Medikai

S Š Z

A

ABALIKŠTA VINCAS. Gydytojas chirurgas. Gimė Saksoniškyje (Ignalinos r.). Mokėsi Dūkšto vidurinėje mokykloje. 1973 m. baigė Kauno medicinos institutą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Dirbo chirurgijos profilio skyriuose, poliklinikoje, organizavo 1993 m. įsteigto II chirurgijos skyriaus darbą, kuriam ir vadovauja. Specializuojasi pilvo chirurgijos srityje. Su kitais ligoninėje pradėjo taikyti ultragarsinius diagnostinius tyrimus, videolaparoskopinių operacijų techniką. Stažavosi geriausiose Lietuvos ir Rusijos klinikose. Kurį laiką vadovavo Šiaulių krašto chirurgų mokslinei draugijai. Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2007).

AINYS PRANCIŠKUS SIGITAS. Gimė 1933 m. kovo 1 d. Joniškyje. Mirė 2013 m. gruodžio 2 d. Šiauliuose. Gydytojas higienistas. 1950 m. baigė Joniškio gimnaziją. 1950–1955 m. mokėsi Kauno felčerių-akušerių mokykloje, 1955–1957 m. studijavo Rygos medicinos institute, 1957–1961 m. – Kauno medicinos institute. 1954–1955 m. Žagarės rajono sanitarijos ir epidemiologijos stoties gydytojo higienisto padėjėjas, 1961–1962 m. Šeduvos (Radviliškio r.) ligoninės terapeutas, 1962–1968 m. šios ligoninės vyriausiasis gydytojas, 1968–1977 m. Radviliškio rajono sanitarijos ir epidemiologijos stoties vyriausiasis gydytojas, 1977–1991 m. Šiaulių miesto sanitarijos ir epidemiologijos stoties vyriausiasis gydytojas, 1991–1993 m. Šiaulių higienos centro direktorius, 1993–2003 m. Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos bendrosios higienos gydytojas. Parašė per 20 mokslinių praktinių straipsnių, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos narys.

AMITINA EMILIJA. Gimė 1924 m. lapkričio 19 d. Mirė 2003 m. kovo 8 d. Šiauliuose. Gydytoja dermatovenerologė, medicinos mokslų daktarė (1971). 1947 m. baigusi Charkovo (Ukraina) medicinos institutą, atvyko dirbti į Šiaulius. 1947–1996 m. dirbo gydytoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų ligoninėje. Buvo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja dermatovenerologė. Kėlė kvalifikaciją Peterburgo ir Maskvos gydytojų tobulinimosi institutuose. Apdovanota medaliu „Už šaunų darbą“. 

ANDRULIS ALFONSAS. Gimė 1946 m. sausio 20 d. Liupšiuose (Kelmės r.). Gydytojas kardiologas. 1966 m. baigė Vaiguvos (Kelmės r.) vidurinę mokyklą. 1966–1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1973–1978 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės poliklinikos kardioreumatologas, 1978–1991 kardiologas. Nuo 1991 m. vadovavo savo įkurtam Respublikinės Šiaulių ligoninės II kardiologijos skyriui. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas kardiologas. Pirmasis profesionalus Šiaulių miesto kardiologas, doplerinės echokardioskopijos Šiauliuose pradininkas. Šiuo metu verčiasi privačia gydytojo kardiologo praktika. 1981–1994 m. Šiaulių krašto kardiologų draugijos pirmininkas. Europos kardiologų draugijos, Tarptautinės kardiologų draugijos ir federacijos narys.

ANDRUŠKEVIČIUS PRANAS. Gimė 1950 m. liepos 1 d. Laukuvoje (Šilalės r.). Gydytojas chirurgas, politikos ir visuomenės veikėjas. 1968 m. baigė Laukuvos vidurinę mokyklą. 1968–1974 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1995–1996 m. mokėsi Danijos ligoninių instituto Visuomenės mokslų administravimo mokyklos politinių mokslų fakultete. 1974–1975 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas internas, 1975–1994 m. Šiaulių rajono centrinės ligoninės chirurgas, 1995–1998 m. Šiaulių rajono savivaldybės gydytojas, nuo 1998 m. Šiaulių miesto Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikėjas (1988–1993), LPS pirmojo suvažiavimo delegatas (1988). Vyčio paminklo atstatymo Kuršėnuose (Šiaulių r.) iniciatorius (1989). Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys (1995–1997 m. ir nuo 2011 m.)

Į viršų

B

BALČIŪNIENĖ IRENA. Gimė 1941 m. balandžio 29 d. Šiauliuose. Gydytoja odontologė, antropologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (1987). 1948–1959 m. mokėsi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1964 m. baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1964 m. gydytoja stomatologė Kelmės centrinėje ligoninėje, nuo 1969 m. – Vilniaus III klinikinėje ligoninėje, nuo 1973 m. Vilniaus universiteto Gydytojų tobulinimosi instituto dėstytoja, nuo 1990 m. – Stomatologijos klinikos vadovė, profesorė (1989). Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto direktorė. Monografijos „Lietuvos stomatologijos istorija“ (1998), knygų „Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija“ (1986, su G. Česniu), „Lietuvių antropologijos metmenys“ (1991), „Dantų ligų profilaktika“ (1998), vadovėlio „Dantų kariesas“ (1992) autorė. Sudarė Lietuvos odontologinį žemėlapį (1981). Europos stomatologijos klinikų vadovų tarybos narė, Europos DENTED ir DentEvolves programos ekspertė, Europos antropologų asociacijos narė, Lietuvos endodontologų ir periodontologų draugijų garbės narė. Apdovanota LTRS valstybine premija (1989), Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbės ženklu (2007).

BASKAKOVA RIMA. Gimė 1931 m. liepos 15 d. Bijske (Rusija). Mirė 2004 m. vasario mėn. 9 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė. 1955 m. baigė Tomsko (Rusija) medicinos institutą. 1955–1959 m. dirbo Ostrovo (Rusija) miesto ligoninėje. 1959 m. persikėlė į Šiaulius ir pradėjo dirbti Vaikų poliklinikoje, kurioje dirbo iki 2001 m. Lietuvos liaudies gydytoja (1979).

BAUBLYS ALGIMANTAS STANISLOVAS. Gimė 1944 m. lapkričio 18 d. Kulbiuose (Panevėžio r.). Gydytojas infektologas, pedagogas. 1962 m. baigė Miežiškių (Panevėžio r.) vidurinę mokyklą. 1966–1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. Nuo 1973 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas. 1973–1975 m. Šiaulių  medicinos mokyklos dėstytojas, 1975–1980 m. direktoriaus pavaduotojas, 1981-2001 m. direktorius, nuo 2002 m. Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanas.

BEKERIENĖ LIUDA GRAŽINA. Gimė 1949 m. spalio 16 d. Kaune. Gydytoja pediatrė. 1966 m. baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą. 1966–1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1972–1973 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja internė, 1973–1975 m. Akmenės centrinės ligoninės gydytoja, 1975–1988 m. Šiaulių poliklinikos apylinkės pediatrė, 1988–1990 m. Alžyro respublikos pediatrė, nuo 1991 m. Respublikinės Šiaulių  ligoninės Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja. Išrinkta „Metų šiauliete“ (2009).

BEKERIS TONARAS. Gydytojas urologas, chirurgas. Gimė ir augo Šiauliuose. 1973 m. baigė Kauno medicinos institutą. Paskirtas dirbti į Akmenę. Po metų, 1974-siais perkeltas į Šiaulių ligoninę, kur pradėjo dirbti Urologijos skyriuje gydytoju urologu. 1988–1990 m. su žmona pediatre Liuda Bekeriene dirbo Afrikoje, Alžyre. Šiuo metu vadovauja Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriui. Stažavosi Prancūzijoje, dalyvavo urologų kongresuose Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kt. Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2016).

BERNOTAS ZENONAS. Gimė 1943 m. lapkričio 20 d. Žagarėje (Joniškio r.). Mirė 2003 m. liepos 22 d. Šiauliuose. Gydytojas neurologas, literatas. Mokėsi Tauragės vidurinėje mokykloje, vėliau Kauno profesinėje technikos mokykloje, rengiančioje kino mechanikus. Dirbo Jurbarko, Tauragės rajonuose. 1966 m. pradėjo mokytis Tartu (Estija) valstybiniame universitete. Studijas tęsė Vilniaus valstybiniame universitete ir 1972 m. įgijo neuropatologo specialybę. 1972–1997 m. dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, 1997–2003 m. ir šios ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje. Eilėraščius rašė nuo jaunystės. Satyrinėje spaudoje pradėjo bendradarbiauti studijų metais. Epigramas, sentencijas, aforizmus, humoreskas publikavo kolektyviniuose leidiniuose, respublikinėje ir miesto periodikoje. Buvo tapęs  žurnalo „Šluota“ laureatu.

BIELIAUSKAS HENRIKAS. Gimė 1927 m. Kaune. Mirė 2002 m. birželio 7 d. Šiauliuose. Gydytojas akušeris ginekologas. 1946–1952 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. 1953–1956 m. tarnavo sovietų armijoje, dirbo karo gydytoju Krasnovodske (Turkmėnija). 1955 m. dalyvavo čia vykusios maro epidemijos likvidavimo darbuose. 1957–2000 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos bei Asmens sveikatos priežiūros centro gydytojas akušeris ginekologas, anesteziologas. Šešerius metus dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju.

BIELIAUSKIENĖ JANINA. Gimė 1927 m. sausio 1 d. Kaune. Mirė 2004 m. sausio 16 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė. Gimnaziją baigė Kaune. 1944–1950 m. studijavo Kauno universiteto  Medicinos fakultete. Kurį laiką, su vyru gydytoju Henriku Bieliausku, dirbo gydytoja Turkmėnijoje. Grįžusi į Lietuvą, 1953–1955 m. buvo Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja, 1956–1968 m. – Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja pediatrė, 1968–1982 m. šios ligoninės Kūdikių skyriaus vedėja, 1982–1999 m. – gydytoja pediatrė.

BOJARSKAS JURGIS. Gimė 1941 m. kovo 25 d. Šiauliuose. Gydytojas pediatras, vaikų pulmonologas, biomedicinos mokslų daktaras (1971). 1960 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją. 1960–1966 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1968–1971 m. Sankt Peterburgo (Rusija) medicinos instituto aspirantas. 1971–1977 m. Kauno medicinos instituto Vaikų ligų katedros asistentas, 1977–1991 m. docentas, 1991–2001 m. Vaikų ligų klinikų vadovas. Nuo 2001 m. Kauno medicinos universiteto Vaikų klinikos pulmonologijos sektoriaus vadovas. Mokslinio darbo sritys – vaikų lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologiniai tyrimai. Daugiau negu 200 spausdintų darbų Lietuvoje ir užsienyje autorius, tarptautinių konferencijų Lietuvoje bei užsienyje dalyvis ir pranešėjas.

BRAZIENĖ EDITA. Gimė 1964 m. kovo 9 d. Šiauliuose. Gydytoja otorinolaringologė (LOR). 1988 m. baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1988 m. dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje; 1988–1989 m. gydytoja internė, 1989–1999 m. gydytoja otorinolaringologė,  nuo 1999 m. Ausų, nosies, gerklės (LOR) ligų skyriaus vedėja. Lietuvos otorinolaringologų, Šiaulių krašto otorinolaringologų draugijų narė. Vadovauja Šiaulių televizijos laidai „Gydomės Šiaulių ligoninėje“.

BRIEDIS ALGIRDAS. Gimė 1938 m. gruodžio 19 d. Gydytojas traumatologas, ortopedas, alpinistas, visuomenės veikėjas. 1956 m. baigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą. 1956–1961 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1961–1978 m. Šiaulių miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas, 1978–1980 m. Šiaulių sanitarinio švietimo namų vyriausiasis gydytojas, nuo 1980 m. Sporto medicinos centro vyriausiasis gydytojas. 1988 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo dalyvis, LTOK Šiaulių miesto tarybos pirmininkas. 1997 m. Lietuvos olimpinės akademijos Šiaulių filialo vadovas. 1988–1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis. 1990–1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. Lietuvos gydytojų sąjungos, LTOK garbės narys. Apdovanotas LTOK olimpine žvaigžde (2009).

BURNEIKIENĖ VANDA. Gimė 1934 m. birželio 23 d. Kybartuose (Vilkaviškio r.). Mirė 2012 m. balandžio 14 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė, imunologė. 1953 m. baigė Pilviškių (Vilkaviškio r.) vidurinę mokyklą. 1953–1959 m. studijavo Kauno medicinos institute. Baigusi mokslus dirbo Šiaulių ligoninės Centrinėje vaikų poliklinikoje, organizavo ikimokyklinių įstaigų bei mokyklų sveikatos priežiūrą, tuo pačiu dėstė higieną Šiaulių pedagoginiame institute. 1985–1999 m. – Šiaulių centrinės vaikų poliklinikos pediatrė. Buvo  aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja imunologė. Aktyviai bendradarbiavo miesto ir respublikos periodinėje spaudoje.

BUTKUS EVALDAS. Gimė 1963 m. rugsėjo 12 d. Plungėje. Gydytojas otorinolaringologas (LOR). 1987 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1987–1988 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės internas, 1987–1991 m. Pakruojo ligoninės gydytojas otorinolaringologas. Nuo  1989 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas otorinolaringologas, nuo 1994 m. ir privatus otorinolaringologas. Parengė ir skaitė per 50 mokslinių pranešimų LOR klausimais. Knygų „Rinosinusito, nosies polipozės ir alerginio rinito diagnostikos ir gydymo rekomendacijos“ (2006), „Gastroezofaginio refliukso ligos laringofaringinės formos diagnostika ir gydymas“ (2008). Europos rinologų draugijos narys, Šiaulių krašto otorinolaringologų mokslinės draugijos narys, nuo 1999 m. šios draugijos pirmininkas.

Į viršų

D

DAGYS PETRAS. Gimė 1927 m. spalio 6 d. Šiauliuose. Mirė 2002 m. balandžio 27 d. ten pat. Gydytojas urologas. 1945 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1950 m. – Kauno medicinos institutą. 1950–1952 m. dirbo Obelių (Rokiškio r.) ligoninėje. Nuo 1952 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, vėliau – urologas. Buvo suteikta aukščiausia gydytojo urologo-seksologo kvalifikacinė kategorija. Priklausė Lietuvos urologų mokslinei draugijai.

DAMKUS MARTYNAS GINTAUTAS. Gimė 1945 m. rugpjūčio 8 d. Raseiniuose. Mirė 2011 m. rugsėjo 26 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, urologas. Baigė Raseinių vidurinę mokykla. Įstojo į Kauno politechnikos institutą, iš kur buvo paimtas į sovietų armiją. 1974 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1974–1980 m. dirbo Šiaulių medicinos mokykloje, dėstė chirurgiją. Nuo 1980 m. dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Specializavosi onkourologijos srityje, vykdė Šiaulių krašto prostatos ligų prevencijos programą. Buvo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas urologas.  Priklausė Lietuvos urologų mokslinei draugijai, buvo Lietuvos gydytojų sąjungos narys.

DAPKEVIČIUS EDMUNDAS. Gimė 1931 m. Šiauliuose. Žuvo autoavarijoje 1979 m. gruodžio 27 d. Gydytojas terapeutas, visuomenės veikėjas. 1955 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1955–1957 m. dirbo Klaipėdos miesto fizkultūros medicinos dispanseryje. 1957 m. pakviestas dirbti į Šiaulių miesto Sveikatos apsaugos skyrių vedėjo pavaduotojo pareigoms. Nuo 1960 m. iki mirties buvo Šiaulių fizkultūros medicinos dispanserio vyriausiasis gydytojas. Inicijavo  Šiaulių „Mediko“ sporto draugijos steigimą, ilgą laiką buvo šios draugijos tarybos pirmininkas. Suorganizavo pagyvenusių šiauliečių pastovius sportinius ir kultūrinius užsiėmimus, propagavo sveiką gyvenseną. Išleido knygą apie fechtavimą. Studijavo mediciną aspirantūroje, dalyvavo mokslinėje veikloje. Priklausė Lietuvos fechtavimo federacijai, buvo Lietuvos kraštotyros draugijos narys. Apdovanotas SSSR sveikatos apsaugos žymūno ženklu (1971).

DAUKŠIENĖ LAIMUTĖ. Gimė 1942 m. kovo 5 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė, alergologė. 1968 m. baigė Kauno medicinos institutą ir pradėjo dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pediatre. 1971 m. specializavosi Maskvos pediatrijos institute. Nuo 1974 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės  gydytoja alergologė. Iki 1992 m. buvo vienintelė šios specializacijos atstovė Šiaulių krašte. Ligoninėje įkūrė Vaikų alergologijos – reabilitacijos skyrių ir jam vadovavo. Keičiantis sveikatos apsaugos politikai, skyrių teko uždaryti. Organizuoja reabilitacinę pagalbą alerginėmis ligomis sergantiems vaikams. Su kitais atliko alergologinius tyrimus Šiauliuose, Gruzdžiuose bei Meškuičiuose, kurių metu apklausė ir ištyrė 13000 gyventojų. Knygų „Zuikių alergikų mokykla“ (1993)  „Alergija mokykloje ir namuose“ (1998) autorė.

DAULENSKIENĖ JŪRA NIJOLĖ VIKTORIJA. Gimė 1933 m. balandžio 5 d. Kvietiškyje  (Marijampolės r.). Mirė 2018 m. birželio mėn. Šiauliuose. Palaidota K. Donelaičio gatvės kapinėse. Gydytoja pediatrė, pedagogė, medicinos mokslų daktarė (1973). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1957 m. baigė Kauno medicinos institutą ir pradėjo dirbti Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ligų skyriuje. Nuo 1963 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, docentė (1975). Dėstytojaudama  dirbo gydytoja neurologe Vaikų poliklinikoje, Kūdikių namuose, Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Rašė mokslinius straipsnius. Išleido keletą mokymo priemonių studentams: „Vaiko psichopatologija“ (1978), „Neurologija“ (1999), „Protinio atsilikimo klinika“ (2003) ir kt. Renka medžiagą Šiaulių medicinos istorijos klausimais, rašo eilėraščius. Moterų katalikių sąjungos narė, Šiaulių senjorų klubo narė. Šiaulių miesto garbės pilietė (2010). (Šaltiniai: Šiaulių kraštas, 2018 m. birželio 15 d., p. 5; Šiaulių naujienos, 2018 m. birželio 15 d., p. 2. Red. 2018-06-15.)

DEVĖNAS BENEDIKTAS. Gimė 1930 m. kovo 8 d. Šiauliuose. Mirė 2007 m. rugpjūčio 2 d. ten pat. Gydytojas chirurgas. 1947 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją. 1947–1953 m. studijavo Kauno medicinos institute. Baigęs studijas, pradėjo dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje chirurgu. 1968–1993 m. – Chirurgijos skyriaus vedėjas, 1996–1997 m.  I chirurgijos skyriaus gydytojas, nuo 1997 m. iki mirties – Priėmimo skyriaus bendrosios chirurgijos gydytojas. Buvo Trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos fakulteto dekanas.

Į viršų

FRIDBERGAS VILHELMAS. Gimė 1894 m. Šiauliuose. Mirė 1932 m. lapkričio 23 d. ten pat. Gydytojas akušeris ginekologas. 1912 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Mediciną studijavo Berlyno (Vokietija), Peterburgo (Rusija) universitetuose, baigė – 1917 m. Kijevo (Ukraina) universitete. Dirbo Vitebsko (Baltarusija) žydų ligoninėje. 1921 m., jau patyręs specialistas, grįžo į Šiaulius,    kur iki mirties vertėsi privačia akušerio ginekologo praktika. Statė didelę akušerinę kliniką, bet jos nebaigęs mirė.

Į viršų

G

GADEIKIS BRONIUS. Gimė 1926 m. vasario 24 d. Plungėje. Mirė 2005 m. kovo 18 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas. 1947 m. baigė Plungės vidurinę mokyklą. 1947–1953 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. Baigęs mokslus paskirtas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyrių, kuriame dirbdamas tobulinosi vaikų ortopedijos-traumatologijos srityje. Nuo 1963 m. Šiaulių gimdymo namuose pirmasis pradėjo profilaktiškai tikrinti naujagimius, siekdamas išsiaiškinti įgimtas jų deformacijas. Suteikta aukščiausia ortopedo-traumatologo kvalifikacinė kategorija (1984). Paruošė per 30 pranešimų, kuriuos perskaitė Lietuvos chirurgų, ginekologų, mikropediatrų konferencijose, Šiaulių chirurgų draugijos posėdžiuose. Buvo Respublikinės ortopedų- traumatologų mokslinės draugijos, Šiaulių zonos chirurgų mokslinės draugijos ir Respublikinės vaikų chirurgijos draugijos narys. Šiaulių miesto garbės pilietis (2004).

GALSKIENĖ JANINA. Gimė 1931 m. sausio 1 d. Šiauliuose. Medicinos sesuo.1948 m. baigė Šiaulių vakarinę vidurinę mokyklą. 1948–1950 m. mokėsi Šiaulių medicinos mokykloje. 1950–1954 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos sesuo, 1954–1986 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų bei Vaikų poliklinikų medicinos sesuo, vyriausioji medicinos sesuo. Nuo 1986 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų poliklinikos medicinos sesuo. Buvo Poliklinikos medicinos seserų tarybos pirmininko pavaduotoja, moterų tarybos narė. Lietuvos nusipelniusi sveikatos apsaugos darbuotoja (1978).

GARMUS MIKALOJUS. Gimė 1920 m. kovo 28 d. Mirė 2006 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose. Gydytojas ftiziatras rentgenologas. 1935–1945 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Dar besimokydamas, dirbo Kauno Raudonojo Kryžiaus sanatorijos Chirurgijos skyriuje. Už sužeistų Lietuvos partizanų gydymą, 1946 m. nuteistas 10 metų kalėti. 1955 m. grįžo į Lietuvą ir įsidarbino Pakruojo rajono ligoninėje. 1958–2000 m. dirbo Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje. Ilgą laiką buvo šios ligoninės I terapijos skyriaus vedėjas. Apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento padėkos raštu (1999).

GAURONSKIS ALGIRDAS. Gimė 1953 m. rugsėjo 23 d. Papilėje (Akmenės r.). Gydytojas pulmonologas, radiologas. 1971 m. baigė Papilės vidurinę mokyklą. 1971–1977 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1978–1982 m. Mažeikių centrinės ligoninės gydytojas, nuo 1982 m. Šiaulių Respublikinės ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Rentgenologijos skyriaus vedėjas. Šiuo metu – Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius. Suteikta aukščiausia gydytojo pulmonologo kvalifikacinė kategorija. Lietuvos gydytojų sąjungos narys.

GEDGAUDAS ALEKSANDRAS. Gimė 1930 m. sausio 10 d.  Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, onkologas radioterapeutas. 1949 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją. 1949–1955 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1955–1957 m. Linkuvos (Pakruojo r.) ligoninės chirurgas. 1957–1960 m. Šiaulių onkologijos dispanserio chirurgas, 1960–1988 m. šio dispanserio skyriaus vedėjas,  nuo 1988 m. – Šiaulių onkologijos ligoninės Radioterapijos skyriaus vedėjas. Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Lietuvos onkologų mokslinės draugijos, Kovos su vėžiu draugijos narys.

GERASIMENKO LEONIDAS. Gimė 1929 m. balandžio 25 d. Berdenske (Ukraina). Mirė 1985 m. lapkričio 15 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1954–1967 m. Telšių rajono sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas, rajono centrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas. Nuo 1967 m. dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, buvo centrinės poliklinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, 1972–1985 m. – Traumatologijos skyriaus vedėjas. Suteikta aukščiausios kategorijos gydytojo traumatologo ortopedo kvalifikacija (1981). Dalyvavo Šiaulių krašto chirurgų mokslinės draugijos veikloje, paskelbė per 30 mokslinių straipsnių. Apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą“, SSSR sveikatos apsaugos žymūno ženklu.

GLOBYTĖ VITA. Gimė 1940 m. balandžio 14 d. Panevėžyje. Gydytoja ftiziatrė rentgenologė. 1957 m. baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1958–1964 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1964–1967 m. Šeduvos (Radviliškio r.) tuberkuliozės dispanserio vyriausioji gydytoja, 1976–1982 m. Šiaulių tuberkuliozės dispanserio gydytoja ftiziatrė rentgenologė, nuo 1982 m. buvo Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės direktorė. Parašė knygą  „Šiaulių gydytojų darbai“ (1991). Šiaulių krašto ftiziatrų ir pulmonologų draugijos pirmininkė. Sveikatos apsaugos garbės darbuotoja.

GRIGANAVIČIUS ALBERTAS. Gimė 1934 m. liepos 8 d. Svirnuose (Anykščių r.). Mirė 2015 m. sausio 16 d. Šiauliuose. Gydytojas neurochirurgas, literatas, visuomenės veikėjas. 1953 m. baigė Šiaulių darbo jaunimo vidurinę mokyklą, 1960 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1960–1972 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas, 1972–1981 m. Šiaulių poliklinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, 1981–1998 m. Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas neurochirurgas (1989). Parengė per 60 mokslinių pranešimų. Periodikoje paskelbė per 300 publikacijų aktualiomis temomis. Turi sukaupęs didelę filmoteką, Šiaulių televizijai parengė 12 videofilmų blaivybės tema. „Medicinos“ žurnalo redkolegijos narys. Išleido publicistikos knygą „Reikia tos Lietuvos“ (2006), atsiminimų knygą aukštaičių tarme „Kū ašen da atsimenu“ (2012). Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) miesto tarybos ir Sąjūdžio Seimo narys (1988), LPS suvažiavimų ir konferencijų dalyvis. Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio prezidiumo narys ir Šiaulių skyriaus pirmininkas.  Lietuvos gydytojų, Lietuvos neurochirurgų draugijos, Šiaulių krašto chirurgų draugijos narys. Lietuvos samariečių bendrijos valdybos narys, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus valdybos narys. Trečiojo amžiaus universiteto kūrimo Šiauliuose iniciatorius (1999), šio universiteto Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanas. Knygnešių ainių draugijos narys ir kt. SSRS sveikatos apsaugos žymūnas (1982). Šiaulių miesto garbės pilietis (2005).

GRINIENĖ ELVYRA. Gimė 1930 m. kovo 23 d. Garliavoje (Kauno r.). Gydytoja terapeutė, higienistė, pedagogė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (1972). 1949 m. baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją, 1955 m. – Kauno medicinos institutą. 1955–1957 m. Prienų rajono ligoninės gydytoja terapeutė, 1957–1965 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja terapeutė. 1965–1995 m. Šiaulių pedagoginio instituto Higienos katedros vedėja, profesorė (1976). Nuo 1998 m. Lietuvos kūno kultūros akademijos Sveikatos ir fizinio aktyvumo katedros profesorė. Parašė knygas „Vaiko adaptacija mokykloje“ (1984), „Mokymosi įtaka vaiko ir paauglio organizmui“ (1990),  „Moksleivio fiziologija ir higiena“ (su kitais, 1994), „Vaikų ir paauglių organizmo sistemogenezė“ (su J. V. Vaitkevičiumi, 2009) ir kt. Lietuvos nusipelniusi dėstytoja (1980). Šiaulių miesto moterų tarybos pirmininkė (1980–1993).

GRINKEVIČIUS VIKTORAS. Gimė 1907 m. spalio 26 d. Kaukaze. Mirė 1968 m. kovo 26 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas. Į Lietuvą atvyko 1920 m. 1932 m. baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą. 1932–1933 m. dirbo Kauno klinikose, 1933–1938 m. – Klaipėdos miesto ligoninėje, 1938–1941 m. – Kretingos rajono ligoninėje. Nuo 1941 m. iki mirties gyveno ir dirbo Šiauliuose. 1941–1944 m. Šiaulių ligoninės vedėjas ir chirurgas, 1944–1968 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjas. Antrojo pasaulinio karo metais teikė pagalbą sužeistiesiems, padėjo išsaugoti ligoninės įrengimus. Nuo 1956 m. vadovavo Šiaulių krašto chirurgų mokslinei draugijai, dalyvavo „Žinijos“ draugijos veikloje. Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1965). Apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atidengtas jo portretas, viena Šiaulių miesto gatvė pavadinta jo vardu.

GULBINAS ANTANAS. Gimė 1904 m. birželio 10 d. Paliepiuose (Raseinių r.). Žuvo 1993 m. balandžio 5 d. Kaune. Gydytojas dermatovenerologas, medicinos mokslų daktaras (1944). 1933 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. 1934–1941 m. šio universiteto Dermatologijos katedros  dėstytojas. 1942–1951 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odos ir veneros ligų katedros vedėjas, profesorius (1946). 1955 m. mokslo laipsnis atimtas, 1991 m. grąžintas. 1951–1986 m. dirbo Šiaulių Odos ir veneros ligų dispanseryje, buvo ilgametis dispanserio vyriausiasis gydytojas. Paskelbė per 30 mokslinių straipsnių. Sukūrė Lietuvoje infekcinių odos ir venerinių ligų profilaktikos kryptį. Buvo Lietuvos dermatologų ir venerologų draugijos steigėjas, jos valdybos pirmininko pavaduotojas.

Į viršų

I

IBENSKAS VLADAS. Gimė 1892 m. Šiauliuose. Mirė 1960 m. spalio 22 d. ten pat. Gydytojas terapeutas. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1917 m. baigė Tartu (Estija) universitetą. Buvo mobilizuotas į  carinės Rusijos armiją, iš kurios perėjo į Raudonąją Armiją. Joje ištarnavo daugiau negu tris metus. Teikė medicininę pagalbą mūšiuose prie Narvos ir kt. Nuo 1932 m. iki mirties dirbo Šiauliuose, buvo ilgametis poliklinikos vedėjas. Dalyvavo terapeutų mokslinės draugijos veikloje.

Į viršų

J

JANKAUSKAS JONAS. Gimė 1920 m. gruodžio 20 d. Gintaruose (Ukmergės r.). Mirė 2005 m. spalio 8 d. Šiauliuose. Gydytojas pediatras. 1944 m. eksternu baigė Kauno gimnaziją. 1944–1946 m. tarnavo kariuomenėje. 1946–1952 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. 1952–1953 m. Šiaulių srities ligoninės gydytojas pediatras, 1953–1981 m. –  Vaikų konsultacijos, vėliau Vaikų poliklinikos vedėjas, 1981–1998 m. gydytojas pediatras Centro vaikų poliklinikoje. Konsultavo Šiaulių krašto ligoninių gydytojus pediatrus. Apdovanotas Lietuvos sveikatos apsaugos žymūno ženklu.

JANKAUSKIENĖ ONA. Gimė 1927 m. spalio 27 d. Kaišiadoryse. Mirė 1994 m. rugpjūčio 26 d. Šiauliuose. Gydytoja terapeutė. 1952 m. baigė Kauno  universiteto Medicinos fakultetą. 1952–1956 m. Šiaulių rajono Sanitarijos stoties vyriausioji gydytoja, 1956–1962 m. – Šiaulių miesto ir krašto vyriausioji terapeutė, 1962–1986 m. – Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja. Vadovavo Šiaulių krašto terapeutų mokslinei draugijai. Skaitė pranešimus gydytojų terapeutų pasitarimuose, publikavo straipsnius medicininiuose leidiniuose. Buvo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja terapeutė.

JASAITIS DOMAS. Gimė 1898 m. rugpjūčio 18 d. Stanaičiuose (Kauno r.). Mirė 1977 m. birželio 5 d. Mount Vernone (JAV). Gydytojas terapeutas, visuomenės veikėjas, medicinos mokslų daktaras (1923). 1917 m. baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže (Rusija), 1920 m. – medicinos studijas Kijevo (Ukraina) universitete. Keletą metų dirbo Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1925–1940 m. gyveno Šiauliuose, vertėsi privačia medicinos praktika, dėstė Šiaulių mokytojų seminarijoje. Įkūrė Šiaulių Tuberkuliozės dispanserį, 1930–1940 m. jam vadovavo. Inicijavo naujos ligoninės statybą, 1943–1944 m. buvo šios ligoninės direktorius. Dalyvavo miesto visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. 1927–1940 m. Šiaulių medicinos draugijos, 1932–1940 m. Draugijos kovai su džiova, 1938–1940 m. Šiaulių Rotary klubo pirmininkas. Buvo Šiaulių miesto tarybos narys, Sveikatos skyriaus vedėjas (1930–1940), ilgametis Lietuvos gydytojų sąjungos vicepirmininkas. Vienas iš Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų, jos valdybos narys. Dirbo Lietuvos pagražinimo, Kalinių globos ir kitose draugijose. Nuo 1917 m. bendradarbiavo spaudoje: „Medicinoje“, „Ateityje“, „Ryte“, „Tėvynės sarge“, „Šiaulietyje“, „Mūsų momente“ ir kt. 1943 m. talkininkavo leidžiant „Varpų“ almanachą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Ten 1945–1950 m. buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmininkas, 1946–1947 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto tarybos narys. Nuo 1950 gyveno JAV, dirbo įvairiose gydymo įstaigose. Redagavo „Lietuvių enciklopedijos“ medicinos skyrių. Parašė knygą „Nacionalsocialistinis ir komunistinis genocidas Lietuvoje“ (Roma, 1969).  Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos garbės narys (1973).

JUNEVIČIENĖ ZINA ONA. Gimė 1936 m. sausio 28 d. Šiauliuose. Mirė 2011 m. birželio 18 d. ten pat. Gydytoja akušerė ginekologė. Vidurinį mokslą baigė Šiauliuose. 1958–1964 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1967–1982 m. Šiaulių gimdymo namų Moterų konsultacijos gydytoja akušerė ginekologė, 1982–1985 m. Šiaulių gimdymo namų Gimdyklos vedėja, nuo 1985 m. – Akušerinio skyriaus vedėja. Buvo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos garbės narė.

JURGUTIS LEONARDAS. Gimė 1928 m. balandžio 10 d. Kadžygoje (Šilalės r.). Provizorius. 1946 m. baigė Šilalės vidurinę mokyklą. 1946–1950 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1953 m. mokėsi Maskvos farmacijos institute. 1950–1953 m. Šiaulių 314-osios vaistinės receptūras, 1953–1964 m. Šiaulių 123-osios vaistinės vedėjas, 1965–1997 m. Šiaulių vaistų laboratorijos „Galen“ inžinierius technologas. Mechanizavo vaistų gamybą, pateikė racionalizacinių pasiūlymų. Suteikta aukščiausios kategorijos provizoriaus-technologo kvalifikacija (1980).

JUSYTĖ BRONISLAVA.  Gimė 1923 m. sausio 14 d. Linoniuose (Panevėžio r.). Mirė 2006 m. gruodžio 16 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė. 1943–1949 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1949–1956 m. Mažeikų ligoninės bendrosios praktikos gydytoja, nuo 1956 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja. 1958–1977 m. – Šiaulių krašto vyriausioji  gydytoja pediatrė. Organizavo apskrities vaikų profilaktinį ir gydomąjį darbą, gydytojams organizavo mokslines konferencijas. Inicijavo specializuotą kardiologų, neurologų, endokrinologų ir kt. pagalbą vaikams.

Į viršų

K

KAMENECKAS KRIZENTAS. Gimė 1953 m. spalio 25 d. Kaune. Gydytojas neurologas. 1971 m. baigė Kauno 22-ąją vidurinę mokyklą. 1971–1977 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1977–1978 m. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas internas, 1978–1983 m. Pušaloto (Pasvalio r.) ambulatorijos vyriausiasis gydytojas, 1983–1987 m. Pasvalio rajono centrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas. 1987–1989 m. Šiaulių miesto sveikatos skyriaus gydytojas inspektorius, 1989–1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas neurologas, 1990–1999 m. – vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, nuo 1999 m. Šiaulių apskrities Visuomenės centro direktorius. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos viceprezidentas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos narys. „Rotary“ klubo narys.

KARALEVIČIUS GINTARAS. Gimė 1962 m. spalio 2 d. Panevėžyje. Gydytojas chirurgas, plastinės chirurgijos Šiauliuose pradininkas, politikos bei visuomenės veikėjas. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur įgijo pediatro diplomą. Vėliau gavęs vaikų chirurgo licenziją, nuo 1987 m. dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos skyriuje bei Dainų vaikų poliklinikoje. Nuo 1994 m. susidomėjo plastine chirurgija, mokėsi Švedijos, Suomijos klinikose. Šiuo metu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojas. Nuo 2003 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys.

KATINAS JUOZAS. Gimė 1916 m. vasario 19 d. Lyduokiuose (Ukmergės r.). Mirė 2004 m. sausio 14 d. Šiauliuose. Gydytojas epidemiologas. 1942 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Tais pačiais metais atvyko dirbti į Šiaulius. Hitlerinės okupacijos metais, dirbdamas epidemiologu, kovojo su dėmėtąja šiltine, difteritu, niežais  ir kitomis ligomis. Nuo 1948 m. buvo Šiaulių apskrities sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas. 1951–1972 m. dirbo Šiaulių srities, vėliau Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stoties vyriausiuoju gydytoju, vėliau –  Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinio skyriaus gydytoju. Buvo žymus pokario metų Šiaulių apskrities bei miesto sveikatos apsaugos organizatorius.

KAVALIAUSKIENĖ VANDA – Žr. skyriuje: Kraštotyrininkai, muziejininkai

KAZLAUSKIENĖ ALDONA. Gimė 1930 m. lapkričio 27 d. Šiauliuose. Mirė 2009 m. sausio 8 d. ten pat.. Gydytoja odontologė. 1952 m. baigė Kauno medicinos instituto Stomatologijos fakultetą. Nuo 1950 m. dirbo Šiaulėnų (Radviliškio r.), Gruzdžių (Šiaulių r.) ambulatorijose, Baisogalos (Radviliškio r.) Veterinarijos institute. 1961 m. persikėlė į Šiaulius.  Dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nuo 1979 m. iki mirties – Šiaulių odontologijos poliklinikoje. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės narė.

KLEIZA VYTAUTAS ANTANAS. Gimė 1919 m. sausio 30 d. Pakuonyje (Prienų r.). Mirė 2007 m. gruodžio 26 d. Vilniuje. Gydytojas chirurgas, valstybės veikėjas, pedagogas, biomedicinos mokslų daktaras (1966). 1944 m. baigė Kauno universiteto Medicinos  fakultetą. 1944–1950 m. Kauno universiteto dėstytojas, 1950–1953 m. Šiaulių srities vyriausiasis chirurgas, 1953–1956 m. Šiaulių miesto vyriausiasis chirurgas. 1956–1960 m. Vilniaus respublikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas. 1960–1980 m. LSSR sveikatos apsaugos ministras. 1966–1972 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas (1969). 1975–1980 m. Inkstų transplantacijos ir hemodializės centro Vilniuje vadovas. 1980–1994 m. dirbo Onkologijos centre Vilniuje, 1990–1992 m. Chirurgijos klinikos vadovas, 1992–1994 m. mokslinis konsultantas. Inkstų transplantacijos Lietuvoje pradininkas. Parašė 5 knygas, perengė per 200 mokslinių straipsnių. Lietuvos nusipelnęs gydytojas (2004).

KLIJŪNIENĖ DANUTĖ. Gimė 1920 m. rugpjūčio 4 d. Gedrimuose (Skuodo r.). Gydytoja akušerė ginekologė. 1943 m. baigė Skuodo gimnaziją. 1943–1949 m. studijavo Kauno universitete Medicinos fakultete. 1949–1975 m. Šiaulių gimdymo namų akušerė ginekologė, 1975–1978 m. Šiaulių gimdymo namų skyriaus vedėja ir vyriausiojo gydytojo pavaduotoja. Nuo 1976 m. dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų poliklinikos gydytoja ginekologe. Suteikta aukščiausia akušerio ginekologo kvalifikacija. Nuo 1958 m. buvo Šiaulių miesto akušerių ginekologų mokslinės draugijos pirmininkė. Apdovanota SSSR sveikatos apsaugos žymūno ženklu (1965), Lietuvos nusipelniusi gydytoja (1968).

KNIZIKEVIČIUS KAZIMIERAS. Gimė 1915 m. birželio 28 d. Talkoniuose (Pasvalio r.). Mirė 2009 m. balandžio 10 d. Šiauliuose. Gydytojas rentgenologas, medicinos istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas. 1937 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1937–1944 m. studijavo Kauno  universiteto Medicinos fakultete. 1944–1950 m. Joniškio rajono ligoninės  vyriausiasis gydytojas, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas. 1950–1953 m. Šiaulių srities Vykdomojo komiteto Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas. 1953–1976 m. Respublikinės  Šiaulių ligoninės vyriausiasis  gydytojas. 1976–1999 m. – šios ligoninės gydytojas rentgenologas. Domėjosi Šiaulių apskrities bei miesto sveikatos apsaugos istorija. Išleido knygą „Šiaulių krašto medicinos istorija“ (2006). Dalyvavo Šiaulių krašto rentgenologų mokslinės draugijos veikloje, nuo 1982 m. buvo šios draugijos pirmininkas. Suteikta aukščiausia gydytojo rentgenologo kvalifikacinė kategorija. 1962–1977 m. rinktas Šiaulių miesto tarybos deputatu, dirbo Sveikatos apsaugos komisijoje. Buvo „Žinijos“, Lietuvos kraštotyros draugijų narys. Apdovanotas medaliais „Už šaunų darbą“ (1950, 1970). Lietuvos nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas (1975). Šiaulių miesto garbės pilietis (2006).

Į viršų

L

LAPIENIS OSVALDAS. Gimė 1928 m. vasario 25 d. Biržuose. Mirė 2001 m. kovo 12 d. Šiauliuose. Gydytojas patologas anatomas. 1947 m. baigė Kėdainių gimnaziją. 1947–1953 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. 1953 m. paskirtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje Patologinio anatominio skyriaus vedėju dirbo iki 1999 m. Patologinės anatomijos tarnybos bei histologinės laboratorijos įkūrėjas. Organizavo mokslines konferencijas, skaitė pranešimus. Inicijavo Patologoanatomijos muziejaus įkūrimą Šiaulių ligoninėje, kuris 2008 m. pavadintas Osvaldo Lapienio vardu. Apdovanotas Sveikatos apsaugos žymūno ženklu (1963), „Garbės ženklo“ ordinu (1965). Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1982).

LESAUSKAITĖ VITA. Gimė 1956 m. lapkričio 12 d. Šiauliuose. Gydytoja internistė, geriatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (2000). 1974 m. baigė Kauno 5-ąją vidurinę mokyklą. 1974–1980 m. studijavo Kauno medicinos institute. Nuo 1980 m. Kauno medicinos instituto dėstytoja, nuo 2001 m. profesorė. 1982–1985 m. dirbo šio instituto Pulmonologijos laboratorijoje. 1985–1995 m. vadovavo Kauno medicinos akademijos Antrajai vidaus ligų klinikai. Nuo 1995 m. Kauno medicinos akademijos Geriatrijos klinikos vadovė. Mokslinio darbo pagrindinė sritis – plaučių ligų epidemiologija ir profilaktika, gerontologijos problemos, pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė, jų gydymas ir slauga. Paskelbė per 110 mokslinių straipsnių, su bendraautoriais  parengė keletą geriatrijos vadovėlių. Europos pulmonologų sąjungos, Lietuvos gerontologų draugijos valdybos narė.

LIUGAITĖ VIDA MILĖ. Gimė 1942 m. liepos 21 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė, endokrinologė. 1968 m. baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1968 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės, Vaikų poliklinikos  gydytoja pediatrė, nuo 1971 m. – vaikų endokrinologė. Šio darbo pradininkė Šiaulių krašte. Inicijavo vaikų, sergančių cukriniu diabetu stebėjimą, jų mokymą, Konsultacinėje poliklinikoje įkūrė diabeto mokyklą vaikams ir jų tėveliams. Su kitais endokrinologais organizuoja  klubo „Lemtis“ veiklą.

LIUKPETRIENĖ VANDA. Gimė 1950 m. gruodžio 2 d. Gydytoja pediatrė. 1968–1974 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos skyriaus vedėja. Šiuo metu Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja pediatrė.

Į viršų

M

MAKŠTUTIENĖ VAIVA. Gimė 1966 m. gegužės 5 d. Akmenėje. Gydytoja terapeutė. 1984 m. baigė Akmenės vidurinę mokyklą. 1984–1990 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1991–1993 m. Šiaulių Aukštesniosios medicinos mokyklos vidaus ligų ir biochemijos dėstytoja, 1992–1993 m. Šiaulių greitosios pagalbos stoties gydytoja, 1993–1998 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės  Klinikinės laboratorijos gydytoja, vedėja, nuo 1998 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė. Stažavosi  Danijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje. Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos, Šiaulių soroptimisčių klubo narė. Nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja (2012).

MARGEVIČIUS ROMUALDAS. Gimė 1940 m. vasario 25 d. Margiuose (Šiaulių r.). Mirė 2010 m. liepos 22 d. Šiauliuose. Gydytojas  chirurgas, onkologas, profesinių sąjungų veikėjas. 1958 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1964 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1964–1971 m. Šiaulių Onkologijos dispanserio chirurgas onkologas, 1971–1979 m. šio dispanserio poliklinikos vedėjas, 1979–2001 m. – vyriausiasis gydytojas, direktorius. Buvo aukščiausios chirurgo onkologo kvalifikacinės kategorijos gydytojas. Priklausė Lietuvos gydytojų sąjungai. Dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės profesinės sąjungos komiteto pirmininku, miesto medicinos darbuotojų profesinės sąjungos komitete.

MICKUTĖ MARIJA. Gimė 1929 m. gegužės 30 d. Šiaulių valsčiuje. Mirė 1997 m. vasario 13 d. Šiauliuose. Medicinos sesuo. 1949 m. baigė Šiaulių medicinos mokyklą. 1949–1970 m. buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus operacinės medicinos sesuo. 1970–1987 m. dirbo  Lietuvos aklųjų sąjungos Šiaulių gamybinio mokymo kombinate

MIKALAUSKAS JONAS. Gimė 1951 m. rugpjūčio 4 d. Kaune.  Mirė 2015 m. birželio mėn. Šiauliuose.  Gydytojas terapeutas, tautodailininkas. 1979 m. baigė Kauno medicinos institutą, 2004 m. baigė Kauno universiteto viešojo administravimo magistrantūrą. Iki 1992 m. – gydytojas terapeutas. 1992–1997 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės 2-ojo stacionaro vadovas, nuo 1997 m. Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vyriausiasis gydytojas. Šiaulių krašto vyriausiasis geriatras. Dalyvavo sportinėje veikloje, vienas iš karatė sporto pradininkų Lietuvoje. Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas (2007).

MIKALAUSKAS ROBERTAS. Gimė 1951 m. kovo 30 d. Prienuose. Gydytojas ortopedas traumatologas. Mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje. 1974 m. baigė Kauno medicinos institutą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Dirbo Traumatologijos skyriuje, Dainų poliklinikoje. Vadovavo ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriui (1983–2013), nuo 2013 m. – Ortopedijos traumatologijos centro vedėjas. Pirmasis Šiauliuose pradėjo protezuoti kelio ir peties sąnarius, sukūrė sąnarių protezavimo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sistemą. Suteikta aukščiausia ortopedo traumatologo kvalifikacija. Organizavo mokslinę konferenciją klubo ir kelio sąnarių protezavimo klausimais. Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos narys. Vienas iš Šiaulių Rotary klubo steigėjų, šio klubo prezidentas (2009–2010). Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2011).

MIKALIŪNAS EUGENIJUS. Gimė 1951 m. sausio 31 d. Sedoje (Mažeikų r.). Mirė 2015 m. kovo 24 d. Šiauliuose. Gydytojas psichiatras. 1968 m. baigė Skuodo vidurinę mokyklą. 1969–1974 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1975–1978 m. Rokiškio psichiatrijos ligoninės psichiatras, 1978–1989 m. – vyriausiojo gydytojo pavaduotojas. Nuo 1989 m. Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius, 1998–1999 m. Šiaulių aukštesniosios mokyklos dėstytojas. Parengė knygą „Psichiatrinė reabilitacija“ (1998). Suteikta aukščiausia gydytojo psichiatro kvalifikacinė kategorija (1990). Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas (1992–1995), Pasaulinės psichosocialinės reabilitacijos asociacijos sekretorius Lietuvai (1996–2000), šios asociacijos prezidentas Lietuvai (1998–2004). Nusipelnęs  Lietuvos gydytojas (2009).

MURZA VYTAUTAS. Gimė 1928 m. rugsėjo 2 d. Šiauliuose. Mirė 1991 m. liepos 12 d. Vilniuje. Gydytojas endokrinologas, higienistas, habilituotas medicinos mokslų daktaras (1974). 1946 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1946–1952 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1952 m. baigė Charkovo (Ukraina) Medicinos institutą. Iki 1958 m. dirbo karo gydytoju. 1958–1975 m. Lietuvos  Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto darbuotojas, direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1976 m. Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos instituto laboratorijos, skyriaus vadovas. Parašė knygas „Biogeniniai aminai“ (su J. A. Pliuškiu, 1979), „Bioritmai“ (1983), „Moters darbas ir sveikas gyvenimo būdas“ (1986) ir kt.

Į viršų

N

NAINYS JONAS. Gimė 1891 m. lapkričio 5 d. Gedvainiuose (Joniškio r.). Mirė 1971 m. gegužės 27 d. Šiauliuose. Gydytojas terapeutas. 1912 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1916 m. baigęs Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, dirbo karo gydytoju. Vėliau dirbo Radviliškyje, buvo Raudonosios armijos Žemaičių pulko gydytojas. 1919–1940 m. – gydytojas Kretingos ir Šiaulių apskrityse. 1940–1971 m. dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, 1940–1968 m. buvo šios ligoninės Terapinio skyriaus vedėjas. Pokario metais organizavo terapinę pagalbą šiauliečiams, įgyvendino naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Vadovavo Šiaulių krašto terapeutų mokslinei draugijai. Bendradarbiavo medicininėje spaudoje. Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1961).

NAINYS PRANAS. Gimė 1948 m. vasario 27 d. Darginiuose (Joniškio r.). Gydytojas terapeutas, akušeris ginekologas, sveikatos apsaugos organizatorius. 1966 m. baigė Pašvitinio (Pakruojo r.) vidurinę mokyklą. 1966–1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1972–1973 m. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas internas, 1974–1977 m. Saločių (Pasvalio r.) ambulatorijos vedėjas, 1977–1985 m. Pasvalio centrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas. 1985–1992 m. Šiaulių gimdymo namų vyriausiasis gydytojas, 1992–1994 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, 1994-1996 m. Šiaulių miesto savivaldybės gydytojas. Nuo 1997 m. Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius, vėliau – direktoriaus pavaduotojas. Rūpinosi Šiaulių naujosios Akušerijos ginekologijos klinikos statyba. Šiaulių ligonių kasos organizavimo pradininkas.

NAVICKAS VILHELMAS. Gimė 1957 m. liepos 6 d. Saločiuose (Pasvalio r.). Mirė 1999 m. birželio 27 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, visuomenės veikėjas. 1981 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1981–1982 m. Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas internas. Nuo 1982 m. iki mirties dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Buvo bendrosios chirurgijos gydytojas, nuo 1993 m. –  I chirurgijos skyriaus vedėjas. Atgimimo metais dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje. 1997–1999 m. –  Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys.

NEMEIKŠA JUOZAS. Gimė 1888 m. gruodžio 16 d. Šiauliuose. Mirė 1958 m. gruodžio 12 d. Kaune. Gydytojas oftalmologas, literatas. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1919 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Dirbo Raudonosios armijos gydytoju. 1920 m. grįžo į Lietuvą, iki 1925 m. buvo karo gydytojas. Nuo 1925 m. dėstė Kauno universitete, vėliau vadovavo Kauno trachomos  dispanseriui. 1944–1950 m. Kauno universiteto, nuo 1951 m. Kauno medicinos instituto Akių ligų katedros vedėjas, docentas (1944). Lietuvos Akliesiems globoti draugijos įsteigimo iniciatorius (1930) ir jos pirmininkas. Studijuodamas bendravo „Aušrinėje“, „Lietuvos ūkininke“. Parašė eilėraščių, apsakymų, scenos vaizdelių.

NORVAIŠA ALBERTAS. Gimė 1945 m. Plungėje. Gydytojas neurochirurgas. Baigė Plungės vidurinę mokyklą ir Kauno medicinos institutą. Dirbo Radviliškio ligoninėje chirurgu, Chirurgijos skyriaus vedėju. Kaip perspektyvus chirurgas pakviestas dirbti neurochirurgu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Nuo 1998 m. vadovavo šios ligoninės Neurochirurgijos skyriui. Jam vadovaujant buvo įdiegtos naujos technologijos, modernios diagnostikos priemonės. Stažavosi Maskvoje, Minske, dalyvavo seminaruose Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2010).

NORVAIŠA ČESLOVAS. Gimė 1935 m. gegužės 7 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, šokėjas, treneris. 1954 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1960 m. – Kauno medicinos institutą. Trumpai dirbo Kauno onkologijos dispanseryje chirurgu. 1961–1989 m. Kauno radijo gamyklos sanatorijos „Banga“ vyriausiasis gydytojas. Nuo 1974 m. Kauno sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovas. Sportinių šokių Lietuvoje pradininkas. Tarptautinės klasės šokėjas (1968). Tarptautinės kategorijos teisėjas (1975). Lietuvos nusipelnęs artistas (1985), Lietuvos nusipelnęs treneris (1996). Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu (1996).

Į viršų

P

PAPLAUSKIENĖ BIRUTĖ MARIJA. Gimė 1945 m. lapkričio 18 d. Tauragėje. Gydytoja terapeutė, politikos ir visuomenės veikėja. 1963 m. baigė Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą. 1963–1969 m. studijavo Kauno medicinos institute.1969–1976 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja pediatrė, terapeutė, bendrosios praktikos gydytoja. Šiuo metu – Dainų pirminės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja. Dirbo dėstytoja Šiaulių medicinos mokykloje ir Šiaulių pedagoginiame institute. Inicijavo Šiaulių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, Rėkyvos ambulatorijos įsteigimą. 1990–1995 m. Šiaulių savivaldybės tarybos deputatė, nuo 1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė. 1995–1997 m. Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, 1997–2000 m. Šiaulių miesto valdybos narė bei Sveikatos ir ekologijos komiteto pirmininkė. Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto prorektorė. Bendruomenės sveikatos tarybos narė, karališkosios Bajorų sąjungos Šiaulių skyriaus narė ir kt.

PAULIUKAS ANTANAS. Gimė 1951 m. Panemunėlyje (Rokiškio r.).  Gydytojas chirurgas. 1969 m. baigė Panemunėlio vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos institutą. Baigęs studijas  Radviliškio rajono centrinėje ligoninėje dirbo chirurgu, vėliau – vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, vyriausiuoju gydytoju. Šiuo metų dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Medicinos direktorės pavaduotoju chirurgijai. Suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas (2013).

PEČIULIENĖ DANUTĖ. Gimė 1929 m. balandžio 14 d. Kelmėje. Mirė 2011 m. lapkričio 29 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė. 1953 m. baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1966 m. dirbo Šiauliuose. Buvo Šiaulių gimdymo namų Naujagimių skyriaus vedėja. 1976 m. paskirta Šiaulių krašto vyriausiąja pediatre. Vėliau dirbo Gimdymo namų Kūdikių virusinių respiracinių infekcijų skyriaus vedėja. Turėjo aukščiausią gydytojos pediatrės kvalifikacinę kategoriją. Buvo Lietuvos pediatrų mokslinės draugijos valdybos narė. Publikavo straipsnius medicinos spaudoje. Apdovanota „Darbo veterano“ medaliu (1984).

PEČIULIS POVILAS. Gimė 1949 m. balandžio 13 d. Ylakiuose (Skuodo r.). Nužudytas 2008 m. rudenį Šiauliuose. Gydytojas akušeris ginekologas, onkologas. 1974 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1974–1975 m. gydytojas internas Klaipėdos gimdymo namuose. 1975–1986 m. Šiaulių medicinos mokyklos dėstytojas ir Šiaulių gimdymo namų akušeris ginekologas. Nuo 1986 m. Šiaulių gimdymo namų, vėliau Respublikinės Šiaulių ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos  Ginekologijos skyriaus vedėjas. 1992 m. paskirtas Šiaulių krašto vyriausiuoju akušeriu ginekologu. Buvo puikiai įvaldęs medicinos mokslo ir šiuolaikinių technologijų pasiekimus, taikė juos savo darbe. Turėjo aukščiausią gydytojo akušerio ginekologo kvalifikacinę kategoriją.

PETKEVIČIENĖ LAISVŪNĖ. Gimė 1940 m. birželio 28 d. Kretingoje. Gydytoja dietologė, poetė, biomedicinos mokslų daktarė (1988). 1958 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1964 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1983–1988 m. Vilniaus universiteto aspirantė. 1964–1966 m. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja, 1966–1975 m. Šiaulių gimdymo namų akušerė ginekologė. 1975–1978 m. Vilniaus geležinkelio apygardos ligoninės gydytoja, 1978–1987 m. Vilniaus valgyklų tresto gydytoja dietologė, nuo 1989 m. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė, gydytoja dietologė, 1989–2005 m. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos gydytoja dietologe. Nuo 2005 m. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto docentė. Suteikta aukščiausia gydytojos dietologės kvalifikacinė kategorija. Išleido knygas: „Mitybos medicinos vadovas“ (1999), „Dietinio gydymo vadovas“ (I–III d., 2000–2001), „Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos įdiegimas maisto ruošimo skyriuose“ (2000). „Dietetikos praktika“ (2008). Rašo eilėraščius, išleido kelias poezijos knygas. Lietuvos dietologų draugijos prezidentė (1989–2004), Vinco Kudirkos medikų literatų draugijos, Lietuvos samariečių bendrijos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė.

PETKEVIČIUS PETRAS VYTAUTAS. Gimė 1940 m. vasario 20 d. Kaune. Mirė 2003 m. lapkričio 30 d. Šiauliuose. Gydytojas radioterapeutas. 1964 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1964–1965 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1965 m. pradėjo dirbti gydytoju citologu, o nuo 1966 m. gydytoju rentgenoterapeutu Šiaulių onkologijos dispanseryje. Specializavosi Rusijos onkologijos  institutuose ir centruose. Buvo žinomas radioterapijos specialistas Lietuvoje. Mėgo sportą, praeityje buvo garsus rankininkas. Priklausė Lietuvos spindulinės terapijos sąjungai.

PETROKAS ALBINAS. Gimė 1938 m. Paberžėje (Utenos r.). Gydytojas otorinolaringologas (LOR), medicinos mokslų daktaras (1976). Su tėvais  buvo ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą, kur 1957 m. baigė Maklakovo vidurinę mokyklą ir pradėjo studijuoti Krasnojarsko medicinos institute. 1960–1963 m. studijas tęsė Kauno medicinos institute. Trumpai dirbo Utenos centrinėje ligoninėje epidemiologu, vėliau tarnavo sovietų armijoje. Nuo 1966 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas otorinolaringologas, 1977–1999 m. Ausų, nosies, gerklės (LOR) ligų skyriaus vedėjas. Parengė mokslinių pranešimų, parašė per 16 mokslinių publikacijų. Suteikta aukščiausia LOR gydytojo kvalifikacijos kategorija. Lietuvos gydytojų sąjungos narys, kurį laiką vadovavo Šiaulių krašto otorinolaringologų mokslinei draugijai.

Į viršų

R

REINGARDIENĖ DAGMARA. Gimė 1939 m. gruodžio 1 d. Šiauliuose. Gydytoja anesteziologė- reanimatologė, kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (1989). 1956 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą, 1956–1962 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1962–1965 m. Marijampolės rajoninės ligoninės gydytoja terapeutė, 1965–1970 m. Kauno vandens kelių ruožo ligoninės gydytoja terapeutė, 1970–1972 m. Kauno klinikinės ligoninės gydytoja reanimatologė, nuo 1975–2001 m. Kauno medicinos instituto Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos klinikos asistentė, docentė, profesorė (nuo 2001), klinikos vadovė. Monografijų, vadovėlių bendraautorė, mokymo priemonių, metodinių rekomendacijų autorė. Lietuvos intensyviosios terapijos draugijos prezidentė. Lietuvos, Europos ir Pasaulio kardiologų draugijų narė.

RINDZEVIČIENĖ FELICIJA. Gimė 1925 m. kovo 11 d. Kaune. Mirė 2004 m. gegužės 4 d. Šiauliuose. Gydytoja akušerė ginekologė. Baigė Viekšnių (Mažeikių r.) gimnaziją. 1946–1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1952–1954 m. dirbo Švenčionėliuose (Švenčionių r.). 1955–1990 m. gyveno ir dirbo Šiauliuose. Buvo Gimdymo namų, vėliau Moterų konsultacijos gydytoja akušerė. Pirmoji Šiauliuose daug dėmesio skyrė nevaisingoms šeimoms gydyti.

RUŠKUVIENĖ IRENA. Gimė 1935 m. balandžio 1 d. Sutkūnuose  (Šiaulių r.). Mirė 2017 m. gegužės 11 d. Šiauliuose. Gydytoja terapeutė, infektologė, pedagogė. 1953 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą, 1959 m. – Kauno medicinos institutą. 1959–1961 m. Šaukėnų (Kelmės r.) ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, 1961–1963 m. Užvenčio (Kelmės r.) ligoninės gydytoja terapeutė, 1963–1971 m. Kelmės centrinės ligoninės terapeutė, skyriaus vedėja. Nuo 1971 m. buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinio skyriaus vedėja, vėliau – gydytoja infektologė. Mokslinių straipsnių autorė, Šiaulių medicinos mokyklos ir Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja infektologė. Lietuvos gydytojų sąjungos narė.

RUTKAUSKAS VINCAS. Gimė 1902 m. vasario 27 d. Pilioniuose (Kėdainių r.). Mirė 1983 m. spalio 28 d. Šiauliuose. Gydytojas oftalmologas. 1930 m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1930–1936 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Baigęs mokslus, iki 1940 m. dirbo šio universiteto Akių ligų klinikoje asistentu ir Kauno miesto Trachomos dispanserio vedėju. 1941 m. Utenos poliklinikos oftalmologas, 1941–1944 m. Kėdainių akių ligų dispanserio vedėjas. Nuo 1945 m. iki mirties dirbo Šiauliuose. Pokario metais buvo vienintelis oftalmologas mieste. Vėliau vadovavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriui. 1968–1979 m. šio skyriaus gydytojas konsultantas. Suteikta aukščiausia gydytojo oftalmologo kvalifikacinė kategorija (1966). Dalyvavo Šiaulių miesto ir krašto oftalmologų mokslinės draugijos veikloje.

Į viršų

S

SADAUSKAS ROMAS. Gimė 1926 m. Kėdainiuose. Gydytojas pulmonologas. Mokėsi Kėdainių gimnazijoje, studijavo Kūno kultūros institute ir Kauno universiteto Medicinos fakultete. Baigęs mokslus, 1958 m. atvyko į Šiaulius ir pradėjo dirbti Tuberkuliozės dispanserio (dabar Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinika) vyriausiuoju gydytoju, vėliau – skyriaus vedėju, gydytoju pulmonologu. Čia dirbo iki 2012 m. Pirmasis Šiauliuose pradėjo daryti diagnostines bronchoskopijas. Dalyvauja „Sveikuolių“ klubo veikloje, šiauliečius moko sveikos gyvensenos.  Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2008). „Šiaulių sveikuolių-2013“ konkurse apdovanotas Mero taure.

SAMYS ANTANAS ALGIRDAS. Gimė 1946 m. sausio 28 d. Kelmės rajone. Mirė 2012 m. spalio 29 d. Šiauliuose. Gydytojas terapeutas, pulmonologas. Baigė Raseinių vidurinę mokyklą. Studijavo Kauno medicinos institute, kurį baigė 1969 m. Paskyrimą gavo į Šiaulius ir keturis metus dirbo dėstytoju Šiaulių medicinos mokykloje. Nuo 1973 m. buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas terapeutas, 1983–1988 m. – Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiasis gydytojas. Pasitraukęs iš šių pareigų iki mirties dirbo terapeutu Vidaus ligų skyriuje ir pulmonologu Radiologijos-endoskopijos skyriuje.

SIMAVIČIUS PETRAS. Gimė 1948 m. liepos 11 d. Burbiškiuose (Telšių r.). Gydytojas akušeris ginekologas, visuomenės veikėjas. 1966 m. baigė Pavandenės (Telšių r.) vidurinę mokyklą. 1966–1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 2004 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. 1972–1974 m. Šiaulių gimdymo namų akušeris ginekologas, 1974–1996 m. Šiaulių rajono centrinės ligoninės akušeris ginekologas, vėliau skyriaus vedėjas. Nuo 1996 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiasis gydytojas, nuo 2002 m. – generalinis direktorius. Suteikta aukščiausia sveikatos apsaugos organizatoriaus kvalifikacinė kategorija. 1990–1995 m. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys. Lietuvos gydytojų sąjungos ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas (2005).

SKROMOVAS VIKTORAS. Gimė 1963 m. vasario 26 d. Gydytojas kardiologas. 1980 m. baigė Šiaulių 4-ąją vidurinę mokyklą. 1980–1986 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1986–1989 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Terapinės reanimacijos skyriaus ordinatorius ir greitosios medicinos pagalbos gydytojas. Nuo 1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas. Suteikta aukščiausia gydytojo kardiologo kvalifikacinė kategorija. Paskelbė publikacijų mokslinėje spaudoje. Tarptautinės  kardiologų asociacijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos širdies asociacijos narys.

SLESORAITIENĖ GENOVAITĖ. Gimė 1926 m. liepos 14 d. Šiauliuose. Mirė 2013 m. Šiauliuose. Provizorė. 1946 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1950 m. – Kauno universitetą. 1950–1951 m. dirbo Kelmės vaistinėje. 1951–1953 m. Šiaulių analitinės laboratorijos ir Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių skyriaus darbuotoja, 1953–1959 m. Šaulių 314-osios vaistinės vedėja, 1959–1989 m. Šiaulių 105-osios vaistinės valdytoja, 1989–1994 m. Šiaulių 651-osios vaistinės vedėja, nuo 1994 m. vadovavo UAB „Šiaulių centrinė vaistinė“. Lietuvos farmacininkų sąjungos narė.

STAKĖNAS ALFONSAS. Gimė 1925 m. vasario 8 d. Papiškiuose (Rokiškio r.). Gydytojas chirurgas, urologas, visuomenės veikėjas, medicinos mokslų daktaras (1968). 1948 m. baigė Rokiškio vidurinę mokyklą. 1948–1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1952–1958 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, 1958–1999 m. Urologijos skyriaus vedėjas, 1999–2005 m. Urologijos skyriaus gydytojas urologas konsultantas. Dirbo ir administracinį darbą, 1956–1973 m. buvo Šiaulių miesto Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas. Kurį laiką dėstė Šiaulių aukštesniojoje medicinos mokykloje. Suteikta aukščiausia gydytojo urologo kvalifikacinė kategorija (1974). Paskelbė mokslinių darbų, dalyvavo Lietuvos urologų asociacijos veikloje. 1973–2005 m. vadovavo Šiaulių krašto chirurgų draugijai. 1999–2008 m. buvo Lietuvos trečiojo amžiaus universiteto Šiaulių filialo rektorius. Išleido atsiminimų knygą „Daktaro druska“ (2011). Šiaulių miesto garbės pilietis (2000). Apdovanotas Darbo raudonosios Vėliavos ordinu (1966), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002), Lietuvos vietinės rinktinės Garbės Kryžiumi (2007).

STANKEVIČIUS ROMUALDAS. Gimė 1948 m. liepos 17 d. Gydytojas terapeutas, kardiologas. 1965 m. baigė Kybartų (Vilkaviškio r.) K. Donelaičio vidurinę mokyklą. 1966–1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1972–1980 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Terapijos skyriaus gydytojas ordinatorius, nuo 1981 m. – I kardiologijos skyriaus vedėjas. Mokslinių straipsnių periodinėje spaudoje autorius. Lietuvos kardiologų draugijos narys, Lietuvos širdies asociacijos valdybos narys. Apdovanotas Lietuvos kardiologų asociacijos aukso medaliu (2004), Lietuvos kardiologų draugijos aukso medaliu (2005), Nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas (2008). 

STREIKUVIENĖ REGINA. Gimė 1920 m. rugpjūčio 28 d. Šiauliuose. Gydytoja odontologė, visuomenės veikėja. 1938 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1943 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1944 m. dirbo Šiauliuose stomatologe. 1957–1967 m. vadovavo Šiaulių miesto ir krašto stomatologų mokslinei draugijai. Kurį laiką buvo Šiaulių krašto vyriausioji stomatologė. Suteikta aukščiausia gydytojo stomatologo kvalifikacinė kategorija (1972). Du kartus buvo išrinkta į Šiaulių miesto deputatų tarybą, kur dirbdama rūpinosi socialiniais klausimais. Vadovavo Respublikinės Šiaulių ligoninės profsąjungos komitetui, priklausė „Žinijos“ draugijai. Apdovanota „SSSR sveikatos žymūno“ ženklu.

STULPINAS VIDMANTAS. Gimė 1956 m. gegužės 22 d. Šiauliuose. Gydytojas psichoterapeutas. 1974 m. baigė Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą. 1974–1980 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1980–1981 m. Kauno psichiatrijos ligoninės gydytojas internas. 1981–1986 m. Šiaulių psichoneurologijos dispanserio gydytojas, 1986–1991 m. šio dispanserio skyriaus vedėjas, nuo 1992 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų psichiatrijos skyriaus vedėjas. Pirmas Lietuvoje Šiaulių ligoninėje įkūrė Psichosomatinį skyrių ir organizavo jo darbą.

SURGAILIS HENRIKAS. Gimė 1914 m. birželio 5 d. Berisoglebske (Rusija). Mirė 1998 m. gegužės 28 d. Šiauliuose. Gydytojas terapeutas, medicinos mokslų daktaras (1968). Baigė Utenos gimnaziją. 1932–1939 m. studijavo Kauno Vytauto didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1970–1959 m. dirbo Utenos rajono ligoninėje, vėliau – Kauno klinikinėje ligoninėje. 1959–1964 m. buvo Šiaulių miesto poliklinikos Terapijos skyriaus vedėjas, 1964–1983 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Terapijos skyriaus vedėjas, 1983–1993 m. – šio skyriaus gydytojas ordinatorius. 1950–1957 m. Šiaulių krašto vyriausiasis terapeutas. Ilgą laiką vadovavo Šiaulių krašto terapeutų mokslinei draugijai. Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narys.

SVALBONAS VALDIMARAS. Gimė 1953 m. sausio 2 d. Gydytojas terapeutas gastroenterologas. 1970 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1970–1976 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1976–1981 m. Šiaulių centrinės poliklinikos apylinkės gydytojas, 1981–1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Terapijos skyriaus ordinatorius, nuo 1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas, šiuo metu privačios klinikos vadovas. Suteikta aukščiausia gydytojo gastroenterologo kvalifikacinė kategorija. Pasaulio gastroenterologų draugijos narys, Europos gastroenterologų, Lietuvos gastroenterologų sąjungos narys.

Į viršų

Š

ŠAPALIENĖ DANUTĖ. Gimė 1954 m. sausio 13 d. Kupreliškyje (Biržų r.). Gydytoja odontologė. 1972 m. baigė Papilio (Biržų r.) vidurinę mokyklą. 1974–1979 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1979–1981 m. Kauno medicinos instituto Stomatologijos skyriaus internė. 1981–1992 m. Šiaulių miesto stomatologijos poliklinikos, Šiaulių politechnikumo, Šiaulių 7-osios vidurinės mokyklos gydytoja odontologė. 1992–1993 m. Šiaulių miesto stomatologijos poliklinikos I stomatologijos skyriaus vedėja, nuo 1993 m. – Šiaulių Odontologijos poliklinikos vyriausioji gydytoja. 1997–2003 m. Lietuvos stomatologų sąjungos valdybos narė. Dalyvauja Lietuvos Respublikos odontologų rūmų veikloje. Lietuvos nusipelniusi gydytoja (2011).

ŠČEPONAVIČIUS KAZIMIERAS ALGIRDAS. Gimė 1942 m. sausio 18 d. Šiauliuose. Gydytojas terapeutas, visuomenės veikėjas. 1948–1959 m. mokėsi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1965 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo Joniškio ir Akmenės rajonų ligoninėse, Šiaulių greitosios pagalbos stotyje. 1983–1989 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, 1989–1995 m. – vyriausiasis gydytojas. 1995–2011 m. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Apskrities gydytojo skyriaus vedėjas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Stebėtojų tarybos pirmininkas. 1990–1994 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje prezidentas. Suteikta aukščiausia terapeuto kvalifikacija. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2004).

ŠČĖSNA HENRIKAS. Gimė Šilainiuose (Kauno r.) Gydytojas kardiologas. Mokėsi Linkuvos (Pakruojo r.) vidurinėje mokykloje. 1972–1979 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1979–1984 m. dirbo Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje, 1984–1986 m. buvo tuometinės Geležinkeliečių ligoninės kardioreumatologas. Nuo 1986 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Konsultacinės poliklinikos gydytojas kardiologas. 2003 m. su kitais medikais Šiauliuose pradėjo taikyti šiuolaikines širdies bei kraujagyslių gydymo technologijas. Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2012).

ŠLAPKAUSKAITĖ DANĖ AGOTA. Gimė 1941 m. sausio 26 d. Tvarkiškiuose (Kauno r.). Mirė 2013 m. kovo 23 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė, ftiziatrė, pedagogė, biomedicinos mokslų daktarė (1980), vienuolė. 1958 m. baigė Kauno komjaunimo vidurinę mokyklą. 1960–1966 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1966–1980 m. Radviliškio tuberkuliozės dispanserio vaikų gydytoja ftiziatrė, Radviliškio centrinės ligoninės pediatrė, 1981–1989 m. Tuberkuliozės mokslinio tyrimo instituto vyr. mokslinė bendradarbė, 1989–1992 m. Pulmonologijos ir ftiziatrijos mokslinio tyrimo instituto vyr. mokslinė bendradarbė, 1985–1997 m. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji vaikų ftiziatrė, nuo 1992 m. Pulmonologijos ir ftiziatrijos centro vaikų ftiziatrė, vėliau – vedėja. Nuo 1998 m. Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dėstytoja, docentė. 2001–2006 m. Medicinos pagrindų katedros vedėja. Monografijos „Vaikų tuberkuliozė“ autorė (1997). Priklausė Lietuvos ftiziatrų mokslinei draugijai, Lietuvos vaikų pulmonologų draugijai ir kt. Vadovavo Šiaulių vyskupijos Šeimos centrui.

ŠVAMBARIS LIUDVIKAS KAZIMIERAS. Gimė 1936 m. kovo 10 d. Šiauliuose. Provizorius, pedagogas, biomedicinos mokslų daktaras. 1954 m. baigė Vilkijos (Kauno r.) Petro Cvirkos vidurinę mokyklą. 1955–1960 m. studijavo Irkutsko (Rusija) medicinos instituto Farmacijos fakultete. 1960–1963 m. Irkutsko farmacijos mokyklos dėstytojas. 1963 m. grįžo į Lietuvą, iki 1974 m. dirbo Švenčionių vaistažolių fabrike vyr. inžinieriumi. Nuo 1974 m. Kauno medicinos instituto Farmacijos fakulteto vyr. dėstytojas, docentas. Organizavus institute Farmacijos specialistų tobulinimosi katedrą, dirbo šios katedros vedėju. Knygų „Augalai ir kosmetika“ (1979, 1987), „Gerybinė prostatos hiperplazija (1995) autorius, vadovėlio „Vaistų technologija“ (1995, 1996) bendraautorius. Parengė per 10 mokslinių metodinių priemonių studentams.

Į viršų

U

ULBA PRANAS. Gimė 1940 m. liepos 27 d. Luoboje (Skuodo r.). Mirė 2014 m. spalio 19 d. Šiauliuose. Gydytojas psichiatras, medicinos mokslų daktaras. 1948 m. su tėvais ūkininkais ištremtas į Sibirą. 1967 m. baigė Krasnojarsko (Rusija) medicinos institutą. 1970 m. atvyko gyventi į Šiaulius, įsidarbino Vaikų poliklinikoje. 1974–2002 m. dirbo Šiaulių psichoneurologiniame dispanseryje. Domėjosi vaikų psichikos sveikata. Studijavo Tartu (Estija) universiteto doktorantūroje, kur 1988 m. apgynė mokslinį darbą „Sulėtintos psichikos vystymasis jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų tarpe (Etiologijos, klinikos, vystymosi dinamikos klausimai).

ULKŠTINIENĖ REGINA. Gimė 1946 m. kovo 10 d. Tauragės rajone. Gydytoja pediatrė, visuomenės veikėja. 1963 m. baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1963–1969 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1969–1971 m. Prienų centrinės ligoninės  pediatrė, 1971–1984 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kūdikių skyriaus pediatrė, 1984–1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Pediatrinio skyriaus vedėja, 1990–2010 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Pediatrijos reikalų direktorė, Šiaulių krašto vyriausioji pediatrė. 1990–1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė.

URBONIENĖ NIJOLĖ JANINA. Gimė 1939 m. Jonavoje. Gydytoja pediatrė. 1963 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1963–2009 m. dirbo pediatre, Vaikų ligų skyriaus vedėja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Keletą metų buvo apylinkės pediatrė. 1970, 1974 m. stažavosi vaikų kardiologijos srityje. Suteikta aukščiausia gydytojo pediatro kvalifikacijos kategorija. Vadovavo Šiaulių krašto pediatrų mokslinei draugijai (1972–1981), buvo pediatrijos gydytojų internų vadovė (1974–1994).

Į viršų

V

VAIŠVILA ZIGMAS. Gimė 1927 m. sausio 10 d. Lekemėje (Plungės r.). Mirė 1983 m. birželio 21 d. Šiauliuose. Gydytojas neurochirurgas, visuomenės veikėjas. 1947 m. baigė Plungės gimnaziją. 1947–1953 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1953–1955 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės internas, 1955–1956 m. Šakynos ligoninės (Šiaulių r.) vedėjas, 1956–1960 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, 1961–1976 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, 1973–1983 m. – vyriausiasis gydytojas. Neurochirurgijos pradininkas ir kūrėjas Šiaulių krašte. Priklausė Lietuvos chirurgų, Lietuvos neurochirurgų mokslinėms draugijoms. Skaitė pranešimus respublikinėse konferencijose. Buvo renkamas Šiaulių miesto tarybos deputatu (nuo 1979), medicinos darbuotojų profsąjungos miesto komiteto pirmininku. Dalyvavo „Žinijos“ draugijos veikloje, buvo miesto laikraščio „Raudonoji vėliava“ bendradarbis. Apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu (1965), medaliu „Už šaunų darbą“ (1970). Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1973). Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atidengtas jo portretas (dail. Vitolis Trušys, 1984). Išleista knyga „Gydytojas Zigmas Vaišvila“ (sudaryt. Regina Vaišvilienė, 2007).

VAITKEVIČIUS VACLOVAS. Gimė 1943 m. sausio 3 d. Biržuvėnuose (Telšių r.). Gydytojas dermatovenerologas. 1960 m. baigė Luokės (Telšių r.) vidurinę mokyklą, 1961–1970 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1970–1975 m. Šiaulių odos ir veneros ligų dispanserio gydytojas ordinatorius, 1975–1987 m. – skyriaus vedėjas, nuo 1987 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centro vadovas. Nuo 1994 m. verčiasi privačia praktika. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas dermatovenerologas. Lietuvos dermatovenerologų draugijos valdybos narys, Šiaulių apskrities dermatovenerologų draugijos pirmininkas. Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2014).

VALANTINAS JONAS KĘSTUTIS. Gimė 1932 m. rugsėjo 28 d. Kėdainiuose. Mirė 1996 m. kovo 13 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, sveikatos apsaugos organizatorius. 1950 m. baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą. 1950–1956 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1956–1957 m. Kauno medicinos instituto Patologinės fiziologijos katedros asistentas, 1957–1961 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas, 1961–1996 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas suaugusiųjų poliklinikos reikalams. Pirmasis Lietuvoje organizavo bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų paruošimą Šiaulių miesto poliklinikoje. Suteikta sveikatos apsaugos administratoriaus aukščiausia kvalifikacinė kategorija. Apdovanotas „Sveikatos apsaugos žymūno“ ženklu (1967), medaliu „Už šaunų darbą“ (1970).

VALANTINIENĖ LIUDVIKA. Gimė 1932 m. balandžio 1 d. Šiauliuose. Gydytoja odontologė. Baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą. 1950–1956 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1956–1957 m. Kauno medicinos instituto Sveikatos apsaugos katedros vyr. laborantė. 1957–1964 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės stomatologijos skyriaus vaikų odontologė, 1964–1979 m. Vaikų stomatologinio skyriaus vedėja, 1979–1991 m. Šiaulių Stomatologijos poliklinikos vyriausioji gydytoja. Suteikta aukščiausia vaikų odontologo kvalifikacinė kategorija. Vadovavo Šiaulių krašto stomatologų mokslinei draugijai. Inicijavo Medicinos mokslo progreso universitetą, veikusį 1980–1988 m. Skaitė pranešimus respublikinėse mokslinėse odontologų konferencijose. Lietuvos vaikų odontologų draugijos garbės narė (2003). Šv. Apolonijos nominacijos laureatė (2006).

VANAGAS POVILAS. Gimė 1919 m. birželio 6 d. Klyvlende (JAV). Mirė 2003 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose. Gydytojas akušeris ginekologas, visuomenės veikėjas. 1921 m. su tėvais  grįžo į Lietuvą. 1939 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1939–1944 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1944–1945 m. Panevėžio miesto ligoninės akušeris ginekologas, 1945–1950 m. Vilniaus klinikinės ligoninės „Raudonasis kryžius“ akušeris ginekologas. 1950–1955 m. Šiaulių srities Sveikatos apsaugos skyriaus, panaikinus sritis – Respublikinės Šiaulių ligoninės  vyriausiasis akušeris ginekologas, 1955–1960 m. Šiaulių gimdymo namų vyriausiasis gydytojas, 1960–1999 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės akušeris ginekologas, Šiaulių krašto vyriausiasis akušeris ginekologas. Vadovavo Šiaulių krašto akušerių ginekologų mokslinei draugijai, dalydavo „Žinijos“ draugijos veikloje. Tris kartus rinktas Šiaulių miesto tarybos deputatu. Apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu (1965), medaliu „Už šaunų darbą“ (1970), suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas (1969).

VASAITIENĖ LAIMA.  Gimė 1924 m. sausio 13 d. Jackonyse (Joniškio r.). Mirė 2005 m. rugpjūčio 22 d. Šiauliuose. Slaugytoja, visuomenės veikėja. 1943 m. baigė Vilniaus 3-ąją vidurinę mokyklą. 1943 ir 1947 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet studijų nebaigė. 1947–1949 m.  Svėdasų (Anykščių r.) ambulatorijos vakcinatorė. Nuo 1954 m. dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Fizioterapijos kabinete. 1957–1983 m. buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausioji medicinos sesuo. Nuo 1983 m. dirbo tos  pačios ligoninės medicinos seserimi dietologe. Kurį laiką Šiaulių medicinos mokykloje dėstė fizioterapiją. 1957 m. išrinkta Šiaulių miesto tarybos deputate.  Apdovanota „Darbo veterano“ medaliu, Lietuvos nusipelniusi sveikatos apsaugos darbuotoja (1980).

VASAITIS JURGIS. Gimė 1922 m. lapkričio 22 d. Kaune. Mirė 1972 m. sausio 13 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, visuomenės veikėjas, medicinos mokslų kandidatas (1964). Vidurinį mokslą baigė Kaune. 1941–1947 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1947–1949 m.  Svėdasų (Anykščių r.) ambulatorijos vedėjas, 1949–1951 m. Kupiškio rajono ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjas, 1951–1952 m. stažavosi Sankt Peterburgo karo akademijoje, dirbo Telšiuose karo gydytoju. 1953–1956 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, Tuberkuliozinio-chirurginio, vėliau Traumatologinio skyriaus vedėjas, 1958–1972 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Šiaulių krašto vyriausiasis chirurgas. Buvo suteikta aukščiausia gydytojo chirurgo kvalifikacinė kategorija. Spaudoje paskelbė per 30 mokslinių publikacijų. Dalyvavo „Žinijos“ draugijos veikloje, buvo laikraščio „Raudonoji vėliava“ bendradarbis. Apdovanotas medaliais „Už pasižymėjimą darbe“ (1966), „Už šaunų darbą“ (1970), suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo  vardas (1971). Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam atidengtas portretas (1973).

VENCKUS POVILAS. Gimė 1951 m. rugsėjo 9 d. Kelmės rajone. Gydytojas chirurgas, vaikų chirurgijos Šiauliuose pradininkas. 1969 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą. 1969–1979 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1976–1980 m.Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, nuo 1981 m. šios ligoninės Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas, nuo 2010 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas. Suteikta aukščiausia gydytojo vaikų chirurgo kvalifikacinė kategorija. Lietuvos vaikų chirurgijos draugijos narys. Populiariausias 1996 m. šiaulietis.  „Profesijos riterio“ nominacijos laureatas (2008).

VETEIKIENĖ KOTRYNA. Gimė 1925 m. Radviliškyje. Mirė 2007 m. liepos 18 d. Šiauliuose. Gydytoja dermatovenerologė. 1949 m. baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo gydytoja Salantuose (Kretingos r.), Skaudvilėje (Tauragės r.). 1955–1979 m. Šiaulių odos ir veneros ligų dispanserio gydytoja, 1975–1987 m. – vyriausioji gydytoja. Dalyvavo Šiaulių krašto dermatovenerologų mokslinės draugijos veikloje. Jai vadovaujant pastatytas naujas Odos ir veneros ligų dispanseris.

VILUTIENĖ DANUTĖ. Gimė 1948 m. balandžio 16 d. Šiauliuose. Mirė 2008 m. gegužės 12 d. ten pat. Gydytoja oftalmologė. 1973 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1973–1976 m. Šiaulių onkologijos dispanserio gydytoja, specializavosi oftalmologijoje. 1976–1981 m. Šiaulių vaikų poliklinikos gydytoja okulistė, 1981–1996 m. Dainų poliklinikos gydytoja okulistė, 1996 m. dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų diagnostikos centre, 1997–2007 m. Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja okulistė.

VOLPERTAS SEMIONAS. Gimė 1890 m. birželio 11 d. Astrachanėje (Rusija). Mirė 1967 m. rugpjūčio 9 d. Šiauliuose. Gydytojas dermatovenerologas. Astrachanėje baigė gimnaziją ir Medicinos institutą. Į Lietuvą atvyko 1921 m. ir pradėjo dirbti Šiaulių odos ir veneros ligų ambulatorijoje. Vokiečių okupacijos metais kalintas Šiaulių gete, koncentracijos stovyklose. 1945–1963 m. Šiaulių odos ir veneros ligų dispanserio vyriausiasis gydytojas. 1963–1967 m. Šiaulių miesto gimdymo namų urologas-venerologas. Padėjo Šiaulių miesto žydams, grįžusiems iš koncentracijos stovyklų. Skelbė straipsnius medicininėje spaudoje, dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Apdovanotas „Sveikatos apsaugos žymūno“ ženklu. Jo namuose dabar įsikūręs Šiaulių žydų kultūros centras.

Į viršų

Z

ZAŽECKIS VIKTORAS. Gimė 1931 m. spalio 20 d.  Daugėliškiuose (Kauno r.). Mirė 2013 m. gegužės 31 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras. 1950 m. baigė Vilkijos (Kauno r.) vidurinę mokyklą. 1950–1956 m. studijavo Kauno medicinos institute, 1958–1969 m. – Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1955–1956 m. Kauno onkologijos dispanserio gydytojas, 1956–1957 m. Kauno karinės ligoninės chirurgas, 1957–1963 m. Akmenės rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, chirurgas, nuo 1963 m. Šiaulių onkologijos ligoninės Chirurgijos skyrius vedėjas. 1967–1986 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, docentas. Vadovavo individualii įmonės „Onkosana“. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos chirurgas. Buvo Šiaulių kovos su vėžiu draugijos pirmininkas. Nuo 1947 d. dalyvavo medžiotojų veikloje, tarptautinių medžioklės trofėjų parodų ekspertas. Suteiktas garbės medžiotojo vardas (2007).

ZEVERTAS ELMANTAS PRANAS. Gimė 1945 m. gegužės 29 d. Joniškyje. Gydytojas psichiatras. 1965 m. baigė Šiaulių 3-ąją darbo jaunimo vakarinę vidurinę mokyklą, 1972 m. – Kauno medicinos institutą. 1972–1978 m. Šiaulių odos ir veneros ligų dispanserio serologinės laboratorijos vedėjas, 1976–1978 m. Šiaulių psichoneurologinio dispanserio gydytojas, 1978–2001 m. Šiaulių psichiatrijos ligoninės Priklausomybių skyriaus vedėjas, 2001–2006 m. Šiaulių priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas, nuo 2006 m. – direktorius. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas psichiatras, priklausomybių psichiatrijos specialistas. Inicijavo LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymą apie priklausomybės ligų centrus. Lietuvos psichiatrų asociacijos, Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacijos narys. Dalyvauja televizijos ir radijo laidose, publikuoja straipsnius Šiaulių miesto spaudoje.

ZIKARAS ANTANAS. Gimė 1873 m. balandžio 3 d. Pumpėnuose (Pasvalio r.). Mirė 1933 m. birželio 26 d. Kaune. Gydytojas terapeutas, visuomenės veikėjas. 1894 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1899 m. – Kijevo (Ukraina) universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo gydytoju įvairiuose Rusijos miestuose. Rusų-japonų karo metais (1904–1905) buvo mobilizuotas, dirbo karo gydytoju. 1924 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais paskirtas Šiaulių miesto ir apskrities gydytoju. Tuo pačiu metu dirbo ir Šiaulių berniukų gimnazijos gydytoju. Buvo Šiaulių medicinos bei Šiaulių kovos su tuberkulioze draugijų pirmininkas. Rengė ir skaitė pranešimus.

Į viršų

 

LITERATŪRA

Kas yra kas Lietuvoje. 2008. Kaunas, 2008.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Kaunas, 2001.
Katkienė, Zita. Šiauliečiai laikraščio puslapiuose. Šiauliai, 2011.
Knizikevičius, Kazimieras. Šiaulių krašto medicinos istorija. D. 1-2. Šiauliai, 2006, 2013.
Medikų nekrologai (laikr. „Raudonoji vėliava“, „Šiaulių naujienos“, „Šiaulių kraštas“).
Peleckis-Kaktavičius, Leonas. Vitam hominis curabo. Šiauliai, 2008.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996–2013. Šiauliai, 1995–1912.
Šiaulių ligoninei – 170 metų. Šiauliai, 2013.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1-4. Vilnius, 1985–1988.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1-23. Vilnius, 2001–2013.

Parengė Danutė Darbutienė