioji jo palikimo dalis saugoma Šiaulių Aušros muziejuje. 1977 m. J. Sidaravičius parengė ir išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius.“ 1997 m. paskelbtas Tarptautinis ekslibrisų konkursas „In memoriam Gerardas Bagdonavičius. 1901–1986“. Šiauliai, išleista J. Nekrašiaus knyga „Gerardas Bagdonavičius ir ekslibrisai“ (1998). Šiauliuose, Aušros al. 84, atidengta skulptorės B. Kasperavičienės sukurta memorialinė lenta (1996). Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tarpukario metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, sovietiniais metais – Garbės ženklo ordinu.

BALDIŠIUS RIMANTAS. Gimė 1955 m. spalio 13 d. Tomsko srityje (Rusija). Mirė 2011 m. rugsėjo 20 d. Šiauliuose. Inžinierius konstruktorius, dailininkas karikatūristas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Skuodo vidurinėje mokykloje. 1978 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir pradėjo dirbti Šiaulių staklių gamykloje. 1985 m. įsidarbino Lietuvos informacijos instituto Šiaulių filiale. 1979 m. debiutavo penktojoje Šiaulių karikatūros parodoje. Vėliau jo kūriniai buvo eksponuojami visose šiauliečių parodose, respublikinėse, Pabaltijo karikatūrų parodose. Dalyvavo karikatūrų parodose Armėnijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Jo karikatūros publikuotos žurnaluose „Šluota“, „Nemunas“, „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, miesto bei respublikiniuose laikraščiuose, o taip pat užsienio leidiniuose. Dalyvavo miesto visuomeniniame gyvenime, priklausė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupei. 2008–2009 m. Šiaulių LIONS klubo prezidentas. Sudarė katalogus „Tarptautinė karikatūrų paroda“ (1988), Tarptautinė karikatūrų paroda „Velocartoon“ (1992). Išleistas jo karikatūrų parodos katalogas (1984), karikatūrų rinkinys (2010).

BURNECKIENĖ IRENA. Gimė 1953 m. kovo 21 d. Šiauliuose. Dailininkė, pedagogė, socialinių mokslų daktarė (1990). 1960–1971 m. mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje. 1971–1976 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, 1986–1990 m. – Maskvos pedagoginio universiteto aspirantūroje. Nuo 1976 m. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Taikomosios dailės ir technologijų katedros dėstytoja, docentė (1993). Fitodizaino būrelio Šiaulių moksleivių namuose vadovė. Šiauliuose subūrė moterų klubą „Geba“ (1992). Surengė autorinių fitodizaino darbų parodų. Straipsnių, metodinių leidinių mokytojams, vadovėlių autorė. Išleido „Braižyba: vadovėlis bendrojo lavinimo vidurinei mokyklai“ (2002, 2006).

Į viršų

D

DAMBRAUSKAS VILMANTAS. Gimė 1963 m. gruodžio 31 d. Šiauliuose. Dailininkas, dizaineris. 1971–1982 m. mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, 1982–1989 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Baigęs studijas keletą metų dirbo dailininku Šiaulių miesto kultūros centre, buvo firmų „Mantas design“, „Abovas“, „Nesezonas“ dizaineris (1991–1997). Nuo 1998 m. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros dėstytojas, docentas (2007). Surengė autorines fotografijos, tapybos, kompiuterinės grafikos parodas Suomijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje (1991–2005). Kino filmo „Sapnai. Žana.“ režisierius, scenaristas, prodiuseris (1997). Filmas parodytas trumpametražinių filmų festivalyje Vokietijoje (1998). Knygos „Firmų ženklai ir logotipai“ (1997) autorius. Lietuvos dizainerių sąjungos narys.

DOBKEVIČIUS POVILAS. Gimė 1947 m. sausio 18 d. Kaune. Dailininkas vitražistas. Mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1973 m. baigė Vilniaus dailės institutą, kur studijavo monumentaliąją dekoratyvinę tapybą. Kurį laiką dirbo Šiaulių universitete. Nuo 1973 metų dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Švedijoje, Olandijoje). Svarbesni sukurti darbai Šiauliuose: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje freska „Metraštininkas“ (su J. Dobkevičiene, 1979), vitražai Valstybiniame banke (1981), Vandentiekio bokšte (1986), kavinėje „Saulutė“ (1988), Verslo mokymo centre (1998), Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių skyriuje (2006) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) narys.

Į viršų

G

GANUSAUSKAS EDVARDAS. Gimė 1904 m. rugsėjo 21 d. Ufoje (Rusija). Mirė 1979 m. gruodžio 17 d. Dailininkas. Nuo 1921 m. gyveno Šiauliuose. Mokėsi Kauno meno mokykloje. 1936–1939 m. dirbo Klaipėdos dramos teatro dekoratoriumi, 1939–1956 m. – Šiaulių dramos teatro dekoratoriumi-išpildytoju. 1940 m. surengė savo kūrybos personalinę parodą, kurioje eksponuota per 80 darbų. Šiaulių Aušros muziejuje išlikęs tik vienas stambus panoraminis Šiaulių miesto vaizdas. Kiti darbai žuvo antrojo pasaulinio karo metu. Pokario metais dirbo teatre ir kino reklamos srityje. 1941 m. sukūrė scenografiją keturiems Šiaulių dramos teatro pastatymams: K. Binkio „Atžalynas“, P. Vaičiūno „Tėviškės pastogėje“ ir kt. 1960 m. nupiešė apie šimtą senovės lietuvių pagoniškųjų dievų atvaizdų.

GARBAČIAUSKAS RIČARDAS. Gimė 1956 m. spalio 17 d. Vilniuje. Dailininkas tapytojas, pedagogas. 1974–1980 m. studijavo Vilniaus dailės institute Vaizduojamosios dailės fakultete. Nuo 1980 m. dėsto Šiaulių universiteto Menų fakultete, docentas (1993). 1994–2000 m. buvo Dailės (dabar Menų) fakulteto dekanas. Nuo 1982 m. dalyvauja parodose ir pleneruose Lietuvoje bei užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Olandijoje ir kt.). Surengė personalines tapybos parodas Rezeknėje (Latvija, 1999), Liubline (Lenkija, 2005), dalyvavo tarptautiniame tapybos plenere „Miendzižec Podlaski“ (Lenkija, 2006), bei keturias individualias parodas Šiauliuose bei Šiaulių regione. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1992).

GOBYTĖ-DAUNORIENĖ DANUTĖ. Gimė 1931 m. rugsėjo 18 d. Šiauliuose. Mirė 2002 m. rugsėjo 27 d. Vilniuje. Dailininkė keramikė. 1961 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1961-1994 m. dirbo Vilniaus Dailės kombinate, 1994–1996 m. bendrovėje „Vilniaus dailė“. Kūrė interjerus įstaigoms Kaune, Vilniuje, Druskininkuose, Valkininkuose ir kitose vietovėse. Sukūrė buitinės dekoratyvinės keramikos dirbinių: servizų, lėkščių, žvakidžių, veidrodžių, vazų. Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje (personalinė Vilniuje, 1981) ir užsienyje, tarptautiniuose simpoziumuose.

GUDAITIS ANTANAS. Gimė 1904 m. liepos 29 d. Šiauliuose. Mirė 1989 m. balandžio 20 d. Vilniuje. Dailininkas tapytojas. 1922–1926 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje, 1926–1929 m. studijavo Lietuvos universitete, Kauno meno mokykloje, 1929–1933 m. – Paryžiaus dailės mokykloje bei privačiose studijose. 1940–1941 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje, 1941–1985 m. Vilniaus dailės institute (su pertrauka), profesorius (1947). Nuo 1931 m. dalyvavo parodose. Surengė personalines parodas Kaune (1937, 1965, 1974, 1984), Vilniuje (1962, 1964, 1974, 1980, 1984), Taline (1965), Maskvoje (1969), Rygoje (1975), Lvove (1980). Pagrindiniai kūrybos žanrai: portretas, natiurmortas, peizažas. Svarbesni kūriniai: triptikas „M. K. Čiurlioniui atminti“ (1961–1962), „Arkliai ir žmonės“ (1968), „Autoportretas su balta panama“ (1987), „Žmonės žiūri į žvaigždes“ (1973), „Namelis Viekšniuose“ (1933), „Nida“ (1937) ir kt. Jo kūrinių turi Lietuvos ir užsienio šalių (Armėnijos, Estijos, Gruzijos, Rusijos) muziejai. Apie dailininką ir jo kūrybą išleistos R. Krukaitės (1964), I. Korsakaitės (1973), T. Sakalausko (1989) knygos. Nuo 1935 m. priklausė Lietuvos dailininkų sąjungai. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1961), Lietuvos liaudies dailininkas (1964). Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1965).

Į viršų

J

JANKUS JUOZAS. Gimė 1912 m. kovo 4 d. Sereikoniuose (Pasvalio r.). Mirė 1999 m. lapkričio 5 d. Vilniuje. Dailininkas scenografas, skulptorius. 1936 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1937–1940 m. dirbo Šiaulių mokytojų seminarijoje, 1942–1953 m. – Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus dramos teatruose, 1953–1975 m. Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas. Nuo 1936 m. dalyvavo parodose. Sukūrė scenografiją daugiau kaip 80-čiai spektaklių: B. Dauguviečio „Nauja vaga“, J. Grušo „Herkui Mantui“, W. Shakespeare „Hamletui“ (Vilniaus dramos teatras), V. Klovos „Pilėnams“ J. Juzeliūno „Ant marių kranto“, J. V. Goethe „Faustui“ (Operos ir baleto teatras) ir kt. Sukūrė skulptūrų, akvarelių. Parodose dalyvavo nuo 1936 m. Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1954), Lietuvos liaudies dailininkas (1957).

JUCHNEVIČIUS EDUARDAS. Gimė 1942 m. sausio 3 d. Vanaginėje (Kelmės r.). Mirė 2011 m. rugpjūčio 18 d. Šiauliuose. Dailininkas grafikas, pedagogas, poetas. 1959 m. baigė Šiaulių J.–Janonio vidurinę mokyklą. 1968 m. baigęs Vilniaus dailės institutą dirba Šiaulių vaikų dailės mokykloje, mokytojas ekspertas. Kuria estampus, ekslibrisus, iliustracijas, kurias atlieka linoraižymo, oforto ir kitomis technikomis. Tapo aliejumi, tempera ir akvarele. Nuo 1970 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Vengrijoje, JAV, Italijoje, Austrijoje, Australijoje ir kt. Svarbesni kūriniai: grafikos, tapybos ciklai „Prūsų nukariavimas“, „Marių kronikos“, „Dykūnų puota“, „Žvėries maldymas“; sieninės tapybos darbas Šiaulių miesto apygardos teisme, ekslibrisai (V. Kisarausko, M. K. Čiurlionio) ir kt. Išleido eilėraščių rinkinius „Vilkolakiai“ (1988), „Šv. Roko šuo“ (1996), „Prūsijos krikštai. Treblinka-2“ (1999), parašė keturias dramas. Svarbiausia kūrybos tema – Prūsija, jos likimas. Talino trienalių laureatas bei VII trienalės Didžiojo prizo laureatas (1986).

Juchnevičiaus Eduardo ranka rašyta autobiografija

Į viršų

K

KARAŠKAITĖ-BRUSOKIENĖ DANUTĖ MARIJA. Gimė 1925 m. birželio 7 d. Kaune. Mirė 2001 m. vasario 21 d. Vilniuje. Dailininkė grafikė. Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje (piešimo mokytojas T. Petraitis), lankė Šiaulių dailės studiją. Baigė Kauno dailės institutą. Buvo Lietuvos liaudies meno draugijos konsultantė. Dirbo plakato srityje, iliustravo knygas, kūrė Lietuvos kultūros veikėjų portretus, tame tarpe ir Šiaulių Didždvario gimnazijos įkūrėjos grafienės A. Zubovienės portretą. Personalinę kūrybos parodą buvo surengusi ir Šiauliuose (1988).

KASPERAVIČIENĖ BIRUTĖ. Gimė 1941 m. gegužės 10 d. Nevierių kaime (Rokiškio r.). Mirė 2016 m. vasario 20 d. Šiauliuose.  Dailininkė skulptorė, pedagogė. 1954–1960 m. mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje, 1960–1966 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1966 m. dirbo Šiaulių 6-ojoje vidurinėje mokykloje, 1978–1991 m. – Šiaulių universiteto dėstytoja, nuo 1991 m. Šiaulių dailės mokyklos skulptūros mokytoja ekspertė. Sukūrė skulptūrines kompozicijas: „Poilsis“ (1973), „Trys nykštukai“ (1976), „Senis su anūkais“ (1977), „Pelikanai“ (1977), „Medicina“ (1984), „Angelas“ (1991) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1974). Šiaulių moterų dailininkių draugijos narė.

KASPERAVIČIUS KAZYS. Gimė 1941 m. balandžio 3 d. Šiauliuose. Mirė 2015 m. gruodžio 9 d. Šiauliuose. Dailininkas skulptorius, pedagogas. 1959 m. baigė Šiaulių jaunimo vakarinę mokyklą. 1961–1967 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1967–1969 m., 1971–1980 m. ir nuo 1981 m. – Šiaulių Dailės mokyklos mokytojas, 1969–1971 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, 1980–1991 m. vyresnysis mokslinis bendradarbis. Nuo 1967 m. dalyvavo respublikinėse ir miesto parodose. Svarbesni darbai: „Moteris“ (1970), „Vaikas ant rutulio“ (1973), dailininko V. Trušio portretas, „Gulinti“ (1982), „Gimimas“ (1982), fontanas „Trys paukščiai“ (1990), fontanas „Rūdė“ (1985), „Chimeros“ ( 1988) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1983).

KAŠUBIENĖ-FLEDŽINSKAITĖ ALEKSANDRA. Gimė 1923 m. sausio 10 d. Ginkūnuose (Šiaulių r.). Dailininkė skulptorė, keramikė. 1941 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1942–1944 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute studijavo keramiką ir skulptūrą, 1942–1943 m. – skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947 m. gyvena Niujorke. Pradėjo kurti keramines mozaikas (Autoportretas, Angelas, abi 1953, Šv. Jurgis, 1954). Nuo 1970 m. kuria monumentalias reljefines sienas iš plytų, marmuro, granito. Sukūrė mozaiką Kalifornijos banko rūmamas San Francisko mieste, plytų reljefą Ročesterio technologijos institutui, granito sieną Pasaulio prekybos centrui Niujorke, kurį 2001 m. sunaikino teroristai. Parodose dalyvauja nuo 1950 m. Surengė personalines parodas Niujorke (1966), San Franciske (1975), Filadelfijoje (1989). Tarptautiniuose simpoziumuose, studentams skaitė paskaitų kursą Erdvių buveinių principai ir statybos metodai, dalyvavo probleminėse parodose Eksperimentai mene ir technologijoje, Transformacijos modernioje architektūroje ir kt.

KAVALIAUSKAS ALBINAS. Gimė 1948 m. lapkričio 8 d. Gvaldų kaime (Šilalės r.). Dailininkas odininkas, pedagogas. 1972 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. 1972–1976 m. buvo Šiaulių odos galanterijos fabriko dailininkas konstruktorius. Nuo 1976 m. dirba Šiaulių universitete, dabar Menų fakulteto Taikomosios dailės ir technologijų katedros vedėjas, docentas (1992). Universitetinių profesionalių odos meno studijų Lietuvoje (Šiaulių universitatas, 2004) įkūrėjas. Kūrybinę veiklą vysto taikomosios dailės, meninės odos srityse. Nuo 1975 m. dalyvauja parodose, kūrinius eksponavo Lietuvos, Estijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos ir kitų šalių dailės muziejuose ir galerijose. Surengė autorinę parodą Bylefelde (Rytų Vestfalija, 2006), dalyvavo šiuolaikinio meno festivalyje Vokietijoje. Sukūrė taikomosios dekoratyvinės paskirties odos darbų bei sienos kompozicijų interjerams. Svarbesni darbai: „Duona ir vynas“, „Šventė“, „Elnio odininkai“, „Alegro XX“, „Totemas“ ir kt. Išleido knygas „Odos technologija“ (2003), „Taikomosios dailės ir technologijų katedra“ (su P. Urbiečiu, 2005). Lietuvos dailininkų sąjungos, Tarptautinės odos meno gildijos LeatherArtForum narys.

KIRNAITĖ ONA. Gimė 1927 m. vasario 27 d. Šiauliuose. Dailininkė grafikė. 1952 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Iki 1961 m. dirbo Lietuvos politinės ir mokslinės literatūros leidyklos dailininke, vėliau – žurnalų „Moksleivis“, „Ekrano naujienos“ dailininke. Bendradarbiavo vaikų žurnale „Genys“. Sukūrė daugiausia vaikų tematikos estampų, ekslibrisų, atvirukų, plakatų. Svarbesni darbai: linoraižiniai „Mergaitė su gėlėmis“ (1959), „Pasaka“ (1960), „Natiurmortas“ (1962) ir kt. Iliustravo knygas – V. Bubnio „Saulėta vasara“, V. Byčko „Linksmieji mokiniai“ ir kt.

KMIELIAUSKAS JERONIMAS. Gimė 1928 m. rugsėjo 30 d. Olendernės kaime (Alytaus r.). Mirė 2008 m. gruodžio 12 d. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas, pedagogas. 1948–1950 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1955–1960 m. studijavo Lietuvos dailės instituto Monumentaliosios tapybos fakultete. Nuo 1960 m. su pertrauka dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, docentas (1981). 1977–1978 m. – Piešimo katedros vedėjas. Nuo 1961 m. dalyvavo parodose, surengė 6 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Vokietijoje). Svarbiausi kūrybos žanrai – portretas, peizažas, monumentalioji dailė. Nutapė žanrinių kompozicijų „Močiutės vasara“ (1996), „Arklių girdymas“ (2001), istorinės tematikos paveikslų „Vytis“ (2001), portretų „Dailininkas Arvydas Kmieliauskas“, „Autoportretas“ (abu 1986) ir kt. Sukūrė sieninės tapybos ir metalo plastikos kompozicijų visuomeninių pastatų interjeruose ir eksterjeruose. Pagrindinės mokslinių metodinių darbų temos: vaikų dailės ir estetinis lavinimas bei mokymas; piešimo, lipdymo, aplikacijos konstravimo ir dekoratyvinio piešimo sričių kritika ir jų mokymo metodika. Yra leidinių „Konstruktyvusis sąlyginis piešimas“ (1966), „Piešimo mokymas pradinėse klasėse“ (1980), „Lipdymas vaikų darželyje“ (1983), „Žmogaus piešimas“ (1995) ir kt. autorius.

KRIŠTOPAITIS ANTANAS. Gimė 1921 m. gegužės 21 d. Valdomų kaime (Šiaulių r.). Mirė 2011 m. gegužės 6 d. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas, kraštotyrininkas. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1940 m. areštuotas, ištremtas kalėti į Rusiją. 1950 m., pasibaigus dešimties metų kalinimo laikui, išsiųstas į tremtį. Kalėjime sukūrė pirmuosius scenografijos darbus: F. Schiller „Klasta ir meilė“ (1944), C. Goldoni „Viešbučio šeimininkė“ (1948) ir kt. Ulan Udės (Buriatija) operos ir baleto teatre sukūrė scenografiją 14 operų ir baletų. 1958 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose. 1958–1982 m. dirbo Šiaulių dramos teatre vyresniuoju dailininku dekoratoriumi. Prisidėjo prie daugumos to laikotarpio teatro pastatymų, dekoravo per 120 spektaklių. Daug piešia, tapo, kuria portretus, autoportretus, natiurmortus. Didelį dėmesį skiria liaudies architektūrai, nupiešė ir akvarele nuliejo per 200 malūnų. Akvarelių ciklas Lietuvos bažnyčios sudaro apie 600 lakštų. Garsūs kūrinių ciklai skirti Lietuvos gamtai, istorijos paminklams: piliakalniams, paminkliniams medžiams, ypač ąžuolams, gandralizdžiams ir kt. Sukūrė rezistencinės kovos dalyvių, sukilėlių, Lietuvos karių paveikslų serijas. Personalinės parodos surengtos Šiauliuose, Vilniuje, Panevėžyje, Telšiuose, Kėdainiuose, Tauragėje ir kt. Jo kūrinių įsigijo Šiaulių Aušros, Telšių, Plungės, Kretingos muziejai. Išleido akvarelių albumus „Lietuvos malūnai“ (2007), „Lietuvos medžiai“ (2008), „Lietuvos bažnyčios“ (2008). Apie dailininką išleista šiauliečio V. Rimkaus knyga (2000). Mikelio prizininkas (1997), garbės kraštotyrininkas (2000), P. Bugailiškio premijos laureatas (2001), Šiaulių miesto garbės pilietis (2003). Apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi (2007).

KUICIENĖ BIRUTĖ. Gimė 1958 m. spalio 31 d. Kelmėje. Dailininkė tapytoja, pedagogė. 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dirba dailės mokytoja Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Turi dailės studiją (ten pat). Tapyti pradėjo nuo 1992 m. Dirba tapybos, pastelės ir akvarelės technika. Rengia parodas: pastelės paroda „Moterys“ (1999), kamerinė tapybos paroda „Peizažas-Poezija“ (1998), kamerinė paroda „Flora“ (1995) ir kt. Darbus yra įsigiję Lietuvos bei užsienio kolekcininkai.

KUNICKAS VIKTORAS. Gimė 1930 m. rugsėjo 1 d. Laukuvoje (Šilalės r.). Mirė 2008 m. birželio 12 d. Šiauliuose. Dailininkas skulptorius, dizaineris. 1950 m. baigė Kauno dailės mokyklą, 1962 m. – Vilniaus dailės institutą. 1964 m. atvyko į Šiaulius. Dirbo dviračių gamykloje Vairas pramoninės estetikos grupės vadovu, nuveikė pramoninio bei gamybinio interjero srityje. Paruošė projektus ir vadovavo pertvarkant „Šiaulių Vairo“,„Televizorių“, „Staklių“, „Nuklono“ ir kitų gamyklų interjerus. Sukūrė lietuviško televizoriaus „Tauras“ modelį. Svarbesni kūriniai: monumentai „Lietuvos partizanams“ (Radviliškyje), „Kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę“ (Bazilionuose), paminklinis akmuo su bareljefu generolui J. Noreikai-Vėtrai (Šukionyse) bei memorialinė lenta (Šiauliuose), paminklo maketas „Prisikėlimo apygardos partizanams“ (Šiauliuose) ir kt. Sukūrė iškiliųjų šiauliečių skulptūrų: aktorių I. Liutikaitės, G. Vaiginytės, dailininkų J. Kmieliausko, V. Purono, poeto J. Sabaliausko, muziko J. Lamausko, mokytojų J. Krivicko, R. Vasiliauskienės, profesoriaus V. Rimkaus, o taip pat antkapinius paminklus gydytojui Z. Vaišvilai, teisėjui A. Tijūnėliui ir kt. Surengė personalinę portretų parodą „Šiauliečiai mano kūryboje“ (1996). Išleista B. Žymantienės knyga „Viki-Viktoras“ (2008).

KURTINAITIENĖ VITALIJA. Gimė 1954 m. sausio 8 d. Biržų rajone. Dailininkė keramikė, pedagogė. 1972 m. baigė Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. Dirba dėstytoja Šiaulių vaikų dailės mokykloje. Nuo 1982 m. dalyvauja parodose. Sukūrė monumentaliosios dekoratyvinės keramikos darbų Šiaulių miesto visuomeniniams interjerams. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1992).

KURTINAITIS ALVYDAS. Gimė 1953 m. kovo 12 d. Jurbarke. Dailininkas skulptorius. 1977 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1979 m. dirbo Šiaulių universiteto Menų fakultete. Kuria dekoratyvines akmenų, medžio, metalo skulptūras, dalyvauja parodose. Dekoratyvinių skulptūrų iš akmens ir bronzos yra sukūręs parkams ir fontanams. Svarbesni kūriniai: „Būsena“ (1992), „Kirminas“ (1988), „Sodyboje“ (1992) ir kt. Apipavidalino kavinę „Kaukas“ Šiauliuose (su žmona V. Kurtinaitiene). Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1990).

KUZMA STANISLOVAS. Gimė 1947 m. gegužės 7 d. Panevėžyje. Mirė 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje. Dailininkas skulptorius. Mokėsi Šiaulių 2-ojoje ir 5-ojoje vid. mokykloje. 1973 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1973–1976 ir 2000–2001 m. dirbo dėstytoju šiame institute, docentas. Nuo 1976 m. laisvas kūrybinis darbuotojas. Parodose dalyvauja nuo 1974 m. (Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Estijoje ir kt.) Sukūrė kamerinių medžio skulptūrų: „Vizija“ (1977), „Lietuvė“ (1979), „Profesorius V. Sirvydis“ (1980), „Legenda“ (1984), „Širdies donoras“ (1987) ir kt. Svarbesnės skulptūros viešose erdvėse: „Mūzų šventė“ ir „Versmė“ (Lietuvos Nacionalinis dramos teatras, 1981), „Eglė ir Žilvinas“, „Eglės ir Žilvino vaikai“ (Juknaičiai, 1981–1982), „Jaunystė“ (Juknaičiai, 1983), „Šaulys“ (Šiauliai, 1986), „Vizija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 1992), „Pieta“ (Vilniaus Antakalnio kapinės, 1995), „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras“ (Panevėžys, 2003), „Nukryžiuotasis“ (Nida, 2005), „Amneris“ (antkapis B. Almonaitytei Antakalnio kapinėse, 2005) ir kt. Skulptūros saugomos Lietuvos dailės muziejuje, Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Maskvos dailės muziejuje, Lozanos Olimpiniame muziejuje ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1976). Apdovanojimai: Lietuvos Valstybinė premija (1982). Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1987), SSRS Architektų sąjungos medalis ir diplomas (1988), Lietuvos nacionalinė premija (1996), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro Kryžius (1997) ir kt.

Į viršų

L

LEVITAN-BABENSKIENĖ MINA. Gimė 1932 m. kovo 5 d. Šiauliuose. Dailininkė tekstilininkė. 1959 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Kuria gobelenus visuomeniniams interjerams Vilniuje, Maskvoje (Rusija). Nuo 1959 m. dalyvauja parodose šalyje ir užsienyje – Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Kanadoje. Svarbesni darbai: „Veržimasis“ (1975), „Gyvenimo daigelis“ (1978), „Himnas saulei“ (1977), „Taika“ (1982) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1964).

LUKOŠAITIS VITALIJUS. Gimė 1950 m. lapkričio 28 d. Kogostacho kaime (Jakutija). Mirė 1986 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Dailininkas skulptorius. 1961–1968 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. 1983 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Baigęs mokslus gyveno Klaipėdoje, bet vasaras praleisdavo Kurtuvėnuose. Čia sukurti beveik visi kūriniai. Svarbesni darbai: du ąžuoliniai pilonai, puošiantys Šiaulių salono-parduotuvės „Devyni broliai“ įėjimą, kompozicija „Varpinė“ (1974), skulptūros „Perkūnas, Jūratė, Kąstytis“ (1975) Jelgavoje, skulptūra „Povilui Višinskiui“ Kurtuvėnuose (1976), antkapinis paminklas poetui „Z. Gėlei-Gaidamavičiui“ Naisiuose (1984) ir kt.

LUKOŠEVIČIUS DONATAS STASYS. Gimė 1935 m. sausio 1 d. Varniuose (Telšių r.). Mirė 2015 m. Dailininkas skulptorius, pedagogas. 1955–1961 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1961–1966 m. Telšių taikomosios dailės technikumo dėstytojas. 1966–1971 m. Šiaulių miesto vyriausiasis dailininkas. 1973–2002 m. dirbo Šiaulių universitete, buvo Dailės fakulteto Piešimo katedros vedėjas, docentas (1989). Dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose (per 70 parodų). Kuria monumentaliosios dekoratyvinės dailės darbus, skulptūrinius portretus iš marmuro, granito, bronzos, keramikos, medžio. Sukūrė daugiau kaip 100 skulptūros darbų, iš jų svarbesni: „Poetas Miglovara“ (1987), „Vyskupas Motiejus Valančius“ (1988), „Susitikimas“ (1985), „Juozapas Melchijoras Giedraitis“ (1991), „Jovaro ąžuolinis biustas“, antkapinis paminklas filosofui S. Šalkauskiui (su A. Toleikiu, 2000) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1970). Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1984).

Į viršų

M

MACKEVIČIUS VYTAUTAS. Gimė 1911 m. sausio 14 d. Šiauliuose. Mirė 1991 m. Vilniuje. Dailininkas tapytojas. 1923–1928 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1938–1939 m. studijavo Paryžiaus dailės akademijoje. 1945–1951 m. Vilniaus dailės instituto dėstytojas, 1953–1974 m. rektorius, profesorius (1954). Nuo 1939 m. dalyvavo parodose. Nutapė teminių (daugiausia istorinių) kompozicijų: „1863 metai“ (1963), „Senojo Vilniaus universiteto atkūrimo dekretas“ (1979), „Tapytojas J. Rustemas tarp savo studentų“ (1979), „B. Dauguviečio“ (1946), „M. K. Čiurlionio“ (1975) portretus, autoportretą (1978); peizažų: „Tiltas per Seną “(1938), „Florencija“ (1957), „Dubingiai“ (1980), ciklas „Vilnius ir jo apylinkės“ (1983–1985). Sukūrė politinių plakatų, knygų iliustracijų, karikatūrų. Išleistas reprodukcijų albumas „Vytautas Mackevičius“ (sudaryt. P. Gudynas, 1971). Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1954), Lietuvos liaudies dailininkas (1963). Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1970).

MANOMAITIS VOLDEMARAS. Gimė 1912 m. rugsėjo 30 d. Šiauliuose. Mirė 2000 m. rugsėjo mėn. Dailininkas keramikas. 1937 m. baigė Kauno meno mokyklą. Dirbo Kauno Dailės kombinate. Nuo 1938 m. dalyvavo parodose. Kaune ir Vilniuje surengė personalines parodas. Svarbesni kūriniai: animalistinės skulptūrėlės „Ožkų šeimyna“ (1939), „Kumeliukai žaidžia“ (1950), „Avinas“ (1970), dekoratyvinė vaza „Žvejai “(1940) ir lėkštė „Briedis“ (1970), dailieji odos dirbiniai (albumai, rankinukai, papuošalai), nutapė peizažų.

MARTINIONIS GINTARAS. Gimė 1956 m. gruodžio 29 d. Novogrudnos kaime (Panevėžio r.). Mirė 2017 m. vasario 12 d. Šiauliuose. Dailininkas keramikas, pedagogas. 1976 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1980–1985 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1978–1980 m. – Šiaulių reklamos biuro dailininkas. Nuo 1985 m. Šiaulių universiteto dėstytojas. Dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose (Rusijoje, Latvijoje, Estijoje). Surengė personalines parodas Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje ir kt. Jo darbų yra įsigiję privatūs JAV, Australijos, Vokietijos, Sovėnijos, Rusijos šalių kolekcininkai. Svarbesnieji darbai: „Netektis“ (1989), „Gimtadienis“ (1990), „Nešantis aitvarą“ (1996), „Kristoforas“ (1998) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1990).

MOLNIKAITĖ ALDONA (iki 1982 m. Griciūnaitė). Gimė 1929 m. spalio 12 d. Šiauliuose. Mirė 1998 m. birželio 10 d. Vilniuje. Dailininkė tapytoja. 1955 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1961–1972 m. ten pat dirbo dėstytoja. Nuo 1973 m. buvo Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos grafikos kabineto vedėja. Parodose dalyvavo nuo 1957 m. 1967, 1980 m. surengė personalines parodas Vilniuje. Svarbesni kūriniai: „V. Mykolaičio-Putino“ (1962), „V. Zaborskaitės“ (1973), „Motinos“ (1973) portretai, „Natiurmortas su veidrodžiu“ (1969), „Natiurmortas su inkaru“ (1979), „Peizažas su sena koplytėle“ (1972) ir kt.

Į viršų

N

NORKUS VLADAS. Gimė 1909 m. birželio 27 d. Šiauliuose. Mirė 1976 m. vasario 27 d. Kaune. Dailininkas tapytojas, grafikas. 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1940–1947 m. – Kauno jaunojo žiūrovo ir muzikinio teatro dailininkas. 1946–1947 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, nuo 1948 m. dirbo Kauno Dailės kombinate. Nuo 1942 m. dalyvavo parodose. Svarbesni kūriniai: teminės kompozicijos „Kautynės su kryžiuočiais ties Durbe“ (1948), „1905 metų revoliucija Vilniuje“ (1949), peizažas „Pažaislis“ (1974), sukūrė scenovaizdžių Jaunojo žiūrovo teatre S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ (1941), Kauno muzikiniame teatre E. Kalmano Marica (1945). Nutapė freskų, plakatų, apipavidalino knygų. (Šaltinis: Literatūros ir meno metraštis, 1970, t. 12, Vilnius, p. 42.)

Į viršų

O

OSSAS EINARAS. Gimė 1926 m. Poltsamaa (Estija). Mirė 2001 m. spalio 11 d. Dailininkas skulptorius. Mokėsi Tartu dailės institute. Nuo 1957 m. gyveno Šiauliuose. Dirbo Šiaulių prekybos valdyboje inžinieriumi reklamos reikalams. Nuo 1962 m. dalyvavo Šiaulių miesto dailininkų organizuojamose parodose. Kūrinių yra Šiaulių Aušros muziejuje ir kituose Lietuvos muziejuose. Sukūrė šiauliečių gydytojų J. Vasaičio, V. Vigelio, A. Griganavičiaus, mokytojo M. Zumaro ir kitų veikėjų skulptūrinių portretų. Šiaulių ir apylinkių kapinėse yra jo sukurtų antkapinių paminklų. Projektavo įstaigų, prekybos įmonių interjerus, gamino stambius ir smulkius meninius akcentus, dirbo reklamos srityje. Pagal jo projektą Estijoje pastatytas paminklas žuvusiems kariams.

OSTAŠENKOVAS VIKTORAS. Gimė 1943 m. lapkričio 28 d. Šiauliuose. Mirė 2012 m. spalio 31 d. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas. 1972–1995 m. dirbo Baltik–vairas dizaineriu. Nuo 1999 m. Lygumų vidurinės ir Kurtuvėnų pagrindinės mokyklų mokytojas. Nuo 1976 m. dalyvauja Šiaulių miesto ir respublikinėse parodose. Surengė septynias personalines parodas. Dailininko darbų yra įsigiję Lietuvos, Vokietijos, JAV, Latvijos, Rusijos kolekcininkai. Svarbesni darbai: „Miestas rytą“ (1989), „Natiurmortas su peizažu“ (1983), medalis „Šiauliai 750“ (1986). Surengė dizaino parodas Sirijoje, Graikijoje, Danijoje, Irake ir kt.

OŠURKOVIENĖ-MAČIULAITYTĖ NIJOLĖ. Gimė 1950 m. vasario 22 d. Šiauliuose. Dailininkė tekstilininkė, pedagogė. 1974 m. Baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. Dirba Šiaulių vaikų dailės mokykloje, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Kuria sieninius kilimus, erdvinius objektus, gobelenus, aplikacijas, įvairius eksperimentinius darbus, batikas, tapo ant šilko, dirba veltinio technika ir kt. Nuo 1975 m. dalyvauja Šiaulių miesto, respublikinėse bei užsienio parodose. Surengė 7 autorines tekstilės darbų parodas. Sukūrė monumentalių gobelenų interjeruose Mažeikiuose, Tytuvėnuose, Užventyje, Šiauliuose, Kaune, Joniškyje. Darbų yra įsigijusi Lietuvos Kultūros ministerija. Jos darbai puošia privačius interjerus Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, JAV ir kt.). Svarbiausi monumentalūs gobelenai „Taika“ (300×600), „Šiaulių jaunystė“ (200×300), „Taikiame kosmose“ (200×600, abu apdovanoti diplomais  ir premijomis), „Metų laikai“ (300×900), „Ruduo“ (150×200), „Žeimenos žiedai“ (200×170), „Upelis“ (250×180), „Ugnies šokis“ (200×300) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1990). Suteiktas Meno kūrėjo statusas (2005).

Į viršų

P

PETRAITIS TEOFILIS. Gimė 1896 m. lapkričio 7 d. Adomiškėse (Marijampolės r.). Mirė 1978 m. gruodžio 18 d. Čikagoje (JAV). Dailininkas tapytojas. Vaikystę praleido Latvijoje, Liepojoje. 1922–1925 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1925–1944 m. dėstė piešimą Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1942–1944 m. buvo piešimo kursų Šiauliuose vedėjas. 1942–1943 m. Šiaulių miesto dailininkų sąjungos pirmininkas. Dalyvavo Šiaulių kraštotyros draugijos ekspedicijose. 1927, 1930, 1931 m. vasaromis Čekoslovakijoje privačiai studijavo piešimą. Nuo 1927 m. dalyvavo beveik visose Lietuvoje rengtose dailės parodose. Pasitraukęs iš Lietuvos kurį laiką gyveno Vokietijoje, 1946 m. Tubingene surengė parodą. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Tapė aliejinės tapybos kompozicijas, akvareles (peizažai, architektūros vaizdai). 1984 m. Čikagoje buvo surengta dailininko personalinė paroda (po mirties).

PORUTIS PRANCIŠKUS. Gimė 1924 m. birželio 4 d. Šiauliuose. Mirė 2009 m. rugpjūčio 25 d. Kaune. Dailininkas tapytojas. 1941–1956 m. gyveno tremtyje Altajaus krašte ir Jakutijoje. 1950 m. baigė Jakutsko dailės technikumą. Dirbo dailės mokytoju Jakutijoje, Raseiniuose, Kaune. 1964–1985 m. buvoгщ M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendradarbis. Nuo 1947 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Rusijoje, Jakutijoje, Brazilijoje ir kt). Surengė per 40 personalinių parodų. Dirba daugiausia peizažo srityje. Nutapė teminių kompozicijų „Prie marių“ (1972), „Prieš startą“ (1975), peizažų „Seni laivai“ (1982), „M. K. Čiurlionio keliais“ (1984), natiurmortų, daug akvarelių. Kūrinių ciklus „Vilniaus apylinkės“ (1965–1966), „Kauno senamiestis“ (1972) ir kt. Parašė knygą „Tėvas palaimino būti dailininku“ (2006), sudarė keturias knygas apie A. Žmuidzinavičiaus velnių kolekciją. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1961).

PRANCUITIS SIGITAS. Gimė 1946 m. lapkričio 20 d. Jakiškių kaime (Joniškio r.). Dailininkas tapytojas. 1965-1974 m. mokėsi Vilniaus dailės institute. 1974–1975 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1975 m. dirba Šiaulių vaikų dailės mokykloje. Dalyvauja respublikos ir tarptautinėse parodose. Yra sukūręs asambliažų, grafikos, monumentaliosios tapybos darbų. Svarbesni tapybos darbai: 5 dalių poliptikas „Saulės mūšiui atminti“ (1985), 15 paveikslų liaudies skulptūros tema (1989), „Vakarienė su katinu“ (1990), „Žmogus iš liaudies“ (1993), „Procesija“ (1994), „Karalius Dovydas“ (1998), „Paskutinis gundymas“ (1998), „Pasimatymas“ (1998), „Klucio moteris“ (1997); monumentaliosios tapybos darbai: „Senoji Žemaitija“ (N. Akmenėje), freska „Derlius“ (Joniškyje) ir kt. Tapybos darbų yra įsigiję Vilniaus, Kauno, Šiaulių muziejai, Etten-Leuro (Olandija) miestas, privatūs asmenys. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1990).

PURONAS VILIUS. Gimė 1947 m. vasario 11 d. Panevėžyje. Dailininkas, kultūros istorikas, kraštotyrininkas. 1967–1971 m.studijavo Vilniaus dailės institute. 1973–1993 m. Šiaulių miesto vyriausiasis dailininkas, 1989–1990 m. – laikraščio „Nelabai įdomus mūsų momentas“ vyriausiasis dizaineris, 1990–1993 m. Šiaulių leidyklos „Momentas“ vadovas, 1990–1994 m. Šiaulių dizaino centro vadovas, Šiaulių miesto tarybos deputatas. Nuo 1994 m. – UAB „Neuwerbung“ direktorius. Nuo 1999 m. Šiaulių universiteto Menų fakulteto dizaino katedros dėstytojas, nuo 2004 m. – Šiaulių miesto savivaldybės Infrakstruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, vyr. dizaineris. Surengė autorines dizaino parodas „Mūsų miestas – mūsų namai“ (1980, 1987). Svarbiausi darbų projektai, formuojantys Šiaulių miesto veidą: „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras“ (su kitais, 1975), miesto laikrodis „Gaidys“ (1974), Vilniaus gatvės tūrinės reklamos kompleksas (su kt., 1978–1982), Šiaulių pastatų fasadų dekoras, 24 akcentai (1975–1979), Miesto vėliava, regalijos (1993). Parko „Beržynėlis“ skulptūrinio apipavidalinimo idėjos, dekoratyvinių skulptūrų „Fredericija ir Šiauliai“, esančių šiame parke autorius (2007) ir kt. Granitinio obelisko Panevėžio miesto įkūrimo 500-osioms metinėms, Panevėžio senamiesčio vėliavos ir laikraščio „Senamiestis“ (visi 2003) autorius. HAV valstybės įvaizdžio Pakruojyje kūrėjas. Sukūrė lietuviškus banknotus „Žemaitiški litai“ (1989), „Litaurai ir centaurai“ (1991). Knygų „Kryžių kalnas“ (1991, 1993), „Nuo mamutų iki cepelinų“ (1999), „Brangus paukštis Feniksas“. T.1 (2007), apie 300 straipsnių respublikinėje ir regioninėje spaudoje autorius. Lietuvos dailininkų, Lietuvos dizainerių sąjungų narys. Už kraštotyros veiklą apdovanotas Mikelio prizu (2003).

Į viršų

R

RAKŠTIKAS PETRAS. Gimė 1956 m. gruodžio 18 d. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas, skulptorius, poetas, prozininkas. 1980 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1983 m. dirba Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedroje, docentas. Nuo 1983 m. dalyvauja miesto, respublikos ir užsienio parodose. Dirba mažosios medžio plastikos, aliejinės tapybos, pastelės srityse. Svarbesnės parodos: paroda-projektas „Laidaras“ (2003), projektas „Ženklai popieriuje“ (2001), „Kiemo anatomija“ (2002), ir kt. Išleido poezijos rinkinį „Letė“ (1996), poetinių miniatiūrų knygas „Vėjas, lapas ir rakursas“ (2005), „Genys kala tylą“ (2007). Lietuvos rašytojų sąjungos narys (2007).

REPŠYS PETRAS. Gimė 1940 m. rugsėjo 26 d. Šiauliuose. Dailininkas grafikas, monumentalistas. 1967 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1967 m. dalyvauja parodose. Dirba lakštinės, knygų, taikomosios grafikos, ekslibriso, molbertinės tapybos, freskos, skulptūros, medalistikos srityse. Ekslibrisus pradėjo kurti 1969 m. Svarbesni darbai: estampai „Žmogus, ugnikalnis ir Grįžulo ratai“ (1964), „Poetas“ (1974), iliustruotos knygos S. Gedos „Strazdas“ (1967), „Užmigę žirgeliai“ (1970). Apipavidalino Vilniaus knygyno „Versmė“ eksterjerą ir interjerą (1973–1978), nutapė freską „Metų laikai“ Vilniaus universiteto lituanistikos centre (1974-1984), sukūrė medalių ir kt. Už ofortų ciklą „Senasis Vilnius“, medalių ciklus „Lietuvos panteonas“, „Lietuvos ginklo pergalės“, „Lemtingi Lietuvos tūkstantmečio įvykiai“, „Lietuvos nepriklausomybės šventės ir tragedijos“ apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1997). Išleistas albumas „Petras Repšys“ (sudaryt. L. Kanopkienė, E. Karpavičius, 2006). Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1985), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius (2000).

RIMKUS VYTENIS. Gimė 1930 m. sausio 17 d. Zatišų kaime (Šiaulių r.). Menotyrininkas, kultūros tyrinėtojas, mokslo ir visuomenės veikėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1977). 1942–1949 m. mokėsi Šiaulių J.Janonio vidurinėje mokykloje, 1951–1956 m. – politinis kalinys. 1960–1966 m. studijavo Leningrado I. Repino dailės institute, 1968–1970 m. tame pačiame institute aspirantūroje. Nuo 1966 m. Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytojas, profesorius; (1988). Parašė ir išleido per dvidešimt knygų: „Ablinga“ (1977, rusų k.), „Mūsų tautodailininkai“ (1995), „Tautodailė Šiauliuose“ (1998), „Dailininkas Antanas Krištopaitis“ (1999), „Joana Taujanskienė“ (1989), „Ir nemirs akmuo… Juozas Liaudanskis – Kelmės krašto dainius“ (2005), „Antanas Visockis“ (2006), „Epochų sandūros: mano takai ir takeliai“ (2007) ir kt. Publikavo daugiau nei 3000 straipsnių rinkiniuose, enciklopedijose, žurnaluose bei laikraščiuose lietuvių, rusų, anglų ir kt. kalbomis apie Lietuvos meną ir kultūrą. Išleido per 150 parodų katalogų. Dalyvauja parodose, surengė 6 personalines parodas. Tris kadencijas buvo Šiaulių miesto tarybos deputatu. Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos kraštotyros draugijos, Lietuvos meno istorikų draugijos, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos ir kt. narys. Mikelio prizininkas (už kraštotyros veiklą, 1994), garbės kraštotyrininkas (1995), S. Šalkauskio premijos laureatas (1995), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius (1999), Šiaulių miesto garbės pilietis (2000), J. Basanavičiaus premijos laureatas (2003).

RUDYS BRONISLOVAS. Gimė 1954 m. lapkričio 26 d. Vepų kaime (Panevėžio r.). Dailininkas grafikas, pedagogas. 1972–1977 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute Nuo 1977 m. dirbo dailės mokytoju įvairiose Šiaulių miesto mokyklose, mokytojas ekspertas. Nuo 2002 m. Šiaulių Gegužių vidurinės mokyklos direktorius. Kūrybinės veiklos sritys – piešiniai, estampai, instaliacijos, knygų grafika. Surengė per 20 personalinių parodų. Dalyvauja respublikinėse dailės parodose, ir parodose užsienyje – Australijoje, Belgijoje, Italijoje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Urugvajuje, Vengrijoje, Vokietijoje. Dirbo tarptautinėse kūrybinėse stovyklose Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. Katalogo-albumo „Bronius Rudys, Piešiniai/Drawings“ (1994), kūrybinės stovyklos programinio katalogo „Pleneras.Vaikas, mokytojas ir medis“ (1994), sustiprinto dailinio ugdymo programos (1993), dailės pedagoginių straipsnių ir pranešimų autorius. Svarbesni darbai: piešinių parodos Šiauliuose ir kitose Lietuvos vietose „Piešiniai grafitu“ (1987), „Rudžio užrašai“ (1992), „Linija R“ (1994), „Darbai popieriuje“ (1995), „Pakraštys. Piešiniai ir objektai“ (2003), „Akis į akį“ (2003), akcija „Pasivaikščiojimai“ (2005), akcijos-instaliacijos „Baltas“ (2002), „Processio“ (1997), instaliacijos „Ugnies kelias“ (Rusija, 1986), „In memoriam“ (1996), „Vėsu prie upės“ (1999), „Agorafobija“ (2004), „H2O“ (2006), foto instaliacijos „KAMB“ (1995), „Šv. Sakramentas“ (2000), performansas „Processsio 6. Kasdienybė“ (2005) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1986). Apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos (1986), Dailės galerijos (2002), Šiaulių miesto Metų dailininko (2004) premijomis, Sorošo šiuolaikinio meno centro Lietuvoje stipendija (1994) ir kt.

Į viršų

S

SAKALAUSKAS RIMANTAS. Gimė 1951 m. birželio 10 d. Šiauliuose. Skulptorius. 1977 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Gyvena ir kuria Vilniuje. Dirba skulptūros, keramikos, mozaikos srityse. Sukūrė altorius Kretingos, Vilniaus Bernardinų bažnyčioms, Šiaulių r. Kryžių kalno Šv. Pranciškaus vienuolyno koplyčiai ir kt. Kuria antkapinius paminklus – J. Kazlauskui, D. Sprindžiūnienei, A. Tautavičiui ir kt. Lietuvos partizanų generolo J. Žemaičio paminklo konkurso 1-jame ture laimėjo 1-jąją vietą. Surengė aštuonias personalines parodas, dalyvavo dvylikoje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Izraelyje, Estijoje, Latvijoje, Švedijoje). Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Pelnė respublikos jaunųjų dailininkų parodos prizą (1980), Lietuvos dailininkų sąjungos auksinį ženkliuką (2000). Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2006).

SIDARAVIČIUS JONAS. Gimė 1937 m. vasario 19 d. Abšrujų kaime (Šiaulių r.). Mirė 2002 m. spalio 19 d. Vilniuje. Dailėtyrininkas, kolekcionierius. 1969–1974 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1963–1974 m. gyveno ir dirbo Šiauliuose, buvo miesto kino teatrų dailininkas, Vaikų dailės mokyklos mokytojas, Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. Persikėlęs į Vilnių dirbo Lietuvos dailės muziejuje, dėstė aukštosiose mokyklose. Redagavo žurnalą „Kolekcija“. Parašė knygas „Gerardas Bagdonavičius“ (1977), „Japonų graviūra“ (1977), „Antrasis paveikslų gyvenimas“ (1995). Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos kolekcionierių asociacijos narys. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1988). Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1997).

SITONYTĖ NIJOLĖ. Gimė 1967 m. kovo 30 d. Maskvoje (Rusija). Dailininkė. 1983 m. baigė Šiaulių vaikų dailės mokyklą, 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutą ir pradėjo dirbti Šiaulių universiteto Dailės didaktikos katedroje. Nuo 1989 m. dalyvauja parodose. Dailininkės darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, JAV. Surengė devynias personalines parodas: „Šnibždesiai“, „Šilkas +“ , „Pink’ lės“ ir kt. Svarbesni darbai: „Kita jūra“ (1997), „Raudona jūra“ (1996), tapyba ant šilko.

SKERSTONAITĖ LAIMA. Gimė 1926 m. gruodžio 7 d. Šiauliuose. Mirė 2004 m. Vilniuje. Dailininkė grafikė. Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kur piešimą dėstė T. Petraitis. 1952 m. baigė Vilniaus dailės instituto grafikos fakultetą. Apipavidalino ir iliustravo vaikiškas knygas bei periodinius leidinius. Sukūrė estampų, akvarelių, pramoninių grafikos kūrinių. 1988 m. Šiauliuose buvo surengusi personalinę kūrybos parodą. Iliustruotos knygos: A. Baltrūno „Mūsų miesto berniukai“ (1953), E. Taukaitės „Mažasis draugas“ (1955), lietuvių liaudies daina „Skrido uodas per girią“ (1963) ir kt.

SKIRUTYTĖ ALDONA. Gimė 1932 m. gegužės 17 d. Šiauliuose. Mirė 2005 m. lapkričio 1 d. Vilniuje. Dailininkė grafikė. 1957 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1958 m. dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Sukūrė estampų, (daugiausia tai spalvoti linoraižiniai): „Lietuva – taikos sesė“ (1967), „Mano ežerėliai“ (1967, Florencijos II tarptautinės grafikos bienalės aukso medalis), „Kuršis ir jūra“ (1971), triptikas „Senasis ir naujasis Vilnius“ (1973), „Skiriu Lietuvos miškams“ (1975, Berlyno tarptautinės parodos I premija), „Nerijos miestai“ (1982) ir kt. Sukūrė piešinių, atvirukų. Kūrybai būdinga savitai interpretuotos lietuvių liaudies grafikos tradicijos, dekoratyvumas, ornamentiškumas. Išleistas albumas „Aldona Skirutytė“ (1980). Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Lietuvos valstybinės premijos laureatė (1970), Lietuvos nusipelniusi meno veikėja (1982).

STAKĖNIENĖ RAMUTĖ. Gimė 1960 m. kovo 31 d. Dailininkė dizainerė. 1978–1983 m. studijavo Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultete. 1983–1985 m. dirbo pedagoginį darbą. 1985–1988 m. Šiaulių įmonės Šatrija dailininkė. 1988–1990 m. Šiaulių geležinkelininkų klubo kursų vadovė. Nuo 1990 m. individualios įmonės „Ramutė“ direktorė, drabužių dizainerė. Sukūrė 22 parodines kolekcijas, surengė 6 personalines parodas, dalyvavo 29 parodose, festivaliuose. Tarptautinės parodos: „Madų dienos“ (1987, 1988, 1989, Talinas), „Pabaltijo taikomosios dailės trienalė“ (1988, Ryga-Jurmala), „In Vogue Vilnius“ (1993, 1995, 1996, 1997). Respublikinės parodos: „Mūsų jūra“ (1987, Klaipėda), Pirmoji lietuvių modeliuotojų paroda (1988, Vilnius), „Madų dienos“ (1991, 1992, Vilnius), „Moteris ir mada“ (1994, Kaunas), „Siluetas“ (1995, Kaunas). Dalyvavo parodose, mugėse užsienyje: Suomijoje (1990), Kanadoje (1990), Norvegijoje (1992), Olandijoje (1993), Danijoje (1994), surengė personalinę tapybos ant šilko „Pictūra et vestis“ parodą Airijoje (2007) ir kt. Sceninių drabužių ansambliams, šokių kolektyvams, orkestrams, dainininkams, muzikinėms grupės („Vairas“, „Jonis“, „Sekmadienis“, „Nerija“), tarnybinių drabužių dizainerė. Siuvinėjo Šiaulių miesto (1991), Šiaulių ligoninės (1993), Krašto apsaugos savanorių vėliavas. Išleido kūrybos albumą „Tarp dangaus ir žemės“ (2006). Lietuvos dizainerių sąjungos narė (1989).

STALEVIČIENĖ LIGIJA. Gimė 1928 m. lapkričio 18 d. Spirakių kaime (Panevėžio r.). Dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė. Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, vėliau Mokytojų seminarijoje. 1967 m. baigė Vilniaus dailės instituto Meno istorijos skyrių. Nuo 1969 m. dirbo Šiaulių vaikų dailės mokykloje. Lieja akvareles, rašo straipsnius menotyros klausimais. Dalyvauja miesto bei respublikinėse parodose. Surengė penkias personalines parodas. Svarbesni darbai: „Žalios bangos“ (1987), „Aleksandrijos pušys“ (1980), „Natiurmortas su obuoliais“ (1986), „Švedės tvenkinys prie Šiaulių“ (1979) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1992).

ŠALTIS BONAVENTŪRAS. Gimė 1949 m. liepos 25 d. Kražiuose (Kelmės r.). Dailininkas tapytojas. 1972 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dirba Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedroje, docentas. Nuo 1973 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – Švedijoje, Olandijoje, Estijoje, Latvijoje. Surengė 25 personalines parodas. Tapybos darbų yra įsigiję privatūs Kanados, JAV, Australijos, Rusijos, Lenkijos, Švedijos, Olandijos, Lietuvos kolekcininkai. Tapo žymių žmonių portretus. Svarbesni darbai: „Tėvo portretas“ (1986), „Iliuzija“ (1999), „Gambitas“ (1999), „Spauda“ (1999), „Aistra“ (1995), Žemaitės, S. Daukanto, J. Jablonskio portretai ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1990).

ŠIMOLIŪNAS VIRGINIJUS. Gimė 1951 m. liepos 25 d. Kelmėje. Dailininkas tapytojas, pedagogas. 1974 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1980 m. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojas, docentas. Nuo 1979 m. dalyvauja miesto, respublikinėse bei tarptautinėse parodose. Surengė apie keturiolika personalinių parodų. Dailininko darbų yra prestižiniuose interjeruose Lietuvoje ir užsienyje. Paskutiniu metu dirba grafinio dizaino srityje. Svarbesni darbai: sukūrė firmų „Venta“, „Arkada“, „Liumenas“ firminį stilių, parduotuvių „Elva, Moteriški drabužiai“ vizualinę reklamą, nutapė paveikslus „Jūra“ (1983), „Poza atostogoms“ (1992), „Kryžius“ (1992) ir kt. Išleido metodinę priemonę „Šrifto ABC“ (1995). Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1992).

ŠIMOLIŪNIENĖ-ŠIKŠNIŪTĖ GRAŽINA. Gimė 1951 m. rugpjūčio 26 d. Kretingoje. Dailininkė dizainerė. 1973 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1978 m. Vilniaus dailės institutą. Nuo 1978 m. Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakulteto dėstytoja. 1982 m. – Kauno dailės kombinato darbuotoja, nuo 1993 m. – individualios įmonės „Gražinos dizaino studija“ savininkė. Nuo 2000 m. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytoja, docentė. Knygos „Šrifto grafika“ (2004) autorė. Lietuvos dizainerių sąjungos tarybos narė, Šiaulių skyriaus pirmininkė. Šiaulių meno tarybos pirmininkė.

ŠLIUŽELIENĖ IRENA. Gimė 1963 m. balandžio 10 d. Šiauliuose. Dailininkė, pedagogė. 1986 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. 1986–1994 m. dirbo dailės mokytoja Šiaulių dailės mokykloje, nuo 1994 m. – šios mokyklos direktorė. Nuo 1987 m. dalyvauja miesto ir respublikinėse parodose, surengė keturias personalines keramikos darbų parodas. 2004 m. paskirta Angelo Frosto premija už kūrybą, skirtą Kalėdų šventėms. Paminklo projekto stalinizmo represijų aukoms atminti Šiauliuose konkurso 2-osios vietos laimėtoja (su V. Šliuželiu, ir A. Šalčiūte, 1989; neįgyvendintas). Jos keramikos darbų yra įsigiję privatūs Italijos, Vokietijos, Anglijos, Švedijos, JAV kolekcininkai. Šiaulių miesto mokyklų vadovų asociacijos narė

ŠIUKŠČIUS GIEDRIUS. Gimė 1960 m. kovo 6 d. Vepriuose (Ukmergės r.). Dailininkas dizaineris. 1979 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. 1985 m. – Vilniaus dailės institutą. Nuo 1985 m. dirbo Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultete. Nuo 2000 m. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros vedėjas, profesorius. Kūrybinių darbų kryptys – grafinis dizainas, interjero dizainas, fotografija. Sukūrė 24 interjero dizaino srities kompleksinius interjero ir įrangos projektus. Daugelio grupinių parodų dalyvis (pasaulinė plakato paroda „Man. Nature. Society“, 1992), rengia personalines parodas „Gyvosios gamtos grafika“ (1995), „Socialiniai žaidimai“ (2000), „Neesminės direktyvos: marionečių teatras“ (2005) ir kt. Dizaino mokymo vidurinėje mokykloje koncepcijos, dizaino pagrindų mokymo bendrojo lavinimo mokykloje programos (1992), mokymo priemonės „Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje“ (1993), knygų „Dvimatė kompozicija“ (2002), „Dizainas“ (2005) autorius. Lietuvos dizainerių sąjungos, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.

Į viršų

T

TAMOŠIŪNAS GEDIMINAS. Gimė 1927 m. birželio 27 d. Rokiškyje. Mirė 2004 m. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas, skulptorius, Lietuvos laisvės kovų dalyvis. 1938–1944 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1940–1944 m. lankė Kauno jaunojo žiūrovo teatro dramos studiją, vėliau – scenografijos studijas pas V. Norkų, dailės studijas – pas V. Minkevičių. 1961–1970 m. Šiaulių dramos teatro scenografas, nuo 1970 m. įvairių gamyklų dailininkas. Sukūrė skulptūrą „Minties šviesa“ Šiauliuose, paminklą pasipriešinimo ir genocido aukoms atminti „Kančia ir viltis“ Ginkūnų kapinėse(1995), dekoratyvinių medžio mozaikų, freskų, vitražų. Surengė apie trisdešimt autorinių tapybos darbų parodų. Tremtinio klubo Šiauliuose įkūrimo 1988 m. vienas iš iniciatorių. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“.

TARABILDIENĖ VALERIJA VIJA. Gimė 1942 m. rugsėjo 13 d. Šiauliuose. Dailininkė tapytoja, grafikė. 1967 m. baigė Vilniaus dailės institutą, įsigydama freskos-mozaikos dailininkės specialybę. Gyvena ir dirba Vilniuje, dėsto akvarelinę tapybą Dizaino mokymo centre. Akvareles lieja gamtos, religinėmis, liaudiškomis ir. kt. temomis. Nuo 1968 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė personalinas parodas Vilniuje (1993, 2001, 2002), Vokietijoje (1994), Plungėje (1996), Birštone (2003, 2004), Šiauliuose (2008). Kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Paryžiaus nacionalinio universiteto biblioteka, nemažai Lietuvos ir užsienio kolekcininkų. 1992-2001 m. buvo grupės „Aqua-12“ narė. Nuo 2001 m. grupės „A“ narė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 1980). Kūryba pažymėta Lietuvos dailininkų sąjungos diplomais ir prizais. Apdovanota išeivijos dailininko Teofilio Petraičio premija (2005).

TAUJANSKIENĖ JOANA. Gimė 1924 m. liepos 12 d. Šiauliuose. Mirė 1983 m. rugpjūčio 15 d. ten pat. Dailininkė scenografė. 1939 m. įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją. 1942–1944 m. Šiauliuose lankė dailės studiją. 1953 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1953–1980 m. – Šiaulių dramos teatro vyriausioji dailininkė. Kūrė scenografiją įvairių epochų, krypčių, žanrų dramos kūriniams. Apipavidalino ir saviveiklinių kolektyvų spektaklius. Svarbesni scenovaizdžiai Šiaulių dramos teatre: V. Krėvės „Žentas“ (1964) ir „Šarūnas“ (1966), V. Rimkevičiaus „Girių kirtėjai“ (1969), P. Vaičiūno „Prisikėlimas“ (1977), E. O’Neillo „Meilė po guobomis“ (1979) ir kt. Išleista šiauliečio menotyrininko V.Rimkus monografija „Joana Taujanskienė“ (1989). Lietuvos nusipelniusi meno veikėja (1965).

TAURINSKAS ALGIRDAS. Gimė 1941 m. rugsėjo 15 d. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas. 1958–1961 m. mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1961–1967 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Kurį laiką dirbo Elektrėnuose. 1971–1983 m. dėstė Klaipėdos vaikų dailės mokykloje. Nuo 1983 m. – kūrybinis darbuotojas. Parodose dalyvauja nuo 1966 m. Svarbesnieji kūriniai: „Alėja“ (1966), „Senamiestis“ (1974), „Žvejai“ (1985), Klaipėdos dramos teatro aktorių N. Narijauskaitės (1987), B. Gražio (1988) portretai, ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

TOLEIKIS ALOYZAS. Gimė 1931 m. balandžio 12 d. Gvaldų kaime (Šilalės r.). Dailininkas skulptorius, pedagogas. 1949–1955 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, 1957–1963 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1963 m. Šiaulių Pedagoginio instituto (dabar Šiaulių universiteto) dėstytojas, Menų fakulteto Piešimo katedros profesorius (1984), Šiaulių universiteto senato narys. Sukūrė paminklų, dekoratyvinių kompozicijų, portretų, medalių. Su kūrybiniais darbais dalyvavo parodose Maskvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Svarbesni darbai: „Jaunystė“ (1969), „Ikaras“ (1971), „Grojanti mergaitė“ (1978), „Dubysa“ (1976), „Rytas“ (1979), „Motinystė“ (1980), „Mergaitė su dūdelėmis“ (1985), antkapinis paminklas poetui J. Krikščiūnui-Jovarui „Poezijos mūza“ (1973), antkapinis paminklas A. Bilevičiūtei (1977). Sukūrė šiauliečių bareljefų, biustų: muziejininko J. Naudužo, dailininko G. Bagdonavičiaus, aktorės P. Pinkauskaitės, gydytojo J. Jankausko ir kt. Išleistos J. Sidaravičiaus ir V. Rimkaus knygos apie A. Toleikį (1972, 1982). Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1966). Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1978).

TRIBANDIS VYTAUTAS. Gimė 1942 m. liepos 10 d. Pamusių kaime (Varėnos r.). Mirė 2009 m. lapkričio 3 d. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas, pedagogas. 1956–1961 m. mokėsi Kauno dailės mokykloje, 1961–1967 m. studijavo Lietuvos dailės institute. 1967–1992 m. Šiaulių universiteto dėstytojas. Nuo 1992 m. Menų fakulteto Tapybos katedros docentas. Dalyvavo parodose Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Darbų yra Vokietijoje, Belgijoje. Svarbesni kūriniai: „Konstrukcijos“ (1974), „Laivai“ (1978), „Sena obelis“ (1982), „Šiaulių žemė“ (1986), „Nuo Ladakalnio“ (1988), „Ąžuolai“ (1992), „Tiltelis“ (1994), „Ryto šalna“ (1996), „Kopų motyvas“ (1997), ciklas „Šaknys“ (1997–2004) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1980), Šiaulių skyriaus pirmininkas (1997-2004).

TRUŠYS RAIMONDAS JUOZAS. Gimė 1941 m. rugsėjo 9 d. Pušalote (Pasvalio r.). Dailininkas tapytojas. 1960–1966 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Dirbo Šiaulių vaikų dailės mokykloje, Šiaulių universitete. Parodose dalyvauja nuo 1966 m. Surengė 12 personalinių parodų. Savo darbus eksponavo Latvijoje, Rusijoje, Švedijoje, Olandijoje, JAV. Dirba tapybos, skulptūros, monumentaliosios dailės srityse. Svarbesni darbai: „Švytėjimas“, „Šešėlio žaismas“, „Riba, kuri mus skiria“ (1996), „Vertikalių kompozicija“ (1997), „Aktyvus geltonas“ (1996), „Karibų baseino žuvis“ (1998) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1974).

TRUŠYS VITOLIS ALGIMANTAS. Gimė 1936 m. rugsėjo 16 d. Kaune. Mirė 2018 m. vasario 22 d. Vilniuje. Dailininkas tapytojas, monumentalistas, pedagogas. 1955-1961 m. studijavo Vilniaus dailės institute freską ir mozaiką. Nuo 1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, vėliau Šiaulių universiteto Dailės didaktikos katedros vedėjas, profesorius (1995), senato narys. Šiauliuose gyveno ir dirbo iki 2003 m. Dabar gyvena Vilniuje. Su tapybos ir akvarelės darbais dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje – Lenkijioje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje ir kt. Svarbesni darbai Šiauliuose: freskos Pedagoginiame institute (1971), Medicinos mokykloje (1973), „Stumbrų medžioklė“ (Mėsos kombinate, 1974), „Vaikystė“ (Ikimokykliniuose vaikų namuose, 1977), mozaikos „Gyvybės medis“ (miesto ligoninėje, 1981), „Tragedija ir Komedija“ (Dramos tetare, 1984–1986), Iš lietuvių mitologijos Vilniaus universitete, 1978), ir kt. Sukūrė iškiliųjų šiauliečių I. Prielgausko, P. Bugailiškio, J. Krikščiūno-Jovaro, Z. Vaišvilos, J. Vasaičio, V. Grinkevičiaus, S. Šalkauskio, P. Višinskio, P. Vanago ir kt. mozaikinius portretus. Knygų „Žiemgalos dailininkai“ sudarytojas (2003), „Animalistiniai piešiniai“ (1994), poezijos rinktinės „Už horizonto“ (2006) autorius. Šiauliuose išleista V. Rimkaus monografija „Vitolis Trušys“ (1979).Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1974). Lietuvos respublikinės premijos laureatas (1979), Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1986). Šiaulių miesto garbės pilietis (2007). (Red. 2018-03-02.)

Į viršų

U

UOGINTAS ARŪNAS. Gimė 1960 m. kovo 26 d. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas. 1983 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1990–1994 m. buvo Šiaulių vaikų dailės mokyklos direktorius, 2000–2006 m. dirbo Šiaulių dramos teatre dailininku scenografu. Nuo 2005 m. dėsto Šiaulių universitete, Tapybos katedros docentas. Kuria kartu su žmona dailininke R. Uogintiene. 1989–1997 m. surengė teminį parodų ciklą apie Mažosios Lietuvos kaimą Giliją (dabar Matrosovo, Kaliningrado sritis). Nuo 1993 m. surengė parodų ir performansų ciklą „Archeologai“, parodas „Sandrija“ (1995, 1997) „Scenografika“ (2003). Nuo 1996 m.dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose meno ir mados festivaliuose: VIRUS (Šiaulių dailės galerija, 1996–2004), AR’MADA (1997, 1998), performansų festivalyje „Dimensija“ (ŠMC, 1997), teatro plakatų bienalėje (Lenkija, 2003, 2005) ir kt. Dalyvavo parodose JAV, Vengrijoje, Šveicarijoje,Vokietijoje, Rusijoje ir kt. Sukūrė scenografijas Šiaulių dramos teatro spektakliams K. Kubilinsko „Joniukas aviniukas ir sesytė Elenytė“ (2000), T. Rattigano „Dama be kamelijų“ (2000), A. Vienuolio „Veronika“ (2001), J. Hašeko „Juozapas Šveikas“ (2001) ir kt. Išleido leidinius „Erdvės suvokimo problemos“ (2003), „Ritmas gamtoje ir mene“ (2005), sudarė knygą „Šiaulių dailės mokykla“. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1992). Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1992). Kartu su žmona R. Uogintiene pripažinti Šiaulių miesto Metų dailininkais (2003).

UOGINTIENĖ REDA. Gimė 1963 m. rugpjūčio 5 d. Šiauliuose. Dailininkė. 1986 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dirbo Šiaulių universitete, docentė. Nuo 2005 m. Šiaulių miesto kultūros centro dailininkė. Kuria kartu su vyru dailininku A. Uogintu. Daugelio performansų, meno ir mados festivalių, kitų renginių bei parodų dalyvė Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose užsienyje – Lenkijoje, Vengrijoje, JAV, Olandijje, Austrijoje, Japonijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Suomijoje (Made in Šiauliai, 2005). Kuria kostiumus Šiaulių, Klaipėdos dramos teatrų spektakliams bei Šiaulių miesto renginiams. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1992). Kartu su vyru A. Uogintu pripažinti Šiaulių miesto Metų dailininkais (2003).

UŠINSKAS STASYS. Gimė 1905 m. liepos 20 d. Pakruojyje. Mirė 1974 m. birželio 14 d. Kaune. Dailininkas tapytojas, vitražistas, scenografas. 1925 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1925–1929 m. Kauno meno mokykloje studijavo tapybą, 1928-1933 m. mokėsi Paryžiuje Moderniojo meno akademijoje. 1933–1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1940–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės, 1951–1954 m. Lietuvos dailės institute, profesorius (1946). 1936 m. Kaune įkūrė marionečių teatrą, jam vadovavo. 1955–1970 m. dėstė Kauno politechnikos institute, nuo 1970 m. – Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1931 m. Šiauliuose surengė pirmąją savo kūrybos parodą. Sukūrė vitražų Kauno bankams, bažnyčioms, iš jų žymesni: „Makbetas“ (1931), „Lietuvaitė ir Statybininkas“ (1937–1938), „Žalgirio mūšis“ (1946), „Kristijonas Donelaitis“ (1965) ir kt. Nutapė paveikslų „Motina su vaiku“, „Jaunasis muzikantas“ (1930), „Pakruojo valstiečiai“ (1937) ir kt. Sukūrė scenovaizdžių, kostiumų eskizų apie 30 spektaklių: W. Shakespeare „Dvyliktoji naktis“ (1933), J. Strausso „Čigonų baronas“ (1934), abu Kauno valstybės teatre; B. Sruogos „Milžino paunksmė“ (Jaunųjų teatre, 1936) ir kt. Išleista N. Tumėnienės monografija „Stasys Ušinskas“ (1978). Pakruojyje veikia S. Ušinsko memorialinis muziejus. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1947).

Į viršų

V

VAIŠVILA VILIJUS. Gimė 1955 m. liepos 4 d. Šiauliuose. Dailininkas, poetas. Studijavo Vilniaus dailės institute. Tapo paveikslus, freskas, kuria medžio, akmens bei metalo skulptūras. Keletą metų dirbo Danijoje. Kopenhgoje nutapė freską ir per keturiasdešimt paveikslų, kūrė pastatų interjerą. 2002 m. buvo pakviestas į Marbella (Ispanija), kur nutapė šešias freskas. Dailininko darbai eksponuoti Londone, Čikagoje, Osle, Bromeloje ir Lietuvoje. Rengia tradicines savo darbų parodas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, 2007 m. čia surengta 12-oji paroda. Svarbesnės personalinės parodos: „Pagoniškos vizijos“, „Praeities vėjas“, „Kelias“, „Veidai“, „Rankos“, „Kitas pasaulis“, ARTVILLE (2004, Kopenhagoje), „Moteris laike“ ir kt. Išleido poezijos knygas „Privati erdvė“ (2005), „Svetimos durys“ (2006). Amerikos portretistų asociacijos (ASOPA) narys.

VALIENĖ-BARTKEVIČIŪTĖ LORETAGimė 1958 m. vasario 19 d. Šiauliuose. Dailininkė tekstilininkė, pedagogė. 1981 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. Dirba Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Meno pedagogikos katedroje. Surengė šešias personalines parodas Vilniuje (Lietuvos nacionaliniame muziejuje), Panevėžyje, Šiauliuose ir kt. 1994 m. organizavo darbų parodą, skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo į Lietuvą atminimui. Kuria liturginius rūbus ir vėliavas. Liturginių rūbų kolekcijas sukūrė Lietuvos, Australijos, Prancūzijos, Ispanijos, Amerikos, Anglijos, Vokietijos, Airijos, Vatikano bažnyčioms, kelioms Telšių kunigų seminarijos laidoms. Išleido albumą „Liturginiai rūbai“ (2007). Lietuvos pasaulietiškojo Šv. Kazimiero Ordino narė (2004).

VALIUVIENĖ SIGUTĖ. Gimė 1931 m. gegužės 25 d. Šiauliuose. Dailininkė grafikė. 1956 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Daugiausia kuria estampus ir knygų iliustracijas vaikystės ir motinystės temomis. Nuo 1956 m. dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Italijoje, Čekoslovakijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Apdovanota diplomais knygų meno parodose, grafikos tienalėse Taline. Žymiausios iliustruotos knygos, eksponuotos tarptautinėse knygos meno parodose: S. Neries „Eglė žalčių karalienė“ (1961), A. Vienuolio „Užkeiktieji vienuoliai“ (1964), O. Miciūtės „Pavasarėlio puokštė“ (1969), J. Degutytės „Saulėtos dainelės“ (1972), Maironio „Jūratė ir Kąstytis“ (1979), M. Vainilaičio „Spalvoti nykštukai“ (1986), lietuvių liaudies pasaka „Gulbė karalienė“ (1987) – Tokijo leidyklos HOLP SHUPPAN konkursinis užsakymas, Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai brangūs“ (1994). Svarbesni kūriniai: linoraižinių ciklas „Motina ir vaikas“ (1966–1968), „Šeima I, II, III“ (1968) „Sodauto I, II, III“ (1970), litografijų ciklai „Žvejo vaikai“ ir „Vaikai ir miestas“ (1963), freskos „Motinystė“ (1975), „Lietuvos piliakalnių legendos“ (1984) ir kt. Yra sukūrusi ekslibrisų. Paskirta Lietuvos valstybinė stipendija (1997-1998) darbų ciklui „Vilniaus pilies legenda“ (pagal Vaižgantą) ir „Milžinkapis“ (pagal V. Krėvę). Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

VASILIAUSKAS ARŪNAS. Gimė 1942 m. kovo 26 d. Panevėžyje. Dailininkas tapytojas, akvarelininkas. 1974 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir pasiliko ten pat dirbti dėstytoju. Vėliau dirbo Šiaulių vaikų dailės mokykloje, Aušros muziejaus Dailės skyriuje. Yra surengęs personalinių parodų ir bendrų kūrybinių projektų su kompozitoriumi Algirdu Bružu bei dailininku Antanu Krištopaičiu. Dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Darbų yra įsigiję šalies ir užsienio kolekcininkai. Pagrindinė kūrinių tema – Lietuvos kaimas. Svarbesni darbai: „Malda negrįžusiems“ (1993), „Močiutės išėjimas“ (1997), „Tėvuko atminimui“ (1997) ir kt. Knygos „Antanas Rimavičius. Skulptūra. Kančių kelias“ autorius (1997).

VERBICKAS VIKTORAS ČESLOVAS. Gimė 1927 m. sausio 9 d. Šakiuose. Mirė 1991 m. Šiauliuose. Dailininkas tapytojas. 1953 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Atvykęs į Šiaulius dėstė piešimą Pedagoginėje mokykloje, iki 1963 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute. Kurį laiką vadovavo Kultūros rūmų Rusų dailės studijai. Ilgiausiai dirbo Šiaulių televizorių gamykloje, čia projektavo ir organizavo interjerų bei produkcijos meninį apipavidalinimą. Buvo aktyvus pirmųjų Šiaulių miesto parodų organizatorius ir dalyvis. Nutapė peizažų, natiurmortų, portretų. Įsimintinas šiaulietės aktorės P. Pinkauskaitės portretas.

VILKAUSKAS ROMANAS. Gimė 1949 m. gegužės 7 d. Ylakiuose (Skuodo r.). Mirė 2018 m. gegužės 8 d. Dailininkas tapytojas. 1976 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Dirba Šiaulių universiteto Menų fakulteto Tapybos katedroje, docentas (1993). Dalyvavo parodose Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje, Olandijoje, JAV, Kanadoje. 1989–1999 m. surengė personalines kūrybos parodas (1989, 1999). Tapybos darbų yra įsigiję Vilniaus dailės muziejus, Kauno M.K.Čiurlionio muziejus, Zimmerli meno muziejus (JAV), Šiaulių „Aušros“ muziejus, kolekcininkai iš užsienio šalių. Svarbesni darbai: „Natiurmortas su obuoliais“ (1980), „Kompozicija su bulvėmis ir vabalu“ (1981), „Natiurmortas su laikraščiu“ (1981), „Siena“ (1983), „Bočių daiktas“ (1984), „1949 metų interjeras“ (1987), „Giminės“ (1988), „Šviesos interjeras“ (1992), „Absurdiška idėja“ (1994), „Karūnos ratas“ (1994), „Interjeras XI“ (1998), „Raudonasis archyvas“ (1999) ir kt. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1990). Išleistas albumas „Romanas Vilkauskas “(2003).  (Šaltiniai: Šiaulių kraštas, 2018 m. birželio 12 d., p. 2; Šiaulių naujienos, 2018 m. birželio 12 d., p. 2. Red. 2018-02-26.)

VILUTYTĖ ZITA. Gimė 1970 m. rugpjūčio 26 d. Šiauliuose. Dailininkė grafikė, kompozitorė. 1985–1989 m. mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1992–1996 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1993 m. Šiaulių vaikų estetinio lavinimo studijos „Svajokliai“ vadovė. Surengė autorines parodas „Tyliai“ (1992), „Drugeliai“ (1993), „Grafikos paroda“ (1994), „Vartai“ (su holistinės muzikos grupe, 1996), parodą ir muzikinį veiksmą Gėlių sapnai“ (1997), „Tarp dangaus ir žemės“ (2000) ir kt. Dalyvavo bendroje Lietuvos dailininkų parodoje „Dienos“ (1994, Estija), muzikinėse vizijose „Virš skambančio vandens“ (1997, menų sintezės festivalis „Oras“, Šiauliai). Visų muzikinių vizijų scenarijų, kostiumų, scenografijos, choreografijos autorė.

VIRKAU VYTAUTAS OSVALDAS. Gimė 1930 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Dailininkas grafikas, tapytojas. Mokėsi Radviliškio gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1951 m. gyvena JAV. 1955 m. baigė Dailės institutą Čikagoje. 1954–1995 m. dėstė įvairiuose JAV koledžuose, profesorius. Nuo 1970 m. buvo Metmenų meninis redaktorius. Sukūrė per 400 ekslibrisų, apipavidalino per 50 knygų, sukūrė scenovaizdžių, paveikslų, tapytų vitražų, lakštinės grafikos. Pirmąjį ekslibrisą sukūrė 1970 m. knygoms, kurias Amerikos lietuviai dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ekslibriso parodų, surengė personalines parodas Čikagoje, Los Andžele, Trentone, Otavoje, Pakruojyje, Šiauliuose, Kaune, Biržuose, Panevėžyje ir kt. Darbai eksponuoti Australijoje, Kanadoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje ir kt. užsienio šalyse. Sukūrė ekslibrisų, skirtų Šiaulių Povilo Višinskio viešosios bibliotekos jubiliejui (2000). Išleista V.E.Vengrio monografija apie dailininką (1975).

VISOCKIENĖ-KROLYTĖ ALDONA. Gimė 1942 m. lapkričio 24 d. Žarėnuose (Telšių r.). Dailininkė keramikė, pedagogė. 1961 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1967 m. – Vilniaus dailės institutą. Dirba Šiaulių universiteto Menų fakultete, docentė. Yra sukūrusi monumentalių darbų visuomeniniams interjerams ir eksterjerams, figūrinių kompozicijų. Dalyvauja Lietuvos bei užsienio šalių parodose (Rusijoje, Olandijoje, Švedijoje ir kt.). Personalines parodas organizavo Šiauliuose, Vilniuje, Belgijoje. Piešia portretus. Svarbesni darbai: „Sėdinti“ (1968), „Angelas“ (1994), „Laivas, Laukimas“ (1998), „Sirena“ (1998) ir kt. Leidinio „Keramika“ (2004) autorė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1974).

VISOCKIS ANTANAS. Gimė 1941 m. liepos 18 d. Džiuikų kaime (Šiaulių r.). Dailininkas tapytojas, pedagogas. 1957–1962 m. mokėsi Kauno dailės mokykloje. 1968 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1968–1969 m. dirbo Šiaulių vaikų dailės mokykloje. Nuo 1969 m. Šiaulių universiteto dėstytojas, Menų fakulteto Tapybos katedros vedėjas, profesorius (2004). Nuo 1968 m. dalyvauja miesto, respublikos parodose ir Baltijos šalių akvarelės trienalėse. Daugelio parodų užsienyje dalyvis (Rusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, JAV, Belgijoje, Benine ir kt.). Surengė per dešimt personalinių parodų, iš kurių dvi – Olandijoje. Yra sukūręs keramikos pano interjeruose (su žmona A. Visockiene). Metodinės priemonės „Kompozicija, kaip mokymo ir kūrybos procesas“ autorius. Akvarelistų kūrybinės grupės „Akva-12“ narys. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1974). 1984–1988 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Apdovanotas tarptautinės akvarelės parodos diplomu (2004).

VOROBJOVAS LEONIDAS. Gimė 1949 m. kovo 10 d. Šiauliuose. Mirė 2013 m. gruodžio 2 d. ten pat. Dailininkas karikatūristas. 1969–1970 m. mokėsi Šiaulių pedagoginiame institute piešimo, braižybos ir darbų specialybės. Po karinės tarnybos dirbo Šiaulių medžio apdirbimo kombinate, vėliau – Buitinio aptarnavimo kombinate. Išspausdinta per 20 tūkstančių karikatūrų. Piešė karikatūras miesto laikraščiui „Šiaulių naujienos“, žurnalams „Šluota“, „Krokodil“, vėliau – „Verslo žinioms“. Nuo pat įkūrimo bendradarbiauja dienraštyje „Respublika“. Piešiniai publikuoti Makedonijos žurnale „Osten“, Vokietijos – „Eulenschpiegel“. Dalyvavo tarptautinėse karikatūrų parodose Anglijoje, Armėnijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Italijoje, Rusijoje, Turkijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje. Išleido knygas „Seksas, L. Vorobjovas ir alus“ (1997), „Karikatūros“ (2004), „Karikatūros 2“ (2007).

VOROBJOVAS MIKALOJUS. Gimė 1903 m. gegužės 19 d. Šiauliuose. Mirė 1954 m. birželio 7 d. Nortamptome (JAV). Menotyrininkas, filosofijos mokslų daktaras (1933). Vokietijos universitetuose studijavo dailės istoriją, archeologiją, slavistiką. 1941–1943 m. dėstė Vilniaus universitete ir dailės akademijoje, dirbo Vilniaus dailės muziejuje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1948 m. gyveno JAV. 1949-1954 m. dėstė Nortamptomo universitete. Išleido monografiją apie M. K. Čiurlionį (1938, vokiečių k.), „Lietuvių dailės albumą“ (1942), knygas „Vilniaus menas“ (1940), „Modernizmo epocha mene“ (1943).

Į viršų

Z

ZARĖKA VIDMANTAS. Gimė 1962 m. lapkričio 9 d. Bernatonių kaime (Panevėžio r.) Dailininkas tapytojas, pedagogas. 1981–1986 m. mokėsi Šiaulių pedagoginiame institute Dirba Šiaulių universiteto Menų fakultete, docentas. Nuo 1986 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs 22 personalines parodas. Dailės kolekcijos pristatytos Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Tapo ir kuria akvareles. Svarbesni darbai: akvarelių ciklai „Palikimas“ (1989-1991), „Atodangos“ (2001–2003), „Senoji lenta“ (2004–2006), „FM bangų ruožas“ (2006), „Spektrogramos“ (2006–2007) ir kt. Nuo 1992 m. darbai įvertinti diplomais akvarelės trienalėse bei tarptautinėse akvarelės parodose. 2005 m. 45-ojoje šiauliečių dailininkų parodoje paskirta meno ir kultūros premija. Metodinio leidinio „Akvarelė. Technika ir technologija“ autorius. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1995).

ZIGMANTAS VACLOVAS. Gimė 1948 m. gegužės 18 d. Vanagiškėse (Jonavos r.). Mirė 1992 m. Šiauliuose. Dailininkas grafikas. Studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1972 m. gyveno Šiauliuose. Jo didelio formato linoraižiniai buvo eksponuojami visose šiauliečių dailininkų parodose. Savo darbuose vaizdavo kaimo gyvenimą, jo žmones. Svarbią vietą kūryboje užimė portretas. Žmogus vaizduojamas savo aplinkoje (L. Šepka, S. Riauba, M. Bičiūnienė). Sukūrė Šiaulių dramos teatro aktorių P. Piauloko, F. Laurinaitytės, I. Liutikaitės, O. Dautartaitės portretus. Didelė kūrybos palikimo dalis – sieninės tapybos kūriniai. Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

ŽABARAUSKAITĖ VITA. Gimė 1962 m. sausio 3 d. Kairiuose (Šiaulių r.). Dailininkė, pedagogė. 1980 m. baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą, 1988 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. Dirba Šiaulių Gegužių vidurinėje mokykloje, dailės mokytoja metodininkė. Yra surengusi per 70 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Italijoje, Danijoje, Latvijoje). Jos kūrinių yra įsigiję Austrijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai. Svarbesni darbai: „Metų laikai“, „Didžioji verba“, ciklai „Kristaus kančių kelias“, „Rudens nuotaikos“, „Skrynios. Dangčiai. Langinės, Nušvitimas“, „Pjesė mechaniniam pianinui“, „Medunešis“, „Niveliacija“, „Stebuklingosios Nilso kelionės“, „Lietuviškos pasakos“ ir kt. Rašo eilėraščius, pati iliustruoja savo eilėraščių publikacijas spaudoje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1995). Lietuvos Kultūros ministerija suteikė kūrėjo statusą.

Į viršų

LITERATŪRA

JAV lietuviai: biografijų žinynas. T. 1-2. Vilnius, 1998.
Kas yra kas Lietuvoje 2006. Kaunas, 2006.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Šiauliai, 2001.
Lietuvių enciklopedija. T. 1-37. Bostonas, 1953–1985.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996-2006 (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Šiaulių dailė (sudaryt. V. Tribandis). Vilnius, 1999.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1-4. Vilnius, 1985–1988.
Vaičekonytė, Birutė. Šiaulių dailininkai: diplominis darbas. Vilnius, 1975.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1-10. Vilnius, 2001–2006.
www.menas.siauliai.lt

Informaciją rinko Danutė Kazlauskienė
Redagavo Danutė Darbutienė, Sigita Vaitkaitytė