Dainininkai

Z

B

BIČKIENĖ-JOKUBAUSKIENĖ PRUDENCIJA. Gimė 1920 m. vasario 6 d. Lydeikiuose (Šiaulių r.). Mirė 1993 m. rugpjūčio 28 d. Čikagoje (JAV). Operos dainininkė, visuomenininkė. 1939 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1939–1944 m. mokėsi Vilniaus konservatorijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur tęsė studijas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. 1958 m. stažavo Italijoje, Milano teatre debiutavo Toskos vaidmeniu. Dainavo R.Wagnerio operoje „Valkirija“, G. Verdi „Rigoletas“, Čikagos lietuvių operoje atliko Nedos (R. Leoncavallo „Pajacai“) ir Toskos (G. Puccini „Toska“) partijas. Surengė rečitalių, solinių koncertų, dalyvavo radijo ir televizijos laidose. Koncertavo JAV ir Kanados lietuvių bendruomenėse. Išleista D. Petrauskaitės knyga „Prudencija Bičkienė“ (1998).

BYRA JONAS. Gimė 1891 m. vasario 5 d. Panemunėje (Rokiškio r.). Mirė 1972 m. lapkričio 15 d. Vilniuje. Operos dainininkas. 1914–1916 m. studijavo dainavimą Vienoje. 1921–1940 m. Valstybės teatro solistas. Nuo 1924 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje. 1934 m. subūrė vokalinį vyrų kvartetą, kuris veikė iki 1940 m. 1940–1951 m. dėstė Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1945–1949 m. buvo šios mokyklos direktorius. Sukūrė operetės trupę prie Šiaulių dramos teatro, jai dirigavo. 1951–1957 m. Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeisteris. Operoje sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų, iš jų svarbesni: Alfredas, Hercogas (G. Verdi „Traviata“, „Rigoletas“), Sinodalas (A. Rubinšteino „Demonas“), Almaviva (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Lenskis (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“) ir kt.

Į viršų

D

DAMBRAUSKAITĖ ANTANINA. Gimė 1905 m. kovo 7 d. Šiauliuose. Mirė 1994 m. gegužės 18 d. Majamyje (JAV). Operos dainininkė 1930 m. baigė Kauno muzikos mokyklą. 1929–1944 m. buvo Kauno Valstybės teatro solistė. 1934 m. dainavo radijo koncertuose Prahoje, Vienoje, Budapešte, Liepojoje. 1935–1936 m. koncertavo Rygoje, Taline. 1949 m. atvyko į JAV. Koncertavo lietuvių kolonijose. Svarbesni operų vaidmenys: Dona Elvira (W. A. Mozarto „Don Žuanas“), Dezdemona (G. Verdi „Otelas“, „Margarita“ (C. Gounod „Faustas“), Elizabetė (R. Wagnerio „Tanhoizeris“), Tatjana (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Danutė (S. Šimkaus „Pagirėnai“) ir kt. Išleista knyga „Antanina Dambrauskaitė. Operos dainininkės meno kelias“ (1948).

DARGIS PETRAS. Gimė 1907 m. birželio 6 d. Šiauliuose. Mirė 1962 m. gegužės 29 d. Kaune. Operos dainininkas. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Klaipėdos muzikos mokykloje. Nuo 1930 m. Kauno operos ir baleto teatro choro artistas, 1944–1948 m. teatro solistas. 1948–1959 m. dirbo Kauno muzikiniame teatre. Vaidmenys Kauno muzikiniame teatre: operose – Don Bartolas (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Čepranas, Grenvilis (G. Verdi „Rigoletas“, „Traviata“), Zareckis (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), operetėse – Makaras (V. Dolidzės „Keto ir Kotė“), Papandopulas (B. Alekdsandrovo „Vestuvės Malinovkoje“) ir kt.

Į viršų

G

GAIŽIŪNIENĖ-SIMONAITYTĖ AUDRONĖ. Gimė 1944 m. biržėlio 6 d. Šiauliuose. Operos dainininkė. 1963 m. baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą, 1965–1969 m. studijavo chorvedybą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Išvyko gyventi į JAV, ten baigė Čikagos Roosevelto universitetą. „Dainavos“ ansamblio vadovė ir solistė. Sukūrė vaidmenų muzikiniuose spektakliuose bei operose, iš jų svarbesni: Marija („Emilija Pliaterytė“), Jadvyga („Čičinskas“), Sesuo Angelica (G. Puccini „Sesuo Angelica“), Grafienė (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“), Esmeralda (B. Smetanos „Parduotoji nuotaka“), Jemmy ( G. Rossini „Vilius Telis“) ir kt. Su JAV simfoniniais ir kameriniais orkestrais atliko M. Mendelssono, J. S. Bacho, G. Faure kt. kompozitorių kūrinių partijas.

Į viršų

J

JARULIS ADOLFAS. Gimė 1941 m. birželio 15 d. Šiauliuose. Mirė 2014 m. Estrados dainininkas. Mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje. Dainavo Šiaulių kultūros namų liaudies dainų ir šokių ansamblyje ir S. Jautako vadovaujamame chore. Dirbo kolektyvuose „Nemuno žiburiai“, „Estradinės melodijos“, „Žėrutis“. Kurį laiką dainavo Klaipėdos liaudies operoje. Dabar dainuoja Šiaulių senjorų bigbende. Svarbesni vaidmenys: Odisėjas (M. Žurbino „Odisėjo sugrįžimas“), Nortonas (G. Rossini „Vedybų vekselis“) ir kt. „Vilniaus bokštų“ konkurso laureatas (1973), A. Šabaniausko premijos laureatas (2003).

JASAITYTĖ JUSTINA. Gimė 1911 m. gegužės 25 d. Lieporiuose (Šiaulių r.). Mirė 1986 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje. Operos dainininkė. 1939 m. baigė Kauno konservatoriją. 1939–1944 m. Valstybės teatro, 1942–1957 m. Lietuvos Operos ir baleto teatro solistė. Vaidmenys: Rozina (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Margarita, Džiuljeta (C. Gounod „Faustas“, „Romeo ir Džiuljeta“), Violeta, Džilda (G. Verdi „Traviata“), Laureta (G. Puccini „Džanis Skikis“), Baniutė (J. Dambrausko ir M. Petrausko „Eglė“).

Į viršų

K

KISIELIENĖ-VILČINSKAITĖ ALDONA. Gimė 1937 m. birželio 10 d. Šiauliuose. Operos dainininkė, menotyrininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė (1993). 1968 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Stažavosi Leningrade (1968–1971), Sofijoje (1972–1975), Maskvoje (1981). 1968–1991 m. mokė solinio dainavimo Lietuvos konservatorijoje, docentė (1982). Koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru, simfoniniu orkestru Vilnius ir pučiamųjų orkestru „Trimitas“. Gastroliavo Europoje, Kanadoje, JAV. Žymesni vaidmenys: Violeta (G. Verdi „Traviata“), Dona Anna (W. A. Mozarto „Don Žuanas“) ir kt. Atliko solo partijas J. S. Bacho, W. A. Mozarto, G. Rossini ir kt. kompozitorių kantatose, oratorijose. Nuo 1991 m. gyvena JAV, Niujorke, dėsto Karališkojo koledžo Š. Vestčesterio menų centre, rengia solo koncertus.

Į viršų

M

MONGIRDAITĖ-RICHARDSON DAIVA. Gimė 1938 m. liepos 9 d. Šiauliuose. Operos dainininkė. Nuo 1950 m. gyvena JAV. 1960 m. baigė Bostono universitetą. Būdama studentė ir vėliau aktyviai dalyvavo įvairiuose lietuvių renginiuose, dainavo beveik visuose didesniuose JAV miestuose. 1961 ir 1969 m. dalyvavo Baltų muzikos koncertuose Bostone. „Dirvos“ jaunųjų menininkų konkurse laimėjo I vietą (1959). Dainuoja Čikagos lietuvių operoje. Svarbesni vaidmenys: Dalia (D. Lapinsko „Lokys“, 1966), Mimi (G. Puccini „Bohema“, 1973), pagrindiniai vaidmenys G. Verdi „Traviatoje“ (1966) ir „Kaukių baliuje“ (1974), J. Karnavičiaus „Gražinoje“ (1967), L. Van Beethoveno „Fidelio“ (1968) ir kt.

Į viršų

N

NAVICKAS LIUTAURAS. Gimė 1960 m. gruodžio 20 d. Šiauliuose. Operos dainininkas, pedagogas. 1986 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1987 m. dėsto Lietuvos konservatorijoje, nuo 1994 m. – Lietuvos operos ir baleto teatro solistas. Dalyvavo tarptautiniuose konkursuose Belgijoje, Ispanijoje, Australijoje. Svarbesni vaidmenys: Artūras (G. Donizetti „Liučija di Lamermur“), Polonė (V. Bellini „Norma“), Barinkajus (J. Strausso „Čigonų baronas“), Josefas (J. Strausso „Vienos kraujas“) ir kt. Stažavosi Kopenhagoje (1991), Barselonoje (1996).

NOREIKA VIRGILIJUS KĘSTUTIS. Gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. Mirė 2018 m. kovo 3 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Operos dainininkas, pedagogas. 1949–1953 m. mokėsi J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1958 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1957 m. Lietuvos nacionalinio Operos ir baleto teatro solistas, 1975–1991 m. šio teatro meno vadovas ir direktorius. Nuo 1976 m. dėsto Lietuvos Muzikos akademijoje, profesorius (1987). 1993–1994 m. dėstė Lotynų Amerikos Dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela). 1995–1996 m. teatro Estonia Taline pedagogas. 1997–2003 m. dėstė Estijos Muzikos akademijoje, buvo Dainavimo skyriaus vedėjas. Operos ir baleto teatro Operos studijos meno vadovas ir pedagogas (nuo 2003). Žymiausias Lietuvos tenoras, įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, pagrindinių vaidmenų atlikėjas. Sukūrė apie 50 vaidmenų, tarp jų – Alfredas, Otelas (G. Verdi „Otelas“, „Traviata“), Chosė (G. Bizet „Karmen“), Mozartas (N. Rimskio-Korsakovo „Mozartas ir Saljeris“), Kastytis (K. V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“), Herkus Mantas (G. Kuprevičiaus „Prūsai“) ir kt. Surengė apie 700 solinių koncertų. Dainavo devyniuose Lietuvos TV filmuose, rusų filme operoje „Kunigaikštis Igoris“, muzikiniuose filmuose. Lietuvos nusipelnęs artistas (1964). Lietuvos liaudies artistas (1967). Apdovanotas Lietuvos valstybinė premija (1960, 1970), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1995), ordino „Už nuopelnus Lietuvai Didžiuoju kryžiumi“ (2003), Nacionaline pažangos premija (2007) ir kt. (Red. 2018-03-06.)

Į viršų

P

PAŠKEVIČIUS GYTIS. Gimė 1961 m. spalio 4 d. Šiauliuose. Dainininkas, dainų autorius ir atlikėjas. 1987–1989 m. dainavo Oktavoje. 1989–1990 m. dirbo su latvių dainininke L.Vaikule. Solinę karjerą pradėjo 1991 m. Dalyvavo įvairiuose respublikos festivaliuose, konkursuose bei muzikiniuose projektuose. Pripažintas geriausiu Lietuvos vokalistu („Bravo-94“). Lietuvos roko ir popmuzikos premijų „Bravo-95“ ir „Metai-95“ geriausio metų vokalisto nominacijų savininkas. Jo atliekamą dainą „Tu vėjo paklausk“ radijo stotis „Laisvoji banga“ pripažino geriausia (1995) Lietuvos country muzikos daina. 1994 ir 1995 m. pramoginės muzikos festivaliuose „Nida“ jo sukurtos ir atliekamos dainos „Winner“ (1994) ir „Šiam pasauly“ (1995) buvo pripažintos geriausiomis. Išleido per 10 muzikinių albumų: „Winner“ (1993), „Šiam pasauly“ (1994), „Baladės draugams“ (1997), „20 dnej v Sankt Peterburge“ (rusiški romansai, 1999, 2005), „Suspnuok mano meilę“ (2002), „Nueitas kelias“ (2004), „Ten“ (2006) ir kt.

Į viršų

S

SKĖRYTĖ GINTARĖ. Gimė 1960 m. vasario 5 d. Šiauliuose. Operos dainininkė. Baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1992 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bei chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“. Tarptautinių muzikos festivalių dalyvė. Koncertavo daugelyje pasaulio šalių (Latvijoje, Rusijoje, JAV, Islandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Tailande ir kt.). Koncertuoja su įvairiais Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais, chorais bei kameriniais ansambliais. Dalyvauja tarptautiniuose Pažaislio muzikos festivaliuose, tarptautiniuose senovinės muzikos festivaliuose „Banchetto musicale“, festivalio „Baroko kelias per Lietuvą“, rengiamuose tarptautiniuose muzikiniuose projektuose, iš kurių svarbesni: Didonė (H. Purcell „Didone ir Enėjas“), Euridikė (C. Monteverdi „Orfėjas ir Euridikė“), Alčina (F. Caccini „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“) ir kt. Įrašė solo kompaktinę plokštelę (pagal F. Bajoro kūrinius). Sukurtas TV filmas apie jos kūrybinį kelią (1998). Lietuvos muzikų sąjungos narė.

STAKĖNAS VIRGIS. Gimė 1953 m. rugpjūčio 10 d. Šiauliuose. Muzikantas, kantri bei folk dainų autorius ir atlikėjas, žurnalistas. 1976 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1976–1984 m. dirbo Šiaulių 1-oje pagalbinėje internatinėje mokykloje ir Šiaulių mokytojų namuose. 1984–1988 m. Šiaulių „Vairo“ gamyklos radijo laidų redaktorius, 1988–1991 m. šios gamyklos Kultūros klubo režisierius, 1991–1992 m. UAB „Komera“ meno ekspertas, 1992–1998 m. Šiaulių mados ir dizaino firmos „Ramutė“ reklamos agentas, nuo 1998 m. AB „Preventa“ reklamos agentas. Šiaulių dainuojamosios poezijos studijos įkūrėjas ir vadovas (1978–1986). Tarptautinių bei Lietuvos country muzikos festivalių („Visagino Country“, „Vieną kartą per Velykas“, „Juod`Country“ ir kitų) pradininkas ir prodiuseris. Sukūrė muziką ir tekstus per 300 baladžių. Koncertavo daugiau kaip 40 festivalių JAV, Kanadoje, Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt. Veda autorinę LTV laidą „Country vakarėlis“. Išleido 14 muzikinių albumų: „Gyvenimas“ (1979), „Vakaras“ (1986), „Čia tavo namai“ (1989), „Šiauliai“ (1991), „Dainynas“ (1995), „Jumbo“ (1997), „615“ (1998), „SV“ (2000), „Country Mama“ (2001), „Tavo zona“ (su grupe „Crazy Crown“, 2002), „Aistros“ (2003), „Country`ba“ (2003), „Radiolabas“ (2006) ir knygą-dainyną „Baladės“ (1995). Pirmasis Lietuvos Country muzikantų asociacijos prezidentas (1995).Tarptautinės bliugraso muzikos asociacijos (LBMA, Kentukis, JAV) narys. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2004).

STAPONKUS DEIVYDAS. Gimė 1976 m. kovo 17 d. Šiauliuose. Operos dainininkas, politinis ir visuomenės veikėjas. 1996–2004 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoj (LMTA). Baigė LTMA meno aspirantūrą. Nuo 2005 m. dėsto dainavimą LMTA. Nuo 2010 m. liepos mėnesio – LR kultūros viceministras. Bendradarbiauja su Lietuvos kameriniais bei simfoniniais kolektyvais, ansambliais, dalyvauja įvairiuose festivaliuose („Vilniaus festivalis“, „Oper Oderspree“ (Vokietija), „Operos sala Bornholmas“ (Danija), Tarptautinis Miškolcų operos festivalis (Vengrija) ir kt.). Koncertavo su Ščecino (Lenkija) operos ir baleto teatro simfoniniu, Brandenburgo Frankfurto valstybiniu simfoniniu (Vokietija), Salzburgo filharmonijos simfoniniu (Austrija), Stokholmo (Švedija) Baroko orkestrais.

ŠČIUKAITĖ NIJOLĖ. Gimė 1940 m. liepos 22 d. Šiauliuose. Estrados dainininkė. 1947–1959 m. mokėsi Šiaulių 6-oje vidurinėje mokykloje bei Šiaulių muzikos technikume. Pradėjo dainuoti Šiaulių statybos tresto estradiniame ansamblyje. 1989 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1965–1995 m. dainavo ansamblyje „Estradinės melodijos“. Dirbo B. Dvariono muzikos mokyklos Estradinio skyriaus dainavimo mokytoja. Įrašė 11 plokštelių Lietuvos plokštelių studijoje, apie 200 dainų Lietuvos radijuje, išleido 4 garso kasetes. Dalyvavo tarptautiniuose estrados atlikėjų konkursuose (Sopotas-74, Bratislavos Lyra-76). Surengė per 6000 koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienio šalyse (Čekijoje, Mongolijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Australijoje, JAV ir kt.). Lietuvos muzikos draugijos narė. Lietuvos nusipelniusi artistė (1974). A.Šabaniausko premijos laureatė (1993). Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1996).

Į viršų


LITERATŪRA

JAV lietuviai. T. 1. Vilnius, 1998.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Šiauliai, 2001.
Muzikos enciklopedija. T. 1-2. Vilnius, 2000–2003.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4. Vilnius, 1988.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 3, 4. Vilnius, 2003.

Informaciją rinko Audronė Baškienė
Redagavo Danutė Darbutienė