A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T V Z
A
ANDRUŠKA BENEDIKTAS. Gimė 1883 m. kovo 18 d. Vilkaičiuose (Plungės r.). Mirė 1951 m. vasario 6 d. Verchneuralske (Rusija). Kunigas, vienuolis jėzuitas, religinių raštų leidėjas. 1901 m. baigė Palangos progimnaziją, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Išvykęs į Austriją, 1903 m. tapo jėzuitu, baigė gimnaziją, studijavo Krokuvos universitete. 1915 m. įšventintas į kunigus. Nuo 1923 m. gyveno Lietuvoje, su kitais atkūrė Jėzuitų ordiną. 1923–1930 m. profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje. Nuo 1930 m. apsigyveno Šiauliuose, čia įsteigė šv. Ignaco bažnyčią, 1944–1948 m. buvo šios bažnyčios rektorius. 1949 m. sovietų areštuotas ir nuteistas 10-čiai metų. 2000 m. paskelbtas kankiniu. Parašė arba sudarė 18 religinių veikalų: „Jėzuitai“ (1925), „Dievo buvimas“ (1926), „Romos popiežius“ (1928), „Kristus“ (1935) ir kt. Šiauliuose esanti katalikiška pradžios mokykla pavadinta jo vardu.
BARTULIS EUGENIJUS. Gimė 1949 m. gruodžio 7 d. Kaune. Vyskupas, Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinaras. Mokėsi Kauno 7-oje vidurinėje mokykloje. 1976 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. Dirbo vikaru: 1976–1977 m. Kelmės parapijoje, 1977–1978 m. Radviliškio parapijoje, 1978–1979 m. Kauno Petrašiūnų parapijoje, 1979–1986 m. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. 1986–1989 m. buvo Deltuvos (Ukmergės r.) parapijos klebonas, 1989–1990 m. – Kauno Arkikatedros Bazilikos klebonas. 1990 m. paskirtas Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriu. 1990–1992 ir 1995–1996 m. – Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas. 1992–1995 m. buvo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas, 1996–1997 m. – Kauno kunigų seminarijos rektorius. 1997 m. konsekruotas vyskupu. 1997 m. gegužės mėn. paskirtas Šiaulių vyskupu, 2000 m. – LR kariuomenės ordinaru. Mėgsta fotografuoti. Išleido fotografijų albumą „Kryžių kalnas“ (2000), sieninius kalendorius „Kryžiai Europos kalnuose“ (2006), „Šventovės kalnuose“ (2007). Šiaulių miesto garbės pilietis (2007), S. Šalkauskio premijos laureatas (2020).
BITVINSKAS ANTANAS. Gimė 1925 m. kovo 12 d. Šeimyniškių kaime (Raseinių r.). Monsinjoras. Mirė 2006 m. rugpjūčio 4 d. Šiauliuose. 1945 m. baigė Raseinių gimnaziją, 1949 m. – Kauno kunigų seminariją. Į kunigus įšventintas 1948 m. 1949 m. ištremtas į Sibirą kur pradėjo pastoracinį darbą. Grįžęs iš tremties 1957–1967 m. dirbo vikaru Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. 1967–1990 m. klebonavo Šventibrasčio, Šėtos, Kulautuvos parapijose. 1979–1990 m. buvo Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris. Nuo 1992 m. vėl apsigyveno Šiauliuose, buvo šv. Jurgio bažnyčios altaristas. Išleido knygą „Šviesos kelionės sutemose“ (2003). Teksaso valstijos (JAV) garbės pilietis (1981). Monsinjoro titulas suteiktas 1986 m.
BOREVIČIUS JONAS. Gimė 1906 m. gruodžio 6 d. Alytuje. Mirė 1989 m. rugpjūčio 23 d. Čikagoje (JAV). Kunigas, vienuolis jėzuitas. Baigė Alytaus gimnaziją. 1925 m. tapo jėzuitu. 1932 m. Olandijoje baigė filosofijos studijas, ten pat 1938 m. baigė teologijos mokslus. Kunigu įšventintas 1937 m. 1932–1934 m. dirbo Taline. Karo metais (1941–1944) gyveno ir dirbo Šiauliuose, buvo šv. Ignaco bažnyčios rektorius, o tuo pačiu ir Prekybos instituto kapelionas. Pasitraukė į Šveicariją, nuo 1946 m. gyveno JAV. Čikagoje įsteigė lietuvių jėzuitų namus, buvo lietuvių jėzuitų generalinis ekonomas. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, buvo lietuviškų radijo valandėlių direktorius.
BUBNYS PROSPERAS. Gimė 1918 m. birželio 25 d. Panausupio kaime (Marijampolės r.). Mirė 2012 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolėje. Palaidotas Marijampolės senosiose kapinėse. Kunigas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis. Mokėsi Marijampolės marijonų gimnazijoje. 1944 m. baigė Kauno kunigų seminariją, buvo įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Kauno Prisikėlimo bažnyčią. 1945 m. sovietinės valdžios suimtas ir nuteistas dešimčiai metų kalėti. Grįžęs į Lietuvą dirbo Paupio, Girkalnio, Lygumų, Ukmergės bažnyčiose. 1971 m. buvo nuteistas antrą kartą, kalėjo Marijampolėje. 1990–1997 m. buvo Šiaulių šv. Jurgio parapijos klebonas. Prasidėjus atgimimui, dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje. Nuo 1997 m. gyveno Kaune, Marijonų vienuolyne. Nuo 2005 m. gyveno Marijampolės marijonų vienuolyne, dirbo Šv. arkangelo Mykolo parapijoje ir Marijampolės Bazilikoje. (Red. 2023-03-06)
CUKURAS VALDEMARAS MYKOLAS. Gimė 1915 m. balandžio 11 d. Barbelėje (Latvija). Mirė 1996 m. liepos 17 d. Vilniuje. Kunigas, filosofas, filosofijos (1938) ir teologijos (1950) mokslų daktaras, profesorius (1970). 1933 m. baigė Biržų gimnaziją, 1938 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą ir buvo įšventintas kunigu. 1938–1944 m. kunigavo Šėtoje, Jurbarke, Ukmergėje. Prieš antrąjį pasaulinį karą dirbo kapelionu Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1950 m. gyveno JAV, čia kunigavo amerikiečių ir lietuvių parapijose, dėstė koledžuose, lietuviškuose kursuose teologiją ir filosofiją. Savo darbus spausdino moksliniuose leidiniuose, periodikoje. Mirė su kunigų grupe atvykęs paviešėti Lietuvoje.
DAUKANTAS KONSTANTINAS. Gimė 1896 m. spalio 10 d. Patumšalių vnk. (Telšių r.). Sušaudytas apie 1942 m. Kunigas, visuomenininkas. 1919 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1925 m. Tarpukario metais buvo Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, nuo 1928 m. – Šiaulių karo kapelionas. Gyvendamas Šiauliuose turėjo apie 3000 vnt. biblioteką, kuri buvo prieinama ir kai kuriems skaitytojams. 1931–1933 m. buvo administratorius Kurtuvėnuose. Nuo 1938 m. pėstininkų pulko Varniuose vicekapelionas. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją. Vėliau persikėlė į vokiečių okupuotą Lenkiją, kur už pagalbą žydams buvo suimtas ir sušaudytas.
DAUKNYS PRANAS. Gimė 1920 m. spalio 27 d. Šiauliuose. Mirė 2002 m. vasario 5 d. Melburne (Australija). Prelatas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, teologijos mokslų daktaras (1984). Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, o vidurinį mokslą baigė 1946 m. Vokietijoje. 1948 m. išvyko į Romą, kur ir baigė teologijos mokslus. Kunigu įšventintas 1953 m. Iki 1961 m. gyveno Anglijoje, dirbo Londono lietuvių parapijos kapelionu (1954–1962). 1962 m. persikėlė gyventi į Australiją, dirbo kapelionu Adelaidėje, Melburne. Parašė knygas „Už geresnį pasaulį“ (1957), „Lietuvos katalikų bažnyčios priešinimasis religiniam persekiojimui“ (1984). Išvertė D. Riccioti „Kristaus gyvenimas“ (1962). Buvo „Tėviškės aidų“, redaktorius (1973–1989), lietuvių skautų sąjungos veikėjas. 1987–1990 m. Australijos lietuvių katalikų federacijos pirmininkas.
YLIUS ANTANAS. Gimė 1909 m. balandžio 21 d. Pagivėnio kaime (Raseinių r.). Mirė 1994 m. liepos 8 d. Šiauliuose. Kunigas, vienuolis marijonas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis. 1931 m. baigė Marijampolės marijonų gimnaziją, vėliau – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakultetą. 1934 m. įšventintas į kunigus. Klebonavo Marijampolės r. Skardupio parapijoje. Vokiečių okupacijos metais prisidėjo prie žydų gelbėjimo. 1946 m. buvo areštuotas ir 10-čiai metų ištremtas į Sibirą. Po tremties dirbo įvairiuose Lietuvos parapijose. Pablogėjus sveikatai, buvo paskirtas altaristu Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčioje kur ir mirė.
JAKAITIS KLEOPAS. Gimė 1924 m. gruodžio 1 d. Apolonovkos kaime (Raseinių r.). Mirė 2007 m. rugpjūčio 29 d. Šiauliuose. Monsinjoras. 1938–1941 m. mokėsi Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, 1942–1943 m. – Raseinių gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1947 m. ir paskirtas Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. Nuo 1953 m. buvo Kauno katedros vikaras, nuo 1960 m. Kauno kurijos sekretorius, nuo 1969 m. – Kėdainių klebonas ir dekanas. Nuo 1979 m. vėl gyveno ir dirbo Šiauliuose. Iki 2000 m. buvo šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas ir Šiaulių dekanato dekanas, nuo 2000 m. – Šiaulių Vyskupo generalvikaras. Popiežius Jonas Paulius II suteikė Monsinjoro titulą (1984). Šiaulių miesto garbės pilietis (2000).
JANULIS ANASTAZAS. Gimė 1917 m. balandžio 22 d. Žeimių kaime (Šiaulių r.). Mirė 1989 m. lapkričio 15 d. Šiluvoje (Raseinių r.). Vienuolis jėzuitas, vargonininkas, poetas, religinių raštų platintojas, politinis kalinys. Mokėsi Ginkūnų pradžios mokykloje. 1932 m. įstojo į Kauno Jėzuitų gimnaziją. Po poros metų priimtas į Pagryžuvio vienuolyną, kur įsigijo vargonininko specialybę. Vargonininkavo Šiauliuose. 1949 m. už antisovietinę propagandą nuteistas 10-čiai metų kalėti. Grįžęs į Lietuvą dirbo vargonininku įvairiose Lietuvos parapijose. Už leidinio „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ platinimą 1980 m. vėl buvo nuteistas, kalėjo Mordovijoje. Rašė eilėraščius, kurie skelbti rinkinyje „Tremtinio Lietuva“, periodikoje. 2002 m. išleistas poezijos rinkinys „Gyvenimo aidai“.
JASIENSKIS JULIJONAS. Gimė 1874 m. rugpjūčio 31 d. Pašaltuonyje (Raseinių r.). Mirė 1934 m. Šiauliuose. Kunigas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Kauno Žemaičių dvasinėje seminarijoje. 1895–1899 m. studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899–1906 m. buvo Palangos gimnazijos kapelionas. 1906–1926 m. gyveno Šiauliuose, iki 1926 m. klebonavo šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. 1913–1914 m. – Šiaulių berniukų gimnazijos kapelionas. Nuo 1916 m. Petrogrado lietuvių komiteto įgaliotinis karo pabėgėliams remti. 1922 m. paskirtas Šiaulių komendatūros karo kapelionu. Nuo 1926 m. buvo Eržvilko bažnyčios klebonas. Pablogėjus sveikatai, 1931 m. sugrįžo į Šiaulius, kur ir mirė. Parašė knygą „Mūsų jaunuomenė ir netikėjimas“ (1905). Rašė apsakymus, religines giesmes. Redagavo „Kryžių“, bendradarbiavo „Tėvynės sarge“, „Žvaigždėje“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kt. Iš lenkų kalbos vertė kunigo D. Bončkovskio tikybos vadovėlius. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo vienas iš Šiaulių AB „Venta“ steigėjų, redagavo šios įmonės įstatus, priklausė valdybai.
JUOZAPAVIČIUS PRANCIŠKUS. Gimė 1912 m. gruodžio 28 d. Ruigių kaime (Klaipėdos r.). Mirė 1997 m. vasario 27 d. Kaune. Monsinjoras. 1934 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Į kunigus įšventintas 1939 m. Dirbo Kaune, Ariogaloje, Dotnuvoje, Kėdainiuose, Šiluvoje. 1956–1964 m. buvo Šiaulių šv. Jurgio parapijos klebonas ir Šiaulių dekanato dekanas. Nuo 1969 m. iki mirties dirbo Kauno Arkikatedroje bazilikoje.
KEZYTĖ ALDONA EUGENIJA. Gimė 1931 m. sausio 11 d. Vištytyje (Vilkaviškio r.). Mirė 2008 m. vasario 15 d. Vienuolė, misionierė. Vaikystėje gyveno Kybartuose. Vidurinį mokslą baigė Panevėžyje. 1950–1955 m. mokėsi Vilniaus konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurią baigusi dirbo Biržų vaikų muzikos mokykloje, buvo šios mokyklos direktorė. 1964 m. priimta į Seserų Jėzaus Širdies tarnaičių kongregaciją, 1966 m. tapo vienuole. Sovietiniais metais dirbo pogrindinį dvasinį darbą, mokė vaikus katekizmo. 1976–1990 m. gyveno Gruzijoje ir Armėnijoje, čia užsiiminėjo misionieriška veikla. Gyveno Šiauliuose. 2001 m. čia išleido autobiografinę knygą „Esame nenaudingi tarnai“. (Red. 2023-03-06)
KONČIUS JUOZAS. Gimė 1891 m. birželio 6 d. Stulgiuose (Kelmės r.). Mirė 1975 m. sausio 4 d. Romoje. Kunigas kanauninkas, visuomenės veikėjas, teologijos mokslų daktaras (1930). 1908 m. baigė Raseinių vidurinę mokyklą, vėliau mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, kurią baigė 1917 m. ir tais pačiais metais įšventintas kunigu. 1920–1923 m. buvo Šiaulių gimnazijos ir Mokytojų seminarijos kapelionas. Šiauliuose prisidėjo prie draugijos „Viltis“ įkūrimo, mieste įsteigė du „Vilties“ knygynus, dirbo labdaros srityje. Nuo 1923 m. gilino studijas JAV, kur ir liko gyventi. Bendradarbiavo Lietuvos ir JAV katalikiškoje spaudoje, leido teologijos veikalus, maldynus.
LAPIS JUSTINAS. Gimė 1884 m. vasario 26 d. Kapstatų kaime (Kretingos r.). Mirė 1967 m. balandžio 23 d. Šiauliuose. Kunigas, visuomenės veikėjas. Kunigu įšventintas 1907 m. Iki 1919 m. kunigavo Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dirbo Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. Buvo Šiaulių šv. Jurgio parapijos steigėjas ir pirmasis klebonas (1919–1945). 1920–1945 m. rašė šios bažnyčios metraštį. Ilgą laiką priklausė Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, buvo socialinės apsaugos komisijos pirmininkas. Globojo katalikiškas miesto organizacijas, veikė Šiaulių kraštotyros draugijoje. Vokiečių okupacijos metais padėjo Šiaulių miesto žydams. Nuo 1957 m. buvo altaristas Šiauliuose. Palaidotas Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.
MARCINKUS-TAURONIS JONAS. Gimė 1905 m. balandžio 7 d. Treigiuose (Joniškio r.). Mirė 1971 m. gruodžio 10 d. Joniškyje. Kunigas, dramaturgas. Baigė Šiaulių gimnazijos penkias klases. Studijavo Kauno universitete Teologijos-filosofijos fakultete. Kunigu įšventintas 1928 m. Kunigavo Tytuvėnuose, Kaune. 1935–1953 m. dirbo Šiauliuose, buvo Mergaičių gimnazijos ir Mokytojų seminarijos kapelionas, vėliau – Šiaulių dekanato dekanas. Dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime, rengė literatūros vakarus. 1953 m. suimtas ir nuteistas, kalėjo Vorkutoje. Grįžęs į Lietuvą (1958) dirbo Joniškio bažnyčioje. Iki karo išleido 16 knygų. Svarbesni kūriniai: pjesės „Adomo dukterys“ (1926), „Vytautas pančiuose“ (1930), „Taurioji Genovaitė“ (1933), „Senatoriaus duktė“ (1936), „Ugnis iš Nemuno“ (1938), aforizmų rinkinys „Aukso mintys“ ir kt.
MASILIONIS PRANCIŠKUS. Gimė 1902 m. vasario 26 d. Pažosų kaime (Pasvalio r.). Mirė 1980 m. spalio 14 d. Šiauliuose. Kunigas, vienuolis jėzuitas, poetas. Baigė Panevėžio gimnaziją. Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete Teologijos-filosofijos fakultete. 1923 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigęs 1927 m. įšventintas į kunigus. 1929 m. tapo jėzuitu. 1937–1949 m. gyveno Šiauliuose, jėzuitų vienuolyne prie šv. Ignaco bažnyčios, buvo šios bažnyčios kunigas. Vėliau kunigavo Karsakiškyje, Saločiuose, Vyžuonose ir kitose vietose. Paskutinė darbo vieta – Sidabravas (nuo 1977 m. iki mirties). Mirė Šiaulių ligoninėje. Rankraščiais paliko eilėraščių rinkinių („Jaunoms širdims“, „Gėlės nuo motinos kapo“ ir kt.), vaidinimų, religinių darbų. Apie jį išleista knyga „Meilės jūra: Tėvas Pranciškus Masilionis gyvenime ir atsiminimuose“.
MAŽONAS VLADAS. Gimė 1881 m. birželio 24 d. Telšiuose. Mirė 1945 m. Sibire. Kunigas, vienuolis marijonas, misionierius, spaudos darbuotojas. Mokėsi Peterburgo kunigų seminarijoje. 1906 m. įšventintas kunigu ir dirbo įvairiose Rusijos parapijose. Sugrįžęs į Lietuvą, 1921 m. paskirtas Šiaulių berniukų gimnazijos kapelionu ir mokytoju. Čia dirbo iki 1924 m. Tais pačiais metais įstojo į marijonų vienuolyną Marijampolėje. Čia buvo šv. Vincento bažnyčios rektorius, marijonų gimnazijos mokytojas, redagavo katalikiškus laikraščius, globojo skautus. Nuo 1934 m. pradėjo misionierišką veiklą Kinijoje, Japonijoje. Po ketverių metų grįžo į Lietuvą. 1941 m. ištremtas į Sibirą ir ten mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Parašė knygą Tikybos metodika (1922), išvertė dramą Ubagėlis M. Mažvydo bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.
MOCIUS ALGIRDAS. Gimė 1917 m. gegužės 20 d. Dapkūnų kaime (Šiaulių r.). Mirė 1999 m. gruodžio 24 d. Raseiniuose. Kunigas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis. 1938 m. Baigė Šiaulių gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1942 m. įšventintas kunigu ir pradėjo dirbti Viduklėje. 1945 m. už rezistencinę veiklą nuteistas 10-čiai metų kalėti. Grįžęs iš lagerio dirbo Ukmergės bažnyčioje. 1957 m. vėl buvo nuteistas. Iš viso gulaguose kalėjo devyniolika metų. Nuo 1967 m. dirbo klebonu, altaristu įvairiose Lietuvos parapijose. Palaidotas Meškuičių bažnyčios (Šiaulių r.) šventoriuje.
PAUKŠTYS JONAS. Gimė 1899 m. kovo 20 d. Lūšnos kaime (Šakių r.). Mirė 1965 m. gegužės 15 d. Ratnyčioje prie Druskininkų. Kunigas, vienuolis jėzuitas, spaudos darbuotojas. Mokėsi Kauno ir Marijampolės gimnazijose. Baigė Seinų kunigų seminariją. Filosofiją ir teologiją studijavo Olandijoje bei Prancūzijoje. 1922 m. įstojo į Jėzuitų ordiną. Buvo Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas, direktorius. 1939 m. paskirtas Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios rektoriumi. Vokiečių okupacijos metais Šiauliuose nuo mirties išgelbėjo daugybę žydų. Po karo buvo ištremtas į Sibirą, kur kalėjo dešimt metų. Nuo 1958 m. dirbo Kaltanėnų bažnyčioje. Redagavo katalikiškus žurnalus Misijos Žvaigždė, Žvaigždutė, publikavosi jėzuitų leidiniuose.
POVILAITIS JONAS. Gimė 1906 m. rugpjūčio 14 d. Gasčiūnuose (Joniškio r.). Mirė 2005 m. lapkričio 6 d. Šiauliuose. Kunigas. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje. 1928 m. įšventintas kunigu. Kunigavo Ukmergės, Gruzdžių, Žagarės, Jurbarko, Radviliškio ir kitose parapijose. 1978 m. paskirtas altaristu į Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kurioje dirbo iki mirties. Jis buvo seniausias ir ilgiausiai išdirbęs Lietuvos katalikų kunigas. Palaidotas Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedros šventoriuje.
POŽĖLA VLADAS. Gimė 1913 m. balandžio 1 d. Lauksodyje (Pakruojo r.). Mirė 1997 m. balandžio 10 d. Kužiuose (Šiaulių r.). Kunigas, tremtinys. Baigė Kauno kunigų seminariją. Į kunigus įšventintas 1937 m. Dirbo vikaru Vilkijos ir Šiaulių šv. Jurgio parapijose. 1938–1944 m. buvo Šiaulių amatų ir prekybos mokyklų bei berniukų gimnazijos kapelionas. 1942–1944 m. dar ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo bei Šiaulių ligoninės chirurginio skyriaus kapelionas. Vokiečių okupacijos metais prisidėjo prie žydų gelbėjimo. 1946 m. buvo ištremtas 10-čiai metų. 1956 m. grįžęs iš tremties klebonavo Aukštelkėje, Skirsnemunėje, Pakapėje. Nuo 1989 m. iki mirties buvo Kužių bažnyčios klebonas. Už žydų gelbėjimą suteiktas Pasaulio teisuolio vardas (1980).
RUDZINSKAS VALERIJUS. Gimė 1960 m. kovo 21 d. Šiauliuose. Kunigas, poetas. 1995 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1998 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, literatūrologiją. Kunigavo Garliavoje (1985–1987), Sutkuose (1987–1989), Rudaminoje (1989–1996), Punioje (1996–1997), Nemunaityje (1997–2005). Įsteigė Pilnų namų bendruomenę sergantiems priklausomybės ligomis (Varėnos r., Panaros k.), šios bendruomenės kunigas. Organizuoja literatūrinius renginius. Išleido religinės poezijos rinkinius Anapus nakties šviesa (1991), Tarp Dievo ir žmogaus krantų (1992), Sielos valanda (1993), Prie prakartėlės (1995), Metų laikai (2002), monografiją apie B. Jauniškį Nuo Šventosios iki Gango (2000) ir kt. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys.
SARAPAS STANISLOVAS. Gimė 1872 m. vasario 1 d. Natiškių kaime (Biržų r.). Mirė 1953 m. rugpjūčio 26 d. Stačiūnuose (Pakruojo r.). Kunigas kanauninkas, visuomenininkas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje. 1895 m. įšventintas kunigu. Dirbo Kaune, Radviliškyje, Rozalime. 1926–1940 m. buvo Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, tuo pačiu ėjo Šiaulių kalėjimo kapeliono pareigas. Jo inciatyva įkurta Rėkyvos bažnyčia. Gyvendamas Šiauliuose, dalyvavo miesto visuomeniniame gyvenime, buvo Kraštotyros draugijos vicepirmininkas, veikė labdaringose miesto organizacijose. Nuo 1944 m. iki mirties gyveno ir dirbo Stačiūnuose.
VAIČIŪNAS VYTAUTAS STEPONAS. Gimė 1944 m. kovo 7 d. Šiauliuose. Prelatas, Teologijos mokslų daktaras (1995). 1963 m. baigė Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą. 1963–1966 m. sovietinė valdžia trukdė įstoti į Kunigų seminariją, todėl dirbo Šiaulių konditerijos fabrike Rūta, zakristijonavo Pabradėje. 1966–1971 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje – Kauno teologijos fakultete. Kunigu įšventintas 1971 m. Visą laiką kunigauja Kaune: 1971–1974 m. Prisikėlimo bažnyčios vikaras, 1974–1979 m. Arkikatedros Bazilikos vikaras, 1974–1991 m. Kauno Arkivyskupijos Tribunolo notaras, nuo 1991 m. iki dabar Kauno Arkivyskupijos Tribunolo teisėjas. 1979–1988 m. Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektorius ir teologijos fakulteto dėstytojas, docentas (1987). Nuo 1990 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakulteto docentas, 1993–2006 m. šio fakulteto dekanas. 1990–1998 m. buvo Kauno aukštesniosios katachetų mokyklos direktorius. 1991–2007 m. Katalikų MA narys. Nuo 1994 m. Katalikų tikybos mokytojų atestacinės komisijos pirmininkas. Parašė knygas: maldynėlį Visada su Dievu, Teologijos įvadas, Bažnytinė iškalba, Pastoracinė teologija, Elgesio kultūra, Prisimenant prelatą Antaną Rubšį. Vilkaviškio vyskupijos Kapitulos Garbės Kanauninkas (1999). 1998 m. Popiežius Jonas Paulius II suteikė Monsinjoro titulą, 2004 m. – Prelato titulą. Apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžiumi (2003). Už nuopelnus Kauno miestui apdovanotas II laipsnio Santakos garbės ordinu (2006).
LITERATŪRA
Katalikų kalendoriaus žinynas. 1997. Vilnius, 1996.
Katalikų kalendoriaus žinynas. 1998. Vilnius, 1998.
Kezytė, Aldona. Esame nenaudingi tarnai. Šiauliai, 2001.
Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. T. 3. Čikaga, 1983.
Lietuvių dvasininkai kūrėjai (sudaryt. R. Jakutis). Vilnius, 2000.
Lietuvių enciklopedija. T. 14, 18, 36. Bostonas, 1958, 1959, 1969.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996–2006 (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1, 2. Vilnius, 2001, 2002.
Informaciją rinko ir redagavo Danutė Darbutienė