Fotomenininkai, fotografai, filmų kūrėjai

Z

A

ANDRIJAUSKAS TOMAS. Gimė 1975 m. kovo 15 d. Šiauliuose. Fotomenininkas. 1994–1996 m. mokėsi Šiaulių universitete. 2001 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 1995–2004 m. dirbo įvairiose televizijose, Šiaulių universitete, „Aušros“ muziejuje. Nuo 2004 m. – Šiaulių universiteto Menų fakulteto audiovizualinio meno katedros asistentas. 1994–2004 m. dalyvavo įvairiose grupinėse parodose Šiauliuose, Vilniuje bei tarptautinėse parodose Švedijoje, Olandijoje, Estijoje. Yra parengęs meninių projektų, teminių renginių. Sukūręs 8 filmus: „neGALIU“, Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrybinio konkurso „Neįgalusis visavertis visuomenės narys“ laureatas (2003), „Underground Meditation“ (1994), „Langai Ledeburitams“ (1996), „Dabar ir mūsų mirties valandą“, režisierius Vytautas V. Landsbergis (2004) ir kt. Kuria videoinstaliacijas: „Kita fotografija“ (2000), „Pokalbis“ (2001), kino-video-skaidrių projekcijas instaliacijas: „Bix Tikras Garsas“ (1996), akcija-koncertas „Kraštas“ (1995) ir kt.

AUGŪNAS ROMUALDAS KĘSTUTIS. Gimė 1938 m. balandžio 14 d. Šiauliuose. Fotomenininkas, alpinistas. 1969 m. baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą. Surengė per 60 personalinių fotografijos parodų Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Konge, Nepale, Bulgarijoje, Japonijoje ir kt.), dalyvavo daugiau kaip 80 grupinių parodų. Svarbiausi fotografijų ciklai: „Po Egipto saule“ (1969), „Indijos motyvai“ (1977–1989), „Po Pietryčių Azijos šalis“ (1981), „Kalnai ir žmonės“ (1962–1983), „Po Pietryčių Azijos šalis“ (1976–1990), „Mano giminės“ (1979–1989), „Draugystės akimirkos Konge“ (1989). Išleido fotografijų albumus „Tas didelis mažas pasaulis“ (1998), „Žmonės kalnuose“ (2002). Yra pelnęs 16 apdovanojimų. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (1997). Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

Į viršų

B

BARANAUSKAS GIEDRIUS. Gimė 1968 m. kovo 10 d. Šiauliuose. Fotografas, fotožurnalistas. 1991 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą. Nuo 1991 m. dirba dienraštyje „Šiaulių kraštas“ fotoreporteriu. Fotožurnalistinių konkursų „Mes ir mūsų gamta“ (1995), „Fotožurnalistika“ (1995), „Žmogiškasis orumas ir socialinė izoliacija“ (1997), „Mūsų moterų pasaulis“ (1998) laureatas. Šiaulių fotografijos muziejuje surengė autorinę fotodarbų parodą „2,5 sekundės „Šiaulių krašte“, skirtą dienraščio 10-mečiui (2000). Nuotraukos spausdintos fotoinformaciniuose leidiniuose „Šiauliai. Šiaurės Lietuva“ ir „Tai Lietuva“ (2001–2002) bei knygoje „Tėvo Stanislovo pamokslai“. Lietuvos spaudos fotografų klubo, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

BERŽINIS GEDIMINAS. Gimė 1958 m. gruodžio 10 d. Troškūnuose (Anykščių r.). Fotomenininkas, filmų kūrėjas. Studijavo Klaipėdos universitete. Vienas iš Lietuvos kultūros fondo Šiaulių skyriaus atkūrimo iniciatorių, Šiaulių televizijos pradininkas, dabar telekompanijos „Brydė“ prezidentas. Kuria autorines TV ir radijo laidas. 1999–2003 m. dalyvavo įvairiose teminėse, grupinėse foto ir vaizduojamojo meno parodose Lietuvoje ir užsienyje. Respublikinio projekto „Drąsinkime ateitį“ dalyvis. Apdovanotas Lietuvos kino mėgėjų sąjungos diplomais: 1995 m. už geriausią garsą (filmas „Popiežius“), geriausias dokumentinis filmas „Popiežius“ (1995). Baltijos neprofesionalaus filmų festivalyje medalis už filmą „Popiežiaus belaukiant“ (1995), Vilniaus TV diplomas už geriausią mėgėjišką dokumentinį filmą (1995), Taline vykusiame festivalyje diplomas už filmą „Ąsotis“ (1997), tais pačiais metais pasauliniame UNICA kino festivalyje diplomas už filmą „Lietuva 1967–1997“ ir kt.

Į viršų

D

DAUGĖLA KAZYS. Gimė 1912 m. vasario 23 d. Radviliškyje. Mirė 1999 m. spalio mėn. JAV. Inžinierius, fotografas. 1930 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1936 m. – Vienos aukštąją žemės kultūros mokyklą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. apsigyveno JAV. Nuo 1952 m. Amerikos fotografų draugijos narys. Dalyvavo 113 tarptautinių fotografijos parodų, nuo 1966 m. visose S. Budrio liet. fotoarchyvo parodose Čikagoje. Surengė individualių parodų Lietuvoje ir JAV. Išleido fotografijų albumus: „Išeiviai iš Lietuvos“ (1992), „Užjūrio lietuviai“ (su kitais, 1995). Baltijos šalių knygos meno 25-ajame konkurse Rygoje 1993 m. pelnė du diplomus. Priklauso ALIAS. Palaikė ryšius su Šiaulių fotografijos muziejumi. 1988 m. ir 1991 m. šiame muziejuje organizuotos jo fotografijos darbų parodos. Negatyvai saugomi Šiaulių „Aušros “muziejuje.

DAIILIDĖ RIČARDAS. Gimė 1937 m. spalio 24 d. Skapiškyje (Kupiškio r.). Fotomenininkas, laisvas fotografas ir žurnalistas, dantų technikas.1961 m. baigė Leningrado 1-ąją medicinos mokyklą. 1963–1968 m. Šiaulių respublikinės ligoninės dantų technikas, 1968–1969 m. Lietuvos Valstybinės filharmonijos ansamblio „Vilniaus aidai“ solistas, 1970–1999 m Šiaulių dantų protezavimo poliklinikos dantų technikas. Surengė autorines fotografijų parodas Lietuvoje, Rusijoje, Kuboje. Dalyvavo parodose Brazilijoje, Vokietijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rusijoje. Pelnė per 30 apdovanojimų parodose ir konkursuose: „Fotografuoja medikai“ (Baltarusija, 1980), „Objektyvas ir gyvenimas“ (Rusija, 1984), „Kolegos“ (Šiauliai, 1986) ir kt. Leidinių „Kryžių kalnas“ (1993), „Laiko labirintuose“ (2007), per 4000 straipsnių ir fotografijų Lietuvos bei užsienio leidiniuose autorius. Darbai saugomi Šiaulių fotografijos, Maskvos Puškino vaizduojamojo meno, Vilniaus Banko, Kupiškio krašto muziejuose, Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Vašingtono fotografijos asociacijoje, Birštono kultūros centre. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Estrados konkurso „Gintarinė triūba“ laureatas (1966, 1967), dainų konkurso „Vilniaus bokštai“ diplomantas (1968). Šiaulių miesto metų fotografas (2002). Lietuvos Kultūros ministerija suteikė kūrėjo statusą (2006).

Į viršų

G

GUDINAVIČIUS LAIMUTIS. Gimė 1946 m. rugsėjo 6 d. Šiauliuose. Filmų ir televizijos laidų kūrėjas. 1968 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dirbdamas Šiaulių televizorių gamykloje, ėmė vadovauti gamyklos mėgėjų kino studijai. Nuo 1978 m. pradėjo filmuoti, dalyvavo festivaliuose, pelnė prizus. Suomijos ir SSRS mėgėjiško kino festivalyje 1983 m. apdovanotas sidabro medaliu. Sukūrė apie 35 mėgėjiškus filmus, tarp kurių: „Šiaulių kraštotyros draugijai – 70“, „Šiaulių Televizorių gamyklos kronikos“ (6 filmai), „Čia Lietuva“ (2 dalys: „Po žemaičių kraštą“; „Dubysa“) ir kt. Sukūrė 22 filmus ir televizijos laidas, turinčias istorinę-pažintinę reikšmę: „Simonas Daukantas“, „Laurynas Ivinskis“, „Šatrijos Ragana“, „Žemaitijos knygnešiai“ ir kt. 1996–2000 m. sukūrė per 50 vaizdajuosčių apie Šiaulių krašto tautodailininkus ir šviesuolius. Pasaulinės mėgėjiško kino draugijos UNICA narys.

Į viršų

I

IVANAUSKAS STASYS. Gimė 1917 m. lapkričio 2 d. Daugėlaičiuose (Radviliškio r.). Mirė 2006 m. Vilniuje. Fotografas. 1934 m. buvo pakviestas dirbti ir mokytis G. Zilbermano fotolaboratorijoje. Iš fotografo M. Fligelio išmoko fotografijos meno. 1940 m. pradėjo dirbti Šiaulių „Aušros“ muziejuje fotografu: dalyvavo muziejaus ir respublikinėse ekspedicijose, fotografavo eksponatus, bendradarbiavo muziejaus leidžiamame žurnale „Gimtasai kraštas“. Važinėdamas po Šiaulių apskritį, nufotografavo šimtus etnografinių ir istorinių objektų. „Aušros“ muziejaus fototekoje saugoma apie 9000 negatyvų. Nuo 1945 m. buvo Šiaulių dramos teatro fotografas. Jame dirbo apie 10 metų. Per šį laiką užfiksavo apie penkiasdešimt spektaklių pastatymų. Nuo 1950 m. dirbo miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ fotokorespondentu. Šiauliuose gyveno ir dirbo iki 1955 m. Fotografijų paroda iš „Aušros“ muziejaus rinkinių „Šiaulių krašto gyvenimo akimirkos“ veikė Šiaulių fotografijos muziejuje (2000).

Į viršų

M

MIKALAUSKAS VLADAS. Gimė 1942 m. birželio 13 d. Šiauliuose. Mirė 2011 m. spalio 21 d. ten pat. Žurnalistas, fotografas. Baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1988–1990 m. dirbo Šiaulių statybos tresto savaitraščio „Statyba“ redaktoriumi. Atgimimo metais dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, 1989 m. tapo Šiaulių sąjūdininkų laikraščio „Krivulė“ redaktoriumi. 1991–2007 m. dirbo dienraščio „Šiaulių kraštas“ redakcijoje. Priklausė Lietuvos fotomenininkų draugijai, kelerius metus buvo šios draugijos Šiaulių skyriaus atsakingasis sekretorius. Fotografijų ciklas „Žmonės ir kaukės“ apdovanotas Tarptautinės meninės fotografijos asociacijos (FIAP) aukso medaliu.

MUSNECKIS ALGIRDAS. Gimė 1936 m. sausio 6 d. Šiauliuose. Fotomenininkas. 1960 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dirbo auklėtoju mokykloje-internate. Nuo 1966 m. miesto fotoklubo narys, vėliau sekretorius. Tuo metu surengė pirmąją kolektyvinę fotografijų parodą. Nuo 1966 m. Šiaulių pedagoginio instituto fotolaboratorijos darbuotojas. Nuo 1967 m. laikraščių „Pedagogas“, „Šiaulių universitetas“ fotokorespondentas. 1970 m. Kelmėje surengė pirmąją personalinę fotografijų parodą. 1972 m. išrinktas Lietuvos fotografijos meno draugijos Šiaulių skyriaus pirmininku. Nuo 1972 m. dalyvavo mieste organizuojamų spalvotųjų skaidrių konkursuose, kino mėgėjų veikloje, daugelio parodų ir konkursų diplomantas ir prizininkas. Leidinių ir katalogų apie fotografiją sudarytojas ir autorius, parodų kuratorius. Nuo 1996 m. surengė fotografijų parodas: „Praeitis ir dabartis“ (1996), „Šiaulių senosios kapinės“ (1997), „Pensininkų gyvenimas ir mirtis“ (2003), „Šiaulių panorama“ (2005) ir kt. 2003 m. gavo Šiaulių miesto.fotomenininko premiją. Lietuvos kultūros ministerija suteikė meno kūrėjo statusą (2005). Apdovanotas Mikelio prizu (2013, su žmona Birute Musneckiene), P. Bugailiškio premija (2014).

Į viršų

O

OSTAŠENKOVAS ALEKSANDRAS. Gimė 1951 m. liepos 7 d. Šiauliuose. Fotomenininkas. 1977 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto filologijos fakultetą. 1978–2003 m. laikraščio Šiaulių naujienos fotokorespondentas. Pirmoji fotografija spaudoje publikuota 1972 m. Sukūrė vaidybinį filmą „Lapams krintant“, kuris respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje Vilniuje (1975) ir Baltijos respublikų mėgėjiškų filmų festivalyje Kaune (1976) buvo pripažintas geriausiu. Fotografijos darbų parodose dalyvauja nuo 1973 m. Surengė per 40 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, daugiau kaip 100 nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvis, pelnęs per 50 apdovanojimų. Įvairių fotografijos konkursų laureatas, parodų organizatorius, žiuri narys, seminarų dalyvis. Kūryba pristatyta interneto tinklapiuose, knygose, fotografijų albumuose, periodiniuose leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje. Išleido fotografijų albumus „Kryžių kalnas“ (1993), „Kitas krantas“ (2005), „Mano miestas“ (2006), „Šiauliai“ (2006). Svarbiausios serijos: „Prisiminimai“ (1969–2002), „Kapinės, kuriose dažnai lankausi“ (1969–), „Portretai“ (1976–), „Šiaulių dramos teatras. Aktoriai ir spektakliai“ (1976–1989), „Saulės miestas“ (1979–1987), „Prie jūros“ (1977–1988), „Izraelis. Kelionės užrašai“ (1997), „Kitas krantas“ (1976–2004), „Užauginusi mane moteris“ (2002), „Mirties sodas“ (2002–) ir kt. Su broliu dailininku Viktoru Ostašenkovu organizavo parodą „Mano Šiauliai“ (2006). Fotografijos saugomos: Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Lietuvos nacionaliniame bei dailės muziejuose, Šiaulių fotografijos muziejuje, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) būstinėje Lozanoje (Šveicarija) ir kt. Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. Suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas (1999), paskirta LR Kultūros ministerijos valstybinė stipendija (2004). Šiaulių miesto metų fotografas (2004).

Į viršų

P

PARAFINAVIČIUS ROLANDAS. Gimė 1964 m. spalio 19 d. Šiauliuose. 1993 m. baigė Vilniaus universitetą. Fotografas, žurnalistas. Dirbo fotoreporteriu laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Vakaro žinios“. Lietuvos žurnalistų sąjungos skelbtų rašinių-konkursų „Akiratyje – žmogus“ (2003), „Visuomenės raidos pagrindas – reformos žmogaus labui“ (2002) laureatas. 2004 m. tapo fotografijos konkurso „Peugot mūsų gyvenime“ laureatu. Fotografijų konkurse „Džiazas ir miestas“ –  III vieta (2005). Kalendorius „Šiaulių krepšininkai“ iliustruotas jo nuotraukomis. Parašė romaną „Fotografas“ (2018). Šiaulių zonos spaudos fotografų koordinatorius. Lietuvos spaudos fotografų klubo narys. Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas. (Red. 2018-11-27.)

Į viršų

S

SILIŪNAITĖ JANINA. Gimė 1948 m. birželio 16 d. Verpenos kaime (Kelmės r.). Mirė 2001 m. gegužės 11 d. Šiauliuose. Fotografė, poetė. 1977 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą. Dirbo Šiaulių „Verpsto“, Neaustinių medžiagų ir „Ventos“ fabrikuose. Dalyvavo respublikinėse lengvosios pramonės darbuotojų turistinių sąskrydžių skaidrių ir nuotraukų konkursuose, laimėjo prizines vietas. Su bendraautore parengė kraštotyros darbą „BGS Venta kraštotyros grupė „Jovaras“: išvykų fotografijų metraštis 1980–1985“. Darbas „Baldininkas Ignas Jurgaitis“ dalyvavo jubiliejinėje kraštotyros darbų parodoje Šiauliuose. 1997–2001 m. dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje, įamžino svarbiausius muziejaus įvykius, fotografavo eksponatus, darė fotografijas iš senų negatyvų, jas publikavo leidiniuose. Surengė autorinę parodą Šiaulių fotografijos muziejuje (1997) bei parodą „Kolegų portretai“ (2000). Išleista poezijos rinktinė „Netikrumo siena“ (2004).

Į viršų

T

TAMULIS JONAS. Gimė 1950 m. liepos 13 d. Kentrių kaime (Kelmės r.). Fotografas, kraštotyrininkas, muziejininkas. 1975 m. baigė Vilniaus kultūros mokyklą. Dirba fotografu dienraštyje „Šiaulių kraštas“. Nuo 1974 iki 1985 m. dalyvavo respublikinėse kraštotyros ekspedicijose. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Lietuvių tautosakos rankraštynui perdavė 7857 vnt. įvairių žanrų kūrinių. Vilniaus dailės akademija išleido jo kompaktinį diską straipsnių „Lietuvos vienuolynai“ (10 fotografijų ir tekstai su vienuolynų muzika). Surengė fotografijų parodas: „Lietuvos bažnyčios“ (Šiauliuose, Pakruojyje, Kelmėje 1998–2000), „Laiko sauja“ (Šiaulių fotografijos muziejuje, 2000), „…dar gyvas atminimas“ (Šiaulių P. Višinskio viešojoje bibliotekoje, 2005) ir kt. Dalyvavo parodose „Šiaulių fotografų pėdsakai“ (1999), „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-metis“ (2000), „1991 m. sausio tryliktoji“ (2001) ir kt. Daug fotonuotraukų ir negatyvų saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje, publikuota periodikoje, knygose ir kituose leidiniuose. P. Bugailiškio premijos lauretas (2006).

Į viršų

LITERATŪRA

JAV lietuviai. T. 1. Vilnius, 1998.
Kas yra kas Lietuvoje 2006. Kaunas, 2006.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Šiauliai, 2001.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996–2006 (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Šiaulių kraštotyrininkai (sudaryt. I. Rudzinskienė). Šiauliai, 2002.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1. Vilnius, 2001.
www.menas.siauliai.lt
Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997.

Informaciją rinko Audronė Baškienė
Redagavo Danutė Darbutienė, Sigita Vaitkaitytė