Muzikai: dirigentai, instrumentalistai, muzikologai

Z Ž

A

ANDRIUŠKEVIČIUS ROMANAS. Gimė 1931 m. gegužės 20 d. Trakiškių kaime (Marijampolės r.). Mirė 1997 m. gruodžio 28 d. ten pat. Choro dirigentas, pedagogas. 1958 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1958–1981 m. Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkas (1959–1977), moksleivių choro studijos vadovas. Nuo 1960 m. Šiaulių miesto dainų švenčių, 1978 m. ir 1983 m. respublikinių moterų ir vyrų chorų sąskrydžių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, nuo 1968 m. – Šiaulių miesto chorvedžių tarybos pirmininkas. 1981–1983 m. Šiaulių pedagoginio instituto muzikos pagrindų katedros dėstytojas, einantis docento pareigas. Šiaulių televizorių gamyklos vyrų choro „Tauras“ meno vadovas ir dirigentas (1974–1983). Su choru koncertavo Vokietijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje. 1983–1991 m. Marijampolės kultūros mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas. Lietuvos nusipelnęs dėstytojas (1980).

ANUSAUSKAS ARTŪRAS. Gimė 1964 m. rugsėjo 26 d. Šiauliuose. Džiazo pianistas. 1988 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, docentas. Kuria muziką fortepijonui solo ir džiazo ansambliams. Nuo 1983 m. koncertuoja kaip solistas. 1993–1995 m. vadovavo džiazo kvintetui, 1994–1996 m kvinteto „Džiazo nublokšti“ klavišininkas. Pastaruoiju metu koncertuoja su savo grupe. Koncertavo Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Austrijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Bugarijoje, Lenkijoje ir kt. 1994 m. Birštono džiazo tarptautiniame festivalyje laimėjo „Didįjį prizą“. Leipcigo tarptautinio improvizacijos konkurso laureatas (1997). Su savo kvartetu pelnė Vilniaus „Brodvėjaus“ klubo apdovanojimą geriausios metų džiazo grupės nominacijoje (2004).

ARMINAS ANICETAS. Gimė 1931 m. vasario 9 d. Būdviečio kaime (Lazdijų r.) Mirė 1998 m. sausio 26 d. Vilniuje. Choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (1960). 1955 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1958 m. – Leningrado konservatorijos aspirantūrą. 1958–1970 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje. 1970–1973 m. Šiaulių televizorių gamyklos vyrų choro „Tauras“ vadovas, nuo 1974 m. vyrų choro „Varpas“ meno vadovas. 1977–1981 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute ir vadovavo šio instituto merginų chorui „Pavasaris“. Nuo 1981 m. buvo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytojas, profesorius (1989). 1983–1988 m. Lietuvos Operos ir baleto teatro chormeisteris, Lietuvos dainų švenčių dirigentas. Parašė knygas: „Lietuviškų chorų ištakos“ (1988), „Iš chorvedybos ir dirigavimo praktikos“ (1991), „Stasys Baras-Baranauskas“ (1996) ir kt.

ARMONAS PETRAS. Gimė 1907 m. sausio 13 d. Manikūnuose (Pasvalio r.) Mirė 1997 m. rugsėjo 21 d. Saint Petersburge (JAV). Violončelininkas, dirigentas. Baigė Klaipėdos muzikos mokyklą. 1932–1941 m. mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje ir muzikos mokykloje, 1942–1944 m. buvo Šiaulių dramos teatro dirigentas. Surengė per 50 kamerinės muzikos koncertų. 1944 m. pasitraukė į Austriją. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Vargonininkavo Čikagoje, vadovavo „Dainavos“ ansambliui, 1965 m. įkūrė lietuvių styginių kvartetą. Pastatė 3 operetes, parengė A. Račiūno operą „Trys talismanai“ (premjera neįvyko). 1966 ir 1971 m. buvo JAV lietuvių dainų švenčių dirigentas.

Į viršų

B

BALČYTIS EDUARDAS JUOZAS. Gimė 1937 m. rugpjūčio 29 d. Pauparių kaime (Šilutės r.). Muzikos pedagogas, muzikologas, habilituotas humanitarinių mokslų (menotyra, muzikologija) daktaras (1994). 1962 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, 1967 m. – aspirantūrą Maskvoje. Nuo 1962 m. Šiaulių universiteto Muzikos kadedros dėstytojas, ilgametis (1971–2000) Muzikos katedros vedėjas, profesorius (1991). Daugiau nei 20 muzikos vadovėlių, daugiau nei 10 metodinių knygų mokytojams, per 150 mokslinių, metodinių, probleminių straipsnių, recenzijų autorius. Jo iniciatyva Šiauliuose įkurta pirmoji Lietuvoje bendrojo lavinimo mokykla su sustiprintu muzikiniu ugdymu (1971), Šiaulių universitete – originali dviguba pradinių klasių ir muzikos mokytojo specialybė (1974), vidurinės mokyklos muzikos mokytojo specialybė (1993), muzikos mokytojo magistrantūros studijos (1994), neakivaizdinės muzikos mokytojo specialybės studijos (1998), prie Šiaulių pedagoginio instituto įkurtas vokalinis senosios muzikos ansamblis, vėliau išaugęs į Valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“, prisidėjo steigiant berniukų choro „Dagilėlis“ mokyklą ir kt. Šiaulių universiteto senato narys, Lietuvos kompozitorių, Lietuvos mokslininkų, Lietuvos muzikų sąjungų narys. Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos tarybos narys, Šiaulių miesto savivaldybės pirmosios kadencijos tarybos narys ir kt. Lietuvos nusipelnęs dėstytojas (1988). Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1986).

BUTVILA RAIMONDAS. Gimė 1956 m. spalio 28 d. Šiauliuose. Smuikininkas, pedagogas. 1979 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Vėliau mokėsi Maskvos P. Čaikovskio Konservatorijos asistentūroje-stažuotėje. Besimokydamas laimėjo tarptautinį jaunųjų smuikininkų konkursą Usti nad Orlici mieste (Čekija), tapo tarprespublikinio jaunųjų atlikėjų Taline laureatas bei visasąjunginio jaunųjų atlikėjų konkurso Lvove diplomantas. 1981–1993 m. dėstė Lietuvos Muzikos akademijoje. Dirbo Lietuvos kameriniame orkestre, Lietuvos Valstybiniame kvartete, buvo pirmasis Valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris. Aktyviai koncertavo kaip solistas, bendradarbiavo su daugeliu Lietuvos kompozitorių, parengdamas jų kūrinių premjerų. 1993 m. pagal Lietuvos – Venesuelos kultūrinio bendradarbiavimo sutartį išvyko dirbti į šią Lotynų Amerikos šalį. Šiuo metu dėsto Karakaso muzikos universitete, taip pat yra Colegio Emil Friedman konservatorijos direktorius. Koncertuoja kaip solistas su įvairiais Venesuelos orkestrais. Yra Trio Academico Emil Friedman narys.

Į viršų

D

DAKNYS DARIUS. Gimė 1966 m. rugpjūčio 1 d. Šiauliuose. Folklorininkas, birbynininkas, dirigentas. 1992 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. 1988–1992 m. Šiaulių konservatorijos dėstytojas, folkloro ansamblio „Salduvė“ vadovas, Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ meno vadovas, Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos mokytojas metodininkas. Baltijos šalių dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“ XIII Šokių vakaro dirigentas (1999). Pasaulio lietuvių dainų šventės Ansamblių vakaro dirigentas (2003). Kuria ir aranžuoja muziką liaudiškos muzikos ansambliams. Jo vadovaujama Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansambliui „Saulė“ paskirta geriausios liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir „Aukso paukštė“ (2000). Respublikinės folkloro šventės „Atvažiuoja žolynai“ (1996, 1997, 1999, 2001, 2003, 2005) sumanytojas ir organizatorius. Tarptautinio studentų meno festivalio „Studentiškas pavasaris“ (1996, 1998, 2000, 2002, 2004, 2006) organizacinio komiteto narys, Liaudiškos muzikos vakarų meno vadovas. Tarptautinio P.Stepulio kamerinių tautinės muzikos instrumentų ansamblių festivalio-konkurso (2004) organizacinio komiteto narys. Tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ (2005) meno vadovas. Parašė knygą „Po dvi greta“ (su E.Verpetinsku, 2002).Tarptautinių konkursų nugalėtojas. Omahos miesto (JAV) garbės pilietis.

DARGIS JOKŪBAS. Gimė 1921 m. gruodžio 25 d. Kybartuose (Vilkaviškio r.). Mirė 1968 m. balandžio 27 d. Šiauliuose. Choro dirigentas, pedagogas. Nuo 1940 m. dirbo Kauno muzikinio teatro choristu, 1945–1950 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1950 m. paskiriamas Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams, vėliau direktoriumi. 1953 m. organizavo Šiaulių miesto švietimo darbuotojų chorą „Varsa“, vėliau tapo choro chormeisteriu ir solistu. Muzikos mokyklos direktoriumi dirbo iki 1958 m., solinio dainavimo dėstytoju iki mirties. Dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, taip pat ir J. Janonio vidurinėje mokykloje.

Į viršų

F

FLEDŽINSKAS JURGIS. Gimė 1924 m. balandžio 27 d. Ginkūnuose (Šiaulių r.). Mirė 1988 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. Altininkas, pedagogas, dirigentas. Muzikos mokėsi Šiauliuose. 1949 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1949 m. joje dėstė, profesorius (1974). 1959–1972 m. vadovavo Konservatorijos studentų simfoniniam orkestrui. 1946–1981 m. griežė Lietuvos kvartete. Su kvartetu koncertavo Europos šalyse, Kanadoje. Surengė solo koncertų. Pirmasis atliko V. Bagdono, B. Dvariono, B. Gorbulskio, J. Gruodžio, A. Kačanausko kūrinius. Lietuvos nusipelnęs artistas (1959), Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1964). Apdovanotas Lietuvos valstybine premija (su kitais,1965).

Į viršų

G

GASCEVIČIUS KĘSTUTIS. Gimė 1958 m. balandžio 21 d. Šiauliuose. Žuvo 2010 m. gruodžio 26 d. Plungės r. Muzikas. 1982 m. baigė Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą. 2003 m. studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institute. 1983–1985 m. Lietuvos filharmonijos ansamblio „Nerija“ muzikantas, 1985–1986 m. Šiaulių naktinio baro „Geluva“ programos muzikinis vadovas. 1986–1991 m. Lietuvos filharmonijos Dainos teatro artistas, nuo 1992 m. – įvairių muzikos projektų dalyvis ir organizatorius. 1995–2000 m. Šiaulių YAMAHA mokyklos vadovas, nuo 2002 m. – UAB „Muzika“ visiems vadovas. Muzikinių konkursų ir festivalių dalyvis. Dalyvavo įrašant 7 plokšteles, 8 kompaktines plokšteles bei 7 garso kasetes su įvairiais muzikiniais kolektyvais. Filmavosi 7 vaizdo klipuose, filme „Kažkas atsitiko“ ir TV laidose. Dalyvavo projektuose su Keistuoliu teatru, grupėmis „Gin`Gas“, „Raktas“, dainininkais R. Dambrausku, R. Ščiogolevaite, V. Riaubiškyte, G. Paškevičiumi, V. Katunskyte, kompozitoriais R. Paulsu, A. Kulikausku, A. Ščiuka ir kt. Mušamųjų instrumentų festivalio Šiauliuose vienas iš organizatorių. Kandidato į LR prezidentus V. Adamkaus patikėtinis (2004). Šiaulių miesto miesto tarybos narys (2003–2007). Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos tarybos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, LBKS senato narys, Šiaulių skyriaus vado pavaduotojas ir kt. Apdovanotas LR prezidento padėkos raštu. Lietuvos donorystės žymūnas (2005). Lietuvos nusipelnęs donoras (2007).

Į viršų

I

IVANAUSKIENĖ ALDONA. Gimė 1924 m. vasario 15 d. Panevėžyje. Mirė 2001 m. gegužės 16 d. Šiauliuose. Choreografė, režisierė. Nuo 1925 m. gyveno Šiauliuose. Baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, lankė baleto studiją prie Šiaulių dramos teatro. Choreografės darbą pradėjo 1948 m. Šiaulių mokytojų institute bei „Elnio“ kombinate. 1953 m. su kitais Šiauliuose įkūrė dainų ir šokių ansamblį „Jovaras“ ir iki 1982 m. buvo šio ansamblio baletmeisterė bei meno vadovė. 1950–1984 m. visų Šiauliuose vykusių dainų švenčių, respublikinių sąskrydžių režisierė ir baletmeisterė. Sukūrė sceninius šokius „Varžytuvių polka“, „Šėltinis“, „Patrepsėlis“, „Vaikščiojau“, „Burtai“ ir kt. Pastatė šokių Šiaulių dramos teatro spektakliuose. Šiauliuose išleista V. Margevičienės knyga „Choreografės Aldonos Ivanauskienės gyvenimo ir kūrybos kelias“ (2006). Lietuvos nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja (1967), apdovanota respublikine Kultūros ministerijos premija (1970).

Į viršų

J

JANKAUSKAS PRANAS. Gimė 1929 m. liepos 23 d. Grincagalės kaime (Kupiškio r.). Choro dirigentas, pedagogas, docentas (1978). 1959 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1959 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute. 1960–1971 m. buvo Muzikos katedros vedėjas. 1959–1963 m. studentų mišraus choro, 1963–1971 m. merginų choro „Pavasaris“ meno vadovas ir dirigentas. Choro dirigavimą dėstė Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, suoganizavo miesto jaunimo mišrųjį chorą, 1969–1970 m. jam vadovavo. 1971–1984 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros vedėjas, 1971–1979 m. studentų choro studijos vadovas. Klaipėdos universitete dirbo iki 2001 m. Stažavosi Rygos, Talino konservatorijose, Leningrado Kultūros institute. Buvo Šiaulių ir Klaipėdos miestų chorvedžių tarybos narys bei pirmininkas, šių miestų dainų švenčių vyr. dirigentas, respublikinių dainų švenčių, studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ konsultantas bei dirigentas, vyr. dirigentas. Jo vadovaujami chorai surengė per 400 koncertų, įrašė 2 plokšteles. 70 straipsnių bei koncertų recenzijų, dainų rinkinio moterų chorui „Gimtinės vakaras“ (1978), leidinių „Choro organizavimas“ (1984), „Pradedame choro repeticiją“ (1994), „Biografijos ir autobiografijos“ (1997) autorius, knygos „Grincagalė. Mano gimtinė“ sudarytojas. Lietuvos nusipelnęs artistas (1979).

JARAMINAS PETRAS. Gimė 1949 m. balandžio 28 d. Šiauliuose. Mirė 1978 m. spalio 11 d. Vilniuje. Fagotininkas. 1972 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1975–1978 m. studijavo Leningrado konservatorijos aspirantūroje. 1970–1978 m. Lietuvos filharmonijos simfoninio orkestro artistas. 1970–1978 m. dėstė Vilniaus Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1973–1978 m. – Lietuvos konservatorijoje. Koncertavo kaip solistas ir su kameriniais ansambliais, dalyvavo festivaliuose. Pirmasis atliko lietuvių kompozitorių kūrinių fagotui.

JARAMINAS POVILAS. Gimė 1949 m. balandžio 28 d. Šiauliuose. Pianistas. 1972 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Dirbo įvairiose muzikos kolektyvose: 1969–1991 m. (su pertrauka) Lietuvos TVR lengvosios muzikos orkestre, 1975–1980 m. Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre. Nuo 1985 m. M. K. Čiurlionio menų mokyklos pianistas koncertmeisteris. Dirbo su vokalistais I. Milkevičiūte, G. Grigorjanu, G. Kaukaite, E. Kaniava, V. Juozapaičiu, J. Leitaite ir kt. Nuo 1980 m. akompanuoja V. Noreikai Koncertavo Europos valstybėse, JAV, Kanadoje. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1999).

JARAS ANTANAS. Gimė 1909 m. balandžio 1 d. Šiauliuose. Mirė 1996 m. balandžio 2 d. Kenošoje (JAV). Smuikininkas, muzikos instrumentų išradėjas. 1930 m. baigė Klaipėdos muzikos mokyklą, 1936 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1930–1944 m. griežė smuiku Valstybės operos orkestre. 1949 m. atvyko į JAV. 1966 m. baigė fortepijono technologijos mokslus. Padarė 12 fortepijono išradimų: 10 fortepijono reguliavimo ir 2 fortepijono plaktukų įdėjimo (3 užpatentuoti JAV). Visi įrankiai (kai kurie pritaikyti akliesiems) pavadinti jo vardu.

JASELIŪNIENĖ GENOVAITĖ. Gimė 1945 m. sausio 6 d. Naujatrobiuose (Kauno r.). Choro dirigentė. 1980 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1965–1977 m. dirbo meno vadove, muzikos mokytoja įvairiose Lietuvos vietose. 1977–1980 m. Šiaulių 12-osios vidurinės mokyklos mokytoja, 1980–1985 m. šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 1985–1992 m. Šiaulių vaikų muzikos mokyklos direktorė. Nuo 1992 m. dirba Šiaulių 1-oje vaikų muzikos mokykloje, mokytoja ekspertė (1999). Parengė mergaičių ansamblį, kuris apdovanotas „Dainų dainelė-92“ ir „Dainų dainlė-98“ diplomais. Nuo 1970 m. dalyvauja visose respublikinėse dainų šventėse kaip vaikų chorų vadovė ir dirigentė. Jos vadovaujamas jaunių choras I tarptautiniame vaikų chorinės muzikos festivalio „Klasika vaikams“ prizininkas (1997).

JAUNIŠKIS EDVARDAS. Gimė 1944 m. kovo 22 d. Šiauliuose. Violončelininkas, pedagogas. 1972 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1985–1987 m. Švietimo ministerijos vaikų muzikos mokyklų inspektorius. Vienas pirmųjų respublikinių vaikų vokalinių instrumentinių ansamblių konkursų rengėjų. Nuo 1987 m. Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokytojas, nuo 1990 m. Styginių instrumentų skyriaus vedėjas, nuo 1992 m. mokinių styginių orkestro vadovas. 1997 m. su „Lyros“ muzikos mokyklos styginių orkestru ir choru koncertavo Italijoje, Vatikane. Sukūrė pjesių styginiam orkestrui, violončelei, išleido jų rinkinį (2003).

JAUNIŠKIS VIKTORAS. Gimė 1907 m. gruodžio 6 d. Maskvoje. Mirė 1990 m. gruodžio 12 d. Šiauliuose. Smuikininkas, choro dirigentas, pedagogas. 1917 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1925–1932 m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje. 1929–1939 m. vadovavo draugijos Santara chorams Klaipėdoje, Kretingoje, Priekulėje ir Sauguose. 1939–1967 m. dėstė Šiaulių muzikos mokykloje (su pertrauka), griežė antruoju smuiku mokyklos styginiame kvartete. Buvo Šiaulių miesto dainų švenčių orgnizatorius, dalyvis, chorų vadovas. Dirbo muzikos mokytoju J. Janonio vidurinėje mokykloje, buvo dramos teatro muzikantas. 1944–1947 m. griežė Kauno muzikinio komedijos teatro orkestre. Šiaulių muzikos mokykloje atidaryta jo vardinė auditorija (2007).

JAUTAKAS STASYS. Gimė 1906 m. balandžio 5 d. Rygoje. Mirė 1975 m. rugpjūčio 18 d. Šiauliuose. Violončelininkas, kapelmeisteris, pedagogas. 1930 m. Šiauliuose baigė A. Likerausko privačią muzikos mokyklą. 1925–1936 m. griežė Lietuvos kariuomenės aštuntojo pėstininkų pulko orkestre Šiauliuose. 1945–1975 m. Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje mokė groti variniais pučiamaisiais, smuiku, violončele, akordeonu. 1949–1950 m. buvo šios mokyklos direktoriaus pavaduotojas. 1945 m. įkūrė mokyklos pučiamųjų orkestrą, iki 1966 m. jam vadovavo. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1965).

JAUTAKYTĖ RASA. Gimė 1958 m. lapkričio 16 d. Šiauliuose. Muzikė, pedagogė, socialinių mokslų daktarė. 1973–1977 m. mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1982 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1994 m. – aspirantūrą Vilniaus universitete. 1975–1990 m. dirbo dėstytoja įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nuo 1991 m. dėsto Klaipėdos universitete, nuo 1994 m. Meno pedagogikos katedros vedėja, docentė. Stažavo Danijoje (1998, 2001), Ispanijoje (2006). Parašė knygą „Elementariosios muzikos teorijos pradmenys“ (2001), yra daugelio straipsnių apie muzikinį ugdymą autorė. Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos tarybos narė.

JUODELĖ PETRAS. Gimė 1924 m. gegužės 20 d. Pakriaunių kaime (Rokiškio r.). Birbynininkas, dirigentas, pedagogas, poetas. 1952 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1952–1966 m. buvo Šiaulių muzikos technikumo dėstytojas, direktorius. 1958 m. Šiauliuose įkūrė simfoninį orkestrą ir iki 1966 m. jam vadovavo. Buvo Šiaulių miesto dainų švenčių vyriausiasis dirigentas. 1966–1995 m. dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (1966–1985 m. direktorius). 1967–1971 m. dirbo Lietuvos konservatorijoje. 1975–1980 m. vadovavo Vilniaus medikų dainų ir šokių ansambliui „Rūta“. Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas. Išleido knygas „Skamba kankliai“ (1994), „Muzikos instrumentų karalijoj“ (1996). Sukūrė per 700 eilėraščių ir išleido eilėraščių rinkinius „Vai dalužė dalia“ (1999), „Bitelių pasakėlė“ (2003), „Rudenio taku“ (2006). Lietuvos mokytojų literatūrinio klubo „Spindulys“, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, senatorius. Lietuvos šv. Kazimiero ordino signataras ir kancleris. Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas (1977)

JUODELIENĖ-JACKEVIČIŪTĖ TESSA MARIJA. Gimė 1927 m. rugpjūčio 9 d. Šiauliuose. Mirė 2015 m. liepos 13 d. Vilniuje. Pianistė, pedagogė. Mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje. 1952 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1952–1967 m. dėstė Šiaulių muzikos mokykloje, buvo Fortepijono skyriaus vedėja. 1967–1992 m. dėstė Vilniaus M. Čiurlionio meno mokykloje. Parengė daug garsių mokinių, kurie dalyvavo respublikiniuose jaunųjų atlikėjų konkursuose, tapo laureatais, prizininkais, pelnė kitų apdovanojimų.

Į viršų

K

KALIBATAS KAZIMIERAS. Gimė 1938 m. sausio 29 d. Vilūnaičių kaime (Pakruojo r.). Mirė 2015 m. vasario 25 d. Vilniuje. Violončelininkas, folklorininkas. 1966 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Dėstė Vilniaus, Šiaulių, Pakruojo muzikos mokyklose bei Šiaulių universitete (1994–2000). Griežė įvairiuose kolektyvuose. Vienas kraštotyros draugijos „Žiemgala“ įkūrėjų, 1992–1998 m. prezidentas, žurnalo „Žiemgala“ steigėjų, folkloro festivalio „Žiemgala“ vadovų. Sudarė (su kitais) monografijas „Linelius roviau, dainavau“ (1990), „Pakruojo apylinkės“ (1996), „Lygumai. Stačiūnai“ (2001) ir kt. Surengė kraštotyros ekspedicijų, seminarų. 1971–2000 m. įkūrė apie 20 folkloro ansamblių Vilniuje, Pakruojyje, Šiauliuose („Margulis“) ir jiems vadovavo.

KANIŠAUSKAS KAZIMIERAS DRĄSUTIS. Gimė 1937 m. balandžio 23 d. Šiauliuose. Smuikininkas, pedagogas. 1960 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1960 m. dėsto Lietuvos muzikos akademijoje, profesorius (1991). Stažavosi Maskvos P. Čaikovskio, Latvijos, Lvovo konservatorijose. 1960–1985 m. griežė Lietuvos kameriniame orkestre, surengė apie 2500 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Koncertavo ir kaip solistas ir su kameriniais ansambliais.

KEDYS VACLOVAS. Gimė 1930 m. lapkričio 27 d. Mankaičių kaime (Šilalės r.). Mirė 2015 m. spalio 28 d. Šiauliuose. Choro dirigentas, pedagogas. 1967 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1961–1963 m. vadovavo vaikų chorams Šiaulių 5-ojoje vid. mokykloje. Nuo 1965 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, 1971 m. – vyr. dėstytojas. Buvo Šiaulių pedagoginio instituto merginų choro „Pavasaris“, mokytojų liaudies mišraus choro „Varsa“, Šiaulių miesto prekybos valdybos mišraus ir Televizorių gamyklos vyrų chorų dirigentas.

KIEVIŠAS JONAS. Gimė 1941 m. vasario 5 d. Ožkėnuose (Šiaulių r.). Dirigentas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (1978), padagogikos mokslų daktaras (1999 – Lietuvoje diplomas ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis nepripažintas). 1970 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1972–1975 m. studijavo Maskvoje aspirantūroje, 1979 m. stažavosi Budapešto F. Listo Muzikos akademijoje. 1965–1971 m. Šiaulių dainų ir šokių ansamblio „Jovaras“ meno vadovas. 1968–1972 m. Šiaulių pedagoginio instituto studentų dainų ir šokių ansamblio vadovas, 1976–1982 m. Šiaulių mokytojų choro „Varsa“ vadovas, 1979–1988 m. Šiaulių mokytojų namų vaikų chorų studijos vadovas. 1987–2000 m. Šiaulių rajono kultūros darbuotojų choro vadovas. Nuo 1968 m. dėsto Šiaulių universitete, docentas (1984), profesorius (2005). 1992 m. čia įkūrė Meno pedagogikos katedrą. Nuo 2000 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame ir Šiaulių universitetuose. Išleido 4 monografijas: „Vaiko muzikinė raiška“ (1997), „Muzikos specialisto ugdymas“ (2000), „Vaiko veikla meninio ugdymo procese“ (2001), „Mokinio muzikinės kultūros tapsmas“ (2007, užsienyje, rusų k.), 9 mokymo ir metodines priemones, per 50 straipsnių Lietuvos ir užsienio (Kroatijos, Latvijos, Vokietijos, Rusijos ir kt.) mokslo leidiniuose.

KŠANIENĖ DAIVA. Gimė 1943 m. liepos 4 d. Šiauliuose. Muzikologė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė (1998). 1965 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1965–1971 m. Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytoja. 1971–1995 m. dėstė Lietuvos Muzikos akademijos Klaipėdos fakultetuose, profesorė (2002). 1979–1990 m. Muzikos istorijos ir teorijos katedros vedėja. Tiria Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių muziką, lietuvių kompozitorių kūrybą, muzikinio ugdymo problemas. Parašė knygas „Muzika Klaipėdos krašte“ (1996), „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos bei kultūros veikėjai XVI a. – XX a. pirmoji pusė“ (2000), „Muzika Mažojoje Lietuvoje. Lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika“ (2003), „Apie muziką ir laiką. Klaipėdos muzikinio gyvenimo fragmentai (1965–2005)“ (2007). Mažosios Lietuvos fondas (JAV) paskyrė Vydūno mokslinę literatūrinę premiją (2001). I.Simonaitytės premijos laureatė (2004).

Į viršų

L

LAMAUSKAS JONAS. Gimė 1941 m. vasario 25 d. Kaune. Fagotininkas, dirigentas, pedagogas. 1964 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją.  Nuo 1964 m. dėsto Šiaulių konservatorijoje, 1966–2006 m. Šiaulių konservatorijos direktorius, mokytojas metodininkas (1996). Vaikų muzikos mokyklos prie konservatorijos įkūrimo (1990) iniciatorius. 1966–1989 m. Šiaulių liaudies simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas. 1989 m. įkūrė Šiaulių profesionalų kamerinį orkestrą ir iki 1993 m. jam vadovavo. Su orkestrais koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2006 m. Šiaulių konservatorijos kamerinio orkestro dirigentas. Lietuvos dainų švenčių konsultantas. Lietuvos nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas (1975). Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1989). Šiaulių miesto garbės pilietis (2005).

Į viršų

M

MOTUZAS ALFONSAS. Gimė 1955 m. lapkričio 22 d. Šiauliuose. Muzikologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (2001). 1979 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus. 1987–1991 m. mokėsi aspirantūroje Maskvoje. Nuo 1997 m. dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijose, profesorius (2002). Parašė monografijas „Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų liaudies apeiginė muzika“ (1994), „Žemaičių Kalvarijos Kalnai ir Kryžiaus kelias“ (1994), „Vilniaus kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeigos ir muzika“ (2002) ir kt. Lietuvos katalikų MA narys (1992). Lietuvos etninės kultūros globos tarybos narys prie LR Seimo (2006).

MROZINSKAS ALEKSAS. Gimė 1914 m. rugpjūčio 7 d. Šiauliuose. Mirė 1969 m. lapkričio 21 Brukline (JAV). Pianistas, pedagogas. 1935 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Iki 1944 m. dirbo Kauno radiofone koncertmeisteriu. 1940 m. baigė Kauno konservatoriją. Lietuvoje surengė keletą solo koncertų. 1944 m. emigravo, nuo 1949 m. gyveno JAV. Brukline turėjo fortepijono studiją, suorganizavo vyrų kvartetą „Aitvarai“ ir jam vadovavo. Dalyvavo lietuvių radijo programose, akomponuodavo koncertuose, lietuvių renginiuose. Parašė apie 100 dainų oktetams, kvartetams ir chorams.

Į viršų

P

PĖŽELIS JUOZAS. Gimė 1907 m. liepos 15 d. Pamūšyje (Pakruojo r.). Mirė 1959 m. gruodžio 14 d. Šiauliuose. Choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas. Baigė vargonininkų chorvedžių kursus Kaune. 1928–1938 m. dėstė muziką Žeimelio progimnazijoje. 1939–1942 m. mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje, tuo pačiu metu dėstė muziką įvairiose miesto mokyklose. Nuo 1939 m. vargonininkavo Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje. Pokario metais dirbo Šiaulių 1-oje ir 2-oje amatų mokyklose bei mergaičių gimnazijoje. Vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. Nuo 1948 m. iki mirties buvo Šiaulių mokytojų instituto dėstytojas, studentų mišraus choro bei vokalinių ansamblių vadovas, su savo vadovaujamais kolektyvais konkursuose pelnė prizines vietas. Organizavo Šiaulių miesto dainų šventes ir buvo jų dirigentas.

PIPIRAS JURGIS. Gimė 1920 m. sausio 25 d. Kretingoje. Mirė 2006 m. spalio 13 d. Šiauliuose. Birbynininkas, pedagogas. 1955 m. baigė Klaipėdos muzikos mokyklą. 1955–1980 m. dirbo Šiaulių muzikos mokykloje, dėstė birbynės specialybę. Nuo 1957 m. vadovavo Šiaulių liaudies instrumentų orkestrui, rengė liaudies instrumentų ansamblius, padirbėjo ir meno mėgėjų baruose. Dešimt metų vadovavo Šiaulių liaudies dainų ir šokių ansamblio (vėliau „Jovaro“) orkestrui. Buvo ne tik geras pedagogas, bet ir puikus liaudies instrumentų tobulintojas.

PRIELGAUSKAS IGNAS. Gimė 1871 m. rugpjūčio 12 d. Narvaišiuose (Plungės r.). Mirė 1956 m. liepos 16 d. Šiauliuose. Pianistas, pedagogas, publicistas. 1898 m. baigė Varšuvos muzikos institutą. 1903–1924 m. jame dėstė, profesorius (1911). 1939–1954 m. dirbo Šiaulių muzikos mokykloje. Parašė straipsnių apie muzikinį lavinimą. Sukūrė baladę baritonui ir simfoniniam orkestrui, choro dainų, romansų, fortepijoninių pjesių vaikams. Pirmasis lietuvių pianistas pedagogas, gilinęsis į fortepijono dėstymo metodiką. Organizavo koncertus su paskaitomis, pats koncertavo, rašė periodinėje spaudoje apie muzikos estetiką, fortepijono techniką, dėstymo metodiką. Šiauliuose, Aušros al. 66, jam atidengta memorialinė lenta (1971).

Į viršų

R

RAMANAUSKAS GEDIMINAS. Gimė 1961 m. birželio 22 d. Panevėžyje. Choro dirigentas. 1979 m. baigė Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklą, 1979–1984 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1980–1982 m. Vilniaus profesinių sąjungų rūmų mišraus choro vadovas, 1981–1984 m. Lietuvos Operos ir baleto teatro artistas. Nuo 1984 m. Šiaulių universiteto Muzikos katedros dėstytojas, nuo 2001 m. Dirigavimo ir dainavimo katedros docentas. 1984–1991 m. vadovavo Šiaulių „Verpsto“ trikotažo fabriko moterų chorui, vėliau – ŠU studentų chorui „Studium“ su kuriuo tapo Lietuvos bei tarptautinių konkursų laureatu (1998, 2000, 2001, 2003). Nuo 2006 m. Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovas. Stažavo Didžiosios Britanijos, JAV universitetuose. Baltijos šalių studentų šventės „Gaudeamus“ dirigentas (1999).

Į viršų

S

SLIŽYS BRONIUS. Gimė 1920 m. spalio 7 d. Traupyje (Anykščių r.). Mirė 1987 m. gruodžio 7 d. Vilniuje. Choro dirigentas, pedagogas. Nuo 1934 m. vargonininkavo Leliūnuose, Kaune. 1944–1948 m. mokėsi Kauno konservatorijoje. Nuo 1948 m. – Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas. 1949–1953 ir 1967–1970 m. vadovavo moksleivių choro studijai, išugdė namažai jaunų chorvedžių. Vadovavo miesto chorams: „Elnio“ gamybinio susivienijimo, medicinos darbuotojų, „Rūtos“ fabriko, J. Janonio vidurinės mokyklos, Pedagoginio instituto, Pieno kombinato bei „Vairo“ gamyklos jungtiniam mišriam chorui ir kt. Buvo Šiaulių miesto dainų švenčių organizatorius ir dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas.

SONDECKIS SAULIUS. Gimė 1928 m. spalio 11 d. Šiauliuose. Mirė 2016 m. vasario 3 d. Vilniuje. Smuikininkas, dirigentas. 1952 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1955–1986 m. M. K. Čiurlionio meno mokyklos styginio orkestro vadovas, 1959–1996 m. Lietuvos konservatorijos dėstytojas, profesorius (1977), Styginių instrumentų katedros vedėjas. Lietuvos kamerinio orkestro įkūrėjas (1960), meno vadovas, vyriausiasis dirigentas. Rusijos valstybinio Ermitažo orkestro „Sankt Peterburgo Camerata“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas (nuo 1989). Dirigavo Berlyno (Vokietija) filharmonijos orkestrui, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos, Kanados, Taivanio ir kitų šalių orkestrams. Daugelio tarptautinių festivalių dalyvis, tarptautinių konkursų žiuri narys. Lietuvos muzikų sąjungos garbės narys. Lietuvos liaudies artistas (1974). SSRS liaudies artistas (1980). Apdovanotas LR Vyriausybės premija (1998), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1999), Austrijos I laipsnio „Garbės kryžiumi“ (2003), WIPO Creativity Award (Tarptautinės intelektinės nuosavybės) aukso medaliu (2005), garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2008). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino I ir V laipsnio ordinų kavalierius. Šiaulių universiteto (1999), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (2003) garbės daktaras, Sankt Peterburgo muzikos akademijos (konservatorijos) garbės profesorius (2006). Šiaulių miesto garbės pilietis (2000).

STONKUS VIRGINIJUS. Gimė 1951 m. vasario 19 d. Biržuose. Choro dirigentas, pedagogas. 1974 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1971–1974 m. valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ artistas, nuo 1974 m. – Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, pučiamųjų orkestro dirigentas, meno vadovas. 1981–1996 m. buvo Šiaulių miesto profesionalaus pučiamųjų orkestro dirigentas, meno vadovas. Su šiuo orkestru koncertavo Prancūzijoje, Švedijoje, Olandijoje. Nuo 1996 m. Šiaulių miesto Kultūros centro direktorius. Respublikinio pučiamųjų orkestrų sąskrydžio „Šiauliai-96“ meno vadovas. Mušamųjų instrumentų muzikos festivalių (nuo 1996) Šiauliuose iniciatorius ir vienas iš organizatorių. Jo vadovaujamas Šiaulių miesto Kultūros centras tapo LR kultūros ministerijos ir Liaudies kultūros centro įsteigtos nominacijos „Geriausias kultūros centras“ laureatas miestų grupėje (2003).

STRAGIS INOCENTAS VLADISLOVAS. Gimė 1940 m. spalio 11 d. Pamūšyje (Pakruojo r.). Choro dirigentas, pedagogas. 1972 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1965–1972 m. Šiaulių Šiaulių pedagoginio instituto Muzikos pagrindų katedros dėstytojas, docentas (1993). 1963–1965 m. Šiaulių odos gamyklos „Stumbras“, 1966–1974 m. trikotažo fabriko „Verpstas“ chorų vadovas. Buvo Šiaulių miesto chorvedžių tarybos narys, Šiaulių miesto dainų švenčių ir tarprespublikinės studentų šventės „Gaudeamus-VI“ (Tartu, 1974) dirigentas. Išleido dainų rinkinius chorams ir ansambliams: „Dainos chorams“ (su J. Lygutu, 1989), „Kūriniai choramas“ (1992), „Giesmės ir dainos“ (1994), „Kryžių kalnas“ (1995), „Vėlinių vakarą“ (1996), „Lakštingala“ (dainos vaikams, 1999).

STULGYS ALGIRDAS. Gimė 1938 m. balandžio 5 d. Taurakių kaime (Šiaulių r.). Mirė 2017 m. spalio 23 d. Beržėnuose (Joniškio r.). Smuikininkas. 1963 m. baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, 1966 m. – šios konservatorijos aspirantūrą. Dirbo dėstytoju Lietuvos konservatorijoje, Šiaulių aukštesniojoje bei Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklose bei Šiaulių pedagoginiame institute, docentas. Persikėlęs gyventi į Vilnių, grojo Lietuvos valstybiniame kvartete (nuo 1979), buvo primarijus, solistas, smuikavo „Armonikos“ ansamblyje. Koncertavo daugelyje Europos šalių ir Japonijoje. 10 metų dirbo Rusijoje, keletą metų JAV (nuo 1991). 2002 m. tapo Šiaulių senjorų bigbendo solistu. Parengė dešimtį solinių koncertų, jie įrašyti Lietuvos radijuje ir televizijoje bei autorinėje plokštelėje. Lietuvos nusipelnęs artistas (1988).

ŠALTENIS LIUDAS. Gimė 1941 spalio 24 d. Šiauliuose. Mirė 1994 m. kovo 10 d. Vilniuje. Muzikologas. 1964 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Trumpai dėstė Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1966–1973 m. estradinio ansamblio „Nemuno žiburiai“ meno vadovas. 1973–1975 m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje. Nuo 1975 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje. Parašė studiją apie lietuvišką estradinę muziką (išspausdinta knygoje „Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos“, 1967), knygą „Mūza su mikrofonu“ (1983), straipsnių apie lietuviškąjį džiazą. Buvo A. Šabaniausko premijos komiteto, Lietuvos pramoginės muzikos fondo narys.

Į viršų

T

TAURAGIS ADEODATAS. Gimė 1936 m. rugpjūčio 30 d. Šiauliuose. Mirė 2004 m. balandžio 8 d. Vilniuje. Muzikologas, pedagogas. 1959 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1962 m. – Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūrą. Nuo 1962 m. buvo Lietuvos konservatorijos dėstytojas, docentas (1984). Tyrė lietuvių ir užsienio šalių muzikos istoriją. Parašė užsienio muzikos istorijos darbų, muzikos vadovėlių vidurinės mokykloms IX–XI klasėms (su J. Gaudrimu ir K. Jasinsku, 1969, 1970), knygos „Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos“ (1967) skyrius „Muzika ansambliams ir instrumentams solo“ ir „Muzika kino filmams“. Knygų „Benžaminas Britenas“ (1965), „Lietuvos muzika. Anksčiau ir dabar“ autorius. Parengė radijo ir televizijos laidų. Buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.

TRINKŪNAS DAINIUS. Gimė 1931 m. liepos 25 d. Šiauliuose. Mirė 1996 m. lapkričio 30 d. Vilniuje. Pianistas, pedagogas. 1949 m. baigė Šiaulių muzikos mokyklą, 1955 m. – Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1955 m. Šiaulių muzikos mokyklos, nuo 1958 m. Lietuvos konservatorijos dėstytojas. 1960–1970 m. Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos, 1970–1973 m. Lietuvos filharmonijos direktorius, nuo 1973 m. Lietuvos Kultūros ministro pavaduotojas. Nuo 1992 m. buvo LR Kultūros ir švietimo ministras. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1967).

TRINKŪNAS GYTIS. Gimė 1936 m. birželio 6 d. Šiauliuose. Mirė 1973 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. Pianistas. 1954 m. baigė Šiaulių muzikos mokyklą, 1960 m. – Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1960–1962 m. Šiaulių muzikos mokyklos, 1962–1964 m. Vilniaus pedagoginio instituto ir Vilniaus meno mokyklos dėstytojas. 1964–1973 m. Lietuvos filharmonijos koncertmeisteris. Koncertavo daugiausia kaip akomponiatorius. Tarptautinių konkursų diplomantas. Lietuvos nusipelnęs artistas (1971).

Į viršų

V

VAIČIULIONIENĖ-DUMBRAITĖ DANUTĖ. Gimė 1944 m. rugpjūčio 22 d. Kaune. Mirė 2015 m. lapkričio 6 d. Šiauliuose. Choro dirigentė, pedagogė. 1967 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1967–1973 m. Marijampolės kultūros mokyklos dėstytoja. 1973–1986 m. Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytoja, mišraus moksleivių choro studijos vadovė, 1977–1984 m. choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkė. Nuo 1974 m. Šiaulių senosios muzikos ansamblio „Polifonija“ chormeisterė, nuo 1986 m. valstybinio choro „Polifonija“ dirigentė, nuo 1992 m. Šiaulių universiteto Muzikos katedros asistentė. Pirmoji Lietuvoje daugelio XVI–XVII a. Europos kompozitorių madrigalų, psalmių, stambios formos W. A. Mozarto, M. Haydno, J. S. Bacho, F. Mendelssohno-Bartholdy, E. Griego opusų, lietuvių kompozitorių J. Tamulionio, A. Klovos opusų atlikėja. Tarptautinių festivalių laureatė. Dirigavo apie 1500 koncertų Lietuvoje ir užsienyje (Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Bulgarijoje ir kt). Pirmosios Baltijos ir Šiaurės šalių dainų šventės vyr. dirigentė (Ryga, 1995). Šiaulių miesto chorvedžių tarybos narė, respublikinių dainų švenčių konsultantė, chorų konkursų žiuri narė.

VAIČIULIONIS SIGITAS. Gimė 1948 m. lapkričio 13 d. Vilniuje. Choro dirigentas, pedagogas. 1971 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1970–1972 m. Kauno muzikinio teatro vyr. chormeisteris. 1973–1975 m. Šiaulių dainų ir šokių liaudies ansamblio „Jovaras“ choro vadovas, 1984–1990 m. Šiaulių televizorių gamyklos vyrų choro „Tauras“ meno vadovas ir dirigentas. 1974–1980 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, 1980–1986 m. Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, nuo 1992 m. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Muzikos katedros docentas (1992). Šiaulių kamerinio choro „Polifonija“ įkūrėjas (1974), 1986–2005 m. šio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Kolektyvas išleido 3 plokšteles: „Senoji Lietuvos muzika“, „Religinė Lietuvos muzika“, kompaktinis diskas „Lietuvos ir Europos chorinė muzika“. Su choru koncertavo Brazilijoje, Argentinoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kt. Pasaulio lietuvių dainų švenčių dirigentas (1994, 1998). Nuo 1978 m. Šiauliuose rengiamų tarptautinių religinės muzikos festivalių iniciatorius ir meno vadovas. Šiaulių miesto bei regiono dainų švenčių dirigentas ir konsultantas (nuo 1973). Šiaulių miesto tarybos narys (1990–1995). Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos narys. Lietuvos nusipelnęs artistas (1985).

VAINIŪNAITĖ AUDRONĖ MARIJA. Gimė 1942 m. liepos 17 d. Šiauliuose. Smuikininkė. 1965 m. baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją. 1967 m. – aspirantūrą šioje konservatorijoje. 1965–1980 m. Lietuvos konservatorijos dėstytoja, 1981–1988 m. docentė, profesorė, nuo 1996 m. – M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Smuiko klasės mokytoja. Nuo 1965 m. Vilniaus valstybinio kvarteto primarijus. 16 Lietuvos kompozitorių kūrinių redakcijų autorė. 20 tarptautinių festivalių dalyvė. Lietuvoje ir užsienyje sugrota daugiau kaip 2000 koncertų. Išleistos 27 plokštelės Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, JAV, 20 kompaktinių plokštelių Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Aktyviai koncertuoja kaip smuikininkė solistė, propaguoja šiuolaikinę lietuvių muziką. Lietuvos muzikų sąjungos narė. Sąjunginio smuiko konkurso Maskvoje diplomantė (1961), Lježo (Belgija) tarptautinio kvartetų konkurso I vietos laimėtoja (1972). Lietuvos nusipelniusi artistė (1977). Lietuvos valstybinės premijos laureatė (1979). Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio

VITAITĖ VERONIKA. Gimė 1939 m. vasario 8 d. Pianistė, pedagogė. 1963 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1976 m. – Maskvos pedagoginio instituto aspirantūrą. Stažavo Vienos aukštojoje muzikos mokykloje pas profesorių H. Kanną. 1963–1974 m. Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos Fortepijono skyriaus vedėja, muzikos mokytoja, 1970–1974 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja, 1974–1986 m. Lietuvos konservatorijos dėstytoja, 1986–1987 m. Lietuvos konservatorijos Pedagogikos katedros vedėja, nuo 1987 m. Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedros vedėja, profesorė (1993), M. K. Čiurlionio menų gimnazijos muzikos mokytoja ekspertė. Koncertavo su simfoniniais kameriniais orkestrais, buvo Šiauliuose susikūrusio fortepijoninio dueto su A. Povilaičiu atlikėja. Nuo 1980 m. nuolat konceruoja fortepijoniniuose duetuose su prof. R. Vaitkevičiūte, dukra doc. A. Žvirblyte. Surengė koncertų ciklus su smuikininkais A. Stulgiu, R. Katiliumi, dainininkais R. Maciūte, R. Tamulevičiūte, I. Arguskiene ir kt.Išleistos plokštelės, padaryta per 120 radijo fondo įrašų, TV koncertų įrašų. Gastroliavo Baltijos šalyse, Maskvoje, Sankt Peterburge, Pskove, Novgorode, Tverėje, Rygoje, Minske, Lenkijoje, Japonijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje, Kipre, Ukrainoje, daugelyje tarptautinių festivalių Lietuvoje ir užsienyje. Aktyvi lietuviškos muzikos propaguotoja, daugelio kompozitorių kūrinių pirmoji atlikėja. Jos studentai ir mokiniai yra per 60 kartų laimėję premijas tarptautiniuose konkursuose. Tarptautinių pianistų konkursų organizacinių komitetų ir vertinimo komisijų narė, konkursų JAV, Italijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Suomijoje vertinimo komisijų narė. Daugiau kaip 30 straipsnių, recenzijų autorė, leidinių sudarytoja. Lietuvos nusipelniusi artistė. Tarptautinio biografijos centro prie Cambridge universiteto išrinkta 1992–1993 Metų moterimi. Apdovanota Vytauto Didžiojo ordinu (2003).

Į viršų

Ž

ŽALALIS STASYS. Gimė 1943 m. balandžio 21 d. Skudutiškyje (Molėtų r.). Mirė 2013 m. spalio 6 d. Šiauliuose. Choro dirigentas, pedagogas. 1977 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1968–1980 m. dirbo Kuršėnų vaikų muzikos mokykloje bei vadovavo Kuršėnų kultūros namų mišriam chorui. 1980–1991 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Estetinio auklėjimo katedros vedėjas ir merginų choro „Pavasaris“ vadovas, nuo 1985 m. šio ir mišraus kamerinio choro „Bičiuliai“ vadovas. Vėliau vadovavo Šiaulių universiteto Meno edukologijos katedrai, docentas. Respublikinių „Dainų švenčių“, chorų konkursų laureatas ir prizininkas. „Mišių jaunimo ir vaikų chorams“ (1984, 1993, 1994) autorius. Baltijos šalių studentų švenčių Gaudeamus (Ryga, Tartu, Vilnius) dirigentas. III J. Naujalio konkurso religinės muzikos chorams laureatas (1998).

ŽALNERAVIČIUS MYKOLAS. Gimė 1943 m. kovo 5 d. Gilvyčių kaime (Šiaulių r.). Folklorininkas, etnomuzikologas. 1976 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. Nuo 1961 m. dirbo įvairių saviveiklinių kolektyvų vadovu Šiauliuose. Nuo 1986 m. Šiaulių kultūros centro folklorinio ansamblio „Auda“ vadovas, nuo 1996 m. Šiaulių miesto etninės kultūros centro vadovas, Etninės kultūros draugijos Šiaulių mieste pirmininkas. Ansamblio „Turava“ įkūrėjas (2001) ir meno vadovas. Žemaičių kultūrinio judėjimo vienas iš pagrindinių organizatorių Šiaulių krašte. Daugkartinis įvairių meno saviveiklos kolektyvų respublikinių apžiūrų laureatas (1964–1997). Respublikinių vokalinių ansamblių „Sidabriniai balsai“ laureatas (1987, 1992). Leidinio „Užgavėnės Šiaulių krašte “(1997), autorinio dainų rinkinio „Mano kraštas“ (1997) autorius.

ŽIBŪDIENĖ MARIJA. Gimė 1955 m. sausio 3 d. Semoškų kaime (Lazdijų r.). Choro dirigentė, pedagogė. 1982 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1980 m. dirba Šiauliuose. 1980–1994 m. Šiaulių „Nuklono“ gamyklos mišraus choro „Žiburys“ vadovė. Nuo 1982 m. Šiaulių universiteto dėstytoja, docentė (1996), Menų fakulteto prodekanė. 1992 m. įkūrė Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčios jaunimo kamerinį chorą, kuris nuo 1995 m. tapo Šiaulių miesto savivaldybės jaunimo choru „Atžalynas“. 1986–1987 m. Šiaulių inžinierių namų mišraus kamerinio choro vadovė, nuo 1997 m. Šiaulių universiteto merginų choro „Littera“ vadovė. Jos vadovaujami chorai tapo daugelio tarptautinių festivalių, konkursų laureatais, prizininkais: Šv. Ignaco jaunimo kamerinis choras tarptautinio chorų konkurso Riva del Gardoje (Italija, 1994) laimėjo aukso diplomą, „Atžalynas“ jaunimo chorų festivalyje pelnė sidabro ir bronzos diplomus (Ryga, 1996), tarptautiniame chorų festivalyje sidabro medalį (Atėnai, 1996), II tarptautiniame bažnytinės ir pasaulinės muzikos konkurse – aukso ir sidabro diplomus (Italija, 1997), tarptautiniame chorų liaudies dainų festivalyje laimėtas Didysis prizas (Ispanija, 1998), F. Mendelssohno chorų festivalyje – sidabro diplomas (Vokietija, 1999) ir kt. Choras „Littera“ – Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurso II vietos laimėtojas (Vilnius, 1998), tarptautiniame chorų konkurse pelnė visus galimus apdovanojimus ir Pagrindinį prizą (Graikija, 2002) ir kt. Išleido knygą „Merginų choras „Littera“ (2001). Apdovanota „Meno saviveiklos žymūno“ ženklu (1989), Tautinės dainų šventės medaliu (1990).

ŽITKEVIČIUS JERONIMAS. Gimė 1931 m. kovo 13 d. Panevėžyje. Mirė 2009 m. sausio 20 d. Vilniuje. Choro dirigentas, pedagogas. 1963 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Lietuvos teatro ir muzikos akademija). 1956–1963 m. Šiaulių J. Janonio vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, moksleivių mišraus choro vadovas. 1963–1970 m. Šiaulių 9-osios vidurinės mokyklos mokytojas, jaunučių ir jaunių chorų vadovas. Šiaulių moksleivių namuose įkūrė berniukų chorą ir kurį laiką jam vadovavo. 1961–1964 m. Šiaulių pedagoginio instituto muzikos dėstytojas, 1964–1973 m. Estetinio lavinimo katedros vyr. dėstytojas, 1973–1978 m. šios katedros vedėjas. 1959–1976 m. vadovavo Šiaulių mokytojų mišriam chorui „Varsa“, su kolektyvu dalyvavo 1960, 1965, 1970, 1975 respulikinėse dainų šventėse, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. 1972–1978 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto mergaičių choro „Pavasaris“ vadovas, su kuriuo pelnė prizinių vietų įvairiuose konkursuose. Buvo Šiaulių miesto dainų švenčių, 1973 ir 1978 m. respublikinių chorų sąskrydžių Šiauliuose dirigentas. Nuo 1973 m. Vilniaus pedagoginio instituto Estetikos katedros docentas, 1988–1992 m. šios katedros vedėjas, nuo 1992 m. Muzikos katedros vedėjas. Iki 1991 m. studentų dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ choro vadovas. Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Parašė knygą „Muzikos kalba ir dainavimo pratybos“ (2001). Lietuvos nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas (1975).

ŽVIRBLIS VYTAUTAS. Gimė 1930 m. rugsėjo 22 d. Linkuvoje (Pakruojo r.). Choro dirigentas, pedagogas. 1952–1956 m. mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje, tuo pačiu metu vadovavo Šiaulių dviračių gamyklos chorui. 1961 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1961–1973 m. buvo Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, direktoriaus pavaduotojas. Vadovavo Šiaulių „Elnio“ kombinato mišriam ir vyrų chorams, dainų ir šokių liaudies ansambliui, miesto medicinos darbuotojų moterų chorui, „Jovaro“ dainų ir šokių liaudies ansamblio chorui ir kitiems kolektyvams. Šiaulių miesto ir respublikinių dainų švenčių dirigentas ir konsultantas. Nuo 1973 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas. Nuo 1985 m. kurį laiką buvo Vilniaus medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblio „Rūta“ chormeisteris ir meno vadovas. 1988–1992 m. choro dirigavimo dėstytojas Lietuvos konservatorijoje.

Į viršų

LITERATŪRA

Juodelė, Petras. Skamba kankliai. Vilnius, 1994.
Kas yra kas Lietuvoje 2002. Kaunas, 2002.
Kas yra kas Lietuvoje 2006. Kaunas, 2006.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas kas Šiaulių apskrityje. Šiauliai, 2001.
Mokslas ir menas Šiaulių universitete 2004 m. Šiauliai, 2005.
Muzikos enciklopedija. T. 1-2. Vilnius, 2000–2003.
Šiauliečiai kompozitoriai, muzikai, atlikėjai (sudaryt. A. Vaišvilienė). Šiauliai, 1970.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996–2006 (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Šiaulių konservatorija 1939–1999. Šiauliai, 1999.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1-4. Vilnius, 1985–1988.
Visuotinė lietuvių enciklpedija. T. 1-10. Vilnius, 2001–2006.
Zubrickas, Boleslovas. Tarybų Lietuvos chorvedžiai. Vilnius, 1984.

Informaciją rinko Audronė Baškienė
Redagavo Danutė Darbutienė