A B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V Z Ž
A
ADAŠKEVIČIENĖ EUGENIJA, BUGAREVIČIŪTĖ. Gimė 1944 m. spalio 20 d. Šiluvoje (Raseinių r.). Slidininkė, kūno kultūros bei sporto mokslininkė. Pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė (1994). 1962 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1966 m. – Šiaulių pedagoginį institutą (ŠPI), 1976 m. – aspirantūrą Maskvoje. 1966–1976 m. ŠPI dėstytoja, 1977–1991 m. ŠPI Klaipėdos ikimokyklinio fakulteto dėstytoja, nuo 1991 m. Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė (1998). Daugiau kaip 70 mokslinių, metodinių darbų autorė. Mokslinių tyrimų kryptis – kūno kultūros ir sveikatos ugdymas vaikystėje, kūno kultūros teorija ir didaktika. Daugkartinė Lietuvos slidinėjimo čempionė ir prizininkė (1962–1973). Pirmasis treneris Juozas Rauckis (1932–2007). SSRS sporto meistrė (1968). Apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1994), Sporto garbės kryžiumi (2006), Sporto garbės komandoro ženklu (2009).
AMBRAZAS SVAJŪNAS. Gimė 1967 m. vasario 20 d. Šiauliuose. Orientacininkas, sporto organizatorius. 1984 m. baigė Šiaulių 7-ąją vidurinę mokyklą, 1990 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1984 m. Šiaulių vaikų ekskursinės turistinės bazės orientavimosi sporto būrelio vadovas, nuo 1999 m. – verslininkas. 1988–2006 m. Lietuvos orientavimosi sporto rinktinės narys. Daugkartinis Lietuvos orientavimosi sporto čempionas (1988, 1989, 1991, 1994–2006), SSRS čempionatų prizininkas. Lengvosios atletikos, bėgimo kalnais čempionatų dalyvis ir laimėtojas, ekstremalaus sporto turnyrų dalyvis. Pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynėse Japonijoje 2-osios vietos laimėtojas (2001). Pasaulio veteranų orientavimosi sporto čempionato Italijoje 1-osios vietos laimėtojas (2013). Pirmoji trenerė Nijolė Veršinskienė. SSRS sporto meistras (1989). Dienraščio „Šiaulių kraštas“ organizuotų rinkimų „Metų viltis“ laureatas (2011).
BAIKAUSKAITĖ LAIMUTĖ. Gimė 1956 m. birželio 10 d. Gaideliuose (Šilutės r.). Lengvaatletė, (bėgikė), pedagogė, olimpinė vicečempionė. 1975 m. baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1979 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. 1979–1981 m. Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos trenerė, 1981–1993 m. Kūno kultūros ir sporto departamento instruktorė, 1993–1995 m. Vilniaus 46-osios vidurinės mokyklos mokytoja. Nuo 1995 m. gyvena Čikagoje (JAV), verslininkė. Lietuvos bėgimo čempionė (14 kartų, 1973–1991), gerino Lietuvos bėgimo rekordus (13 kartų). SSRS 800 m. bėgimo vicečempionė (1980), SSRS 1500 bėgimo čempionė (1988), Seulo olimpinių žaidynių (1988) 1500 m. bėgimo sidabro medalio laimėtoja. Pirmasis treneris Antanas Šertvytis. SSRS sporto meistrė (1978), SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1980). Apdovanota Lietuvos tautino olimpinio sporto komiteto (LTOK) Olimpine žvaigžde (2011).
BALČIŪNAITĖ EGLĖ. Gimė 1988 m. spalio 31 d. Šiauliuose. Lengvaatletė (bėgikė). 2011 m. baigė Šiaulių universitetą. Sportuoti pradėjo 2000 metais. Pagrindinė rungtis – 800 m. bėgimas. Lietuvos čempionė (2010, 2011, 2017). Studentų žaidynių laimėtoja (2008, 2009). Lietuvos uždarų patalpų bėgimo rekordininkė. Lietuvos olimpinės rinktinės narė, Pekino (2008) ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių (2016) dalyvė. Treneris Aleksandras Kitanovas. Geriausia Šiaulių miesto sportininkė (2009), Šiaulių universiteto metų sportininkė (2011). (Red. 2020-03-18).
BALŽEKAS REMIGIJUS. Gimė 1957 m. spalio 1 d. Radviliškyje. Tenisininkas, teniso, žolės riedulio treneris. 1975 m. baigė Dotnuvos (Kėdainių r.) vidurinę mokyklą, 1981 m. – Vilniaus pedagoginį institutą. 1981–1984 m. dirbo Elektrėnuose. Nuo 1984 m. Šiaulių teniso mokyklos treneris, 1992–2006 m. – direktorius. Lietuvos vyrų Deviso taurės varžybų komandos kapitonas. Žymiausi auklėtiniai A. Balžekas, R. Berankis A. Parazinskaitė ir kt. Lietuvos teniso sąjungos narys, Lietuvos nusipelnęs treneris. Apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2007), Sporto garbės kryžiumi (2008), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpine žvaigžde (2008).
BAŠKYS TEODORAS. Gimė 1939 m. liepos 9 d. Užventyje (Kelmės r.). Mirė 2001 m. gruodžio 26 d. Šiauliuose. Treneris, pedagogas, sporto organizatorius. 1962 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1962–1965 m. Užvenčio vidurinės mokyklos mokytojas, 1965–1967 m. Šiaulių sporto mokyklos direktorius, 1967–1969 m. miesto kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas, 1969–2001 m. „Žalgirio“ sporto draugijos Šiaulių miesto tarybos pirmininkas. 1967–1969 m. treniravo Šiaulių lengvosios atletikos rinktinę, vėliau subūrė ir treniravo miesto slidininkų komandą. Naujojo jachtklubo Rėkyvoje, Bubių slidinėjimo bazės, „Žalgirio“ stadiono statybų Šiauliuose iniciatorius. Treniravo T. Raponavičienę, M. Jonaitienę, E. Adaškevičienę, l. Mozerytę-Bobrovą ir kt. LSSR nusipelnęs treneris (1989).
BESELIENĖ VIDA, ŠULSKYTĖ. Gimė 1956 m. rugpjūčio 17 d. Šiauliuose. Krepšininkė, pedagogė, olimpinė ir pasaulio čempionė. 1986 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1990–2008 gyveno ir dirbo Izraelyje, nuo 2008 m. gyvena JAV. 1973–1988 m. žaidė Vilniaus „Kibirkšties“ krepšinio komandoje. 1974–1975 m. SSRS jaunių krepšinio rinktinės, 1975–1987 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja. Lietuvos moterų krepšinio čempionė (7 kartus). 1974–1983 m. SSRS moterų krepšinio rinktinės žaidėja. SSRS čempionatų sidabro (1979), bronzos (1984) medalių laimėtoja. Europos (1976, 1978, 1980), pasaulio (1983), Maskvos olimpinių žaidynių (1980) čempionė. Pirmasis treneris Algimantas Gedminas (1932–2011). SSRS nusipelniusi sporto meistrė (1980). Nuo 1990 m. gyvena ir dirba Izraelyje. (Red. 2020-03-18).
BITYTĖ BRONĖ VIDA. Gimė 1942 m. rugsėjo 20 d. Mankiškiuose (Radviliškio r.). Alpinistė. Mokėsi Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinėje mokykloje. 1964 m. baigė Šiaulių medicinos mokyklą. Nuo 1964 m. dirbo įvairiose Šiaulių miesto medicinos įstaigose. 1968–1983 m. užsiiminėjo alpinizmu. Baltijos šalių varžybų (Estija, 1974) laimėtoja. Pirmosios SSRS alpiniados (Tian Šanis, 1969), antrosios (Kaukazas, 1972) dalyvė. Kurį laiką vadovavo Šiaulių miesto alpinizmo sekcijai. Organizavo ir vedė jaunųjų keliautojų Kalnų turizmo mokyklos užsiėmimus.
BOBROVA LAIMUTĖ, MOZERYTĖ. Gimė 1947 m. spalio 30 d. Stulgiuose (Kelmės r.). Slidininkė. Pedagogė, edukologijos mokslų daktarė (1979). 1969 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, 1977 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1976–1979 m. studijavo aspirantūroje. 1969–2008 m. dėstė Šiaulių universitete, 2003–2008 m. Edukologijos fakulteto prodekanė. Kūno kultūros vadovėlių, metodinių priemonių, mokslinių straipsnių apie moksleivių kūno kultūros ugdymą autorė. Lietuvos slidinėjimo rinktinės narė (1968–1972). Lietuvos slidinėjimo lenktynių čempionė (1971), vicečempionė (1972). Pirmasis treneris Juozas Rauckis (1932–2007). SSRS sporto meistrė (1971).
BRIEDIS ALGIRDAS – žiūrėti MEDIKAI
BUČINSKAS ROLANDAS. Gimė 1961 m. spalio 3 d. Tauragėje. Kultūristas, treneris. 1985 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1998 m. gyvena JAV ir yra asmeninis treneris. Lietuvos čempionas: absoliutusis (1995, 1997), savo svorio kategorijoje (4 kartus), Europos čempionas (1991, 1996). Pirmasis Lietuvos kultūristas su SSRS rinktine dalyvavęs Europos čempionate (1989). Pasaulio čempionato dalyvis (4 vieta, 1998). Pirmasis treneris V. Varnas. Geriausias Lietuvos metų atletas (1998). SSRS sporto meistras (1989). Apdovanotas medaliu „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1996). (Red. 2020-01-08).
ČAIKAUSKAS RIMANTAS. Gimė 1955 m. kovo 14 d. Ukmergėje. Žolės riedulio treneris. 1973 m. baigė Šiaulių 11-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1979–1980 m. Šiaulių „Žalgirio“ sporto mokyklos, 1980–1993 m. Šiaulių sporto mokyklos „Saulė“, 1993–2001 m. Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“, nuo 2001 m. Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ žolės riedulio treneris. 1980–1990 m. Lietuvos moterų žolės riedulio rinktinės treneris. Jo vadovaujama Šiaulių „Tauro“ komanda tapo daugkartine Lietuvos žolės riedulio čempione, SSRS čempionate iškovojo bronzos medalius (1985), laimėjo I. Gandi (1987) ir Dž. Kenedžio (1989, 1990, 1995) taures. Treniravo V. Povilionytę-Čaikauskienę, O. Kanaporienę, R. Baniulytę-Čepienę ir kt. LSSR nusipelnęs treneris (1987), Lietuvos nusipelnęs treneris (2005). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpine žvaigžde (2005).
ČAIKAUSKIENĖ VIRGINIJA, POVILONYTĖ. Gimė 1964 m. gruodžio 16 d. Vilniuje. Žolės riedulininkė, teisėja. Mokėsi Vilniaus 43-ojoje vidurinėje mokykloje. 2004 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1983–2001 m. gyveno Šiauliuose, dirbo Televizorių gamykloje, miesto sporto klubuose. Nuo 2001 m. dirba Vilniaus „Žemynos“ gimnazijoje. Lietuvos čempionė (15 kartų, su Šiaulių „Tauru“). Lietuvos uždarų patalpų čempionė (5 kartus) vicečempionė (8 kartus). SSRS čempionato bronzos medalininkė (1985), Europos čempionato bronzos medalininkė (1987). Europos uždarų patalpų žolės riedulio čempionato sidabro medalininkė (2002). I. Gandi (1987), Dž. Kenedžio (1989, 1990, 1995) taurių laimėtoja. Teisėjauja nuo 2002 m. Pirmoji trenerė D. Bilevičiūtė. SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1987), tarptautinės kategorijos teisėja (2005).
ČEPULIS JONAS. Gimė 1939 m. rugpjūčio 11 d. Joniškėlyje (Pasvalio r.). Mirė 2015 m. gegužės 28 d. Kaune. Boksininkas, olimpinis vicečempionas. 1948–1957 m. buvo ištremtas. 1967 m. baigė Kauno politechnikumą. 1961–1965 m. Šiaulių gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos šaltkalvis, 1965–1970 m. „Žalgirio“ sporto draugijos instruktorius, 1970–1994 m. Kauno „Pergalės“ gamyklos šaltkalvis. Boksuotis pradėjo 1957 m. Šiauliuose. Ringe kovėsi 230 kartų, laimėjo 203 kovas. Lietuvos vyrų bokso (6 kartus), Baltijos šalių (1962) čempionas. SSRS čempionatų sidabro (1965, 1968) ir bronzos (1968) medalių laimėtojas. Mechiko olimpinių žaidynių (1968) vicečempionas. Pirmasis treneris Vaclovas Peleckis. SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1968). Geriausias Šiaulių miesto sportininkas (1965). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1999), Lietuvos tarptautinio olimpinio komiteto (LTOK) Aukso žvaigžde (2004). (Red. 2020-03-18).
ČMILIS VIKTORAS. Gimė 1957 m. sausio 18 d. Šiauliuose. Boksininkas, bokso ir šachmatų treneris. 1982 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1978–1995 m. Šiaulių „Žalgirio“, Šventupio, „Dubysos“ sporto mokyklų bokso, nuo 1996 m. „Dubysos“ sporto mokyklos šachmatų treneris. 1973–1982 m. kultivavo boksą. Lietuvos jaunių bokso sunkiojo svorio čempionas (1974). Geriausios Lietuvos šachmatininkės Viktorijos Čmilytės treneris. Lietuvos nusipelnęs treneris (2003). Apdovanotas medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2007), „Už sporto pergales“ (2008).
ČMILYTĖ-NIELSEN VIKTORIJA. Gimė 1983 m. rugpjūčio 6 d. Šiauliuose. Šachmatininkė, politinė veikėja. 2000 m. baigė Šiaulių Didždvario gimnaziją. 2002–2007 m. studijavo Rygos (Latvija) universitete. Būdama šešerių pradėjo žaisti šachmatais. Europos mergaičių čempionė (1993), pasaulio mergaičių čempionė (1995). Atstovavo Lietuvai daugelyje tarptautinių šachmatų varžybų ir čempionatų. Aukščiausi pasiekimai: 2000 m. ir 2004 m. – Pasaulinės šachmatų Olimpiados aukso medalio laimėtoja, 2006 m. – Pasaulio moterų čempionato bronzos medalio laimėtoja, 2011 m. – Europos moterų šachmatų čempionato aukso medalio laimėtoja, 2013 m. – Europos moterų komandinio čempionato aukso medalio laimėtoja. Pirmasis treneris Viktoras Čmilis. Lietuvos olimpinės rinktinės narė. Tarptautinės šachmatininkų profesionalų asociacijos narė. Tarptautinė moterų šachmatų didmeistrė (1999), tarptautinė vyrų šachmatų meistrė (2001). Geriausia Lietuvos sportininkė (2006). Geriausia pasaulio šachmatininkė (2008). Apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2011). Šiaulių miesto garbės pilietė (2011). Lietuvos Respublikos seimo narė (2012–2016 ir 2016–2020 m. kadencijos). Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė (nuo 2020 m.). (Red. 2021-01-08).
DAMBRAUSKAS APOLINARAS. Gimė 1929 m. gegužės 16 d. Maniušiuose (Šiaulių r.). Mirė 2022 m. rugsėjo 20 d. Šiauliuose. Plaukimo treneris, teisėjas. 1949 m. baigė Šiaulių suaugusiųjų gimnaziją, 1953 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1953–1957 m. dėstė Čardžou (Turkmenija) pedagoginiame institute, 1957–1964 m. plaukimo treneris Sankt Peterburge (Rusija), 1964–1967 m. – Vilniuje. 1967–2006 m. Šiaulių sporto mokyklos plaukimo treneris. Žymesnieji ugdytiniai V. Penkauskaitė, P. Viktoravičius. LSSR nusipelnęs treneris (1975), Nacionalinės kategorijos teisėjas (1977). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1999). (Red. 2022-09-26).
DAULYTĖ DEIMANTĖ. Gimė 1989 m. vasario 22 d. Šiauliuose. Šachmatininkė. 2008 m. baigė Šiaulių J. Janonio gimnaziją. 2008–2012 m. studijavo Šiaulių universitete, 2012–2014 m. – Mykolo Riomerio universitete. Lietuvos merginų šachmatų čempionė (3 kartus), moterų – (4 kartus). Europos čempionatų sidabro ir bronzos medalių laimėtoja ir kt. Lietuvos studentų pirmenybių nugalėtoja. Pirmoji trenerė Regina Turauskienė. Tarptautinė moterų šachmatų didmeistrė (2009), tarptautinė vyrų šachmatų meistrė (2014).
DOVYDAITYTĖ AIDA, PRANIENĖ. Gimė 1976 m. gegužės 12 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). Imtynininkė, teisininkė. 2002 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, 2007 m. – Mykolo Riomerio universitetą. Nuo 1994 m. dirbo Šiauliuose policininke, nuo 2006 m. – Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja. Pirmasis treneris Nikolajus Kurušinas. Europos jaunimo savigynos imtynių čempionato (1994), pasaulio čempionato (1996) bronzos medalių laimėtoja, Europos čempionato (1996) vicečempionė. Geriausioji Šiaulių apskrities seklė (2009).
DRAZDAUSKAITĖ RASA. Gimė 1981 m. kovo 20 d. Šiauliuose. Lengvaatletė (bėgikė), trenerė. 2010 m. baigė Šiaulių universitetą. Nuo 2004 m. dirba Šiaulių lengvosios atletikos mokykloje. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karė. Lietuvos ilgų nuotolių bėgimo čempionė (11 kartų), daugkartinė varžybų laimėtoja ir rekordininkė. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Lisabonoje užėmė 2-ąją vietą (1997), pasaulio jaunių olimpiadoje – 3-ąją vietą (1998). Dalyvavo Pekino (2008), Londono (2012) ir Rio de Žaneiro (2016) olimpinėse žaidynėse. Laimėjo Nepriklausomybės bėgimą Lenkijoje (2013). Pirmoji trenerė V. Povilaitienė. Tarptautinės klasės sporto meistrė (2008). Geriausia Šiaulių miesto sportininkė (2001, 2012). Apdovanota medaliu „Už sporto nuopelnus kariuomenei“. (Red. 2020-03-18).
EŽERSKIENĖ VALENTINA. Gimė 1939 m. kovo 17 d. Kretingoje. Lengvaatletė (bėgikė). Mokėsi Šiaulių 2-oje vakarinėje vidurinėje mokykloje. Baigusi studijas dirbo Šiaulių televizorių gamykloje. Sportuoti pradėjo 1957 m. Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato 1500 m. rungties nugalėtoja (1972), Lietuvos maratono čempionė (1987), PDG SSRS čempionato antrosios vietos laimėtoja (1989), Europos sporto veteranų lengvosios atletikos varžybų 20 km. rungties vicečempionė. 2003–2006 m. veteranų plaukimo varžybų čempionė ir prizininkė. Pirmasis treneris Povilas Ivanovas. Lietuvos savanorių sąjungos narė (nuo 1990). Apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2009), Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2013).
EŽERSKIS MINDAUGAS. Gimė 1977 m. rugpjūčio 2 d. Šiauliuose. Imtynininkas, treneris. Biologijos mokslų daktaras (2010). 2001 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Nuo 1998 m. Lietuvos olimpinio sporto centro, olimpinės rinktinės narys. Nuo 2001 m. Lietuvos kariuomenės fizinio parengimo instruktorius. Lietuvos graikų-romėnų imtynių nacionalinės rinktinės treneris. Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionas (14 kartų). Europos jaunių čempionato vicečempionas (1995), bronzos medalininkas (2005), suaugusiųjų čempionato vicečempionas (2012). Pasaulio jaunių (1994) ir suaugusiųjų (2007, 2008) vicečempionas. Trijų olimpinių žaidynių (2000, 2004, 2008) dalyvis. Pirmasis treneris Edmundas Skrickas. Apdovanotas medaliu „Už sporto pergales“ (2007), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007) ir kt.
GADEIKIS TOMAS. Gimė 1984 m. sausio 30 d. Šiauliuose. Irkluotojas (kanojininkas), pasaulio čempionas. 2002 m. baigė Šiaulių Šventupio vidurinę mokyklą, vėliau – Lietuvos kūno kultūros akademiją. Studijuoja Mykolo Riomerio universitete. Irkluoja dvivietę kanoją (su Raimundu Labucku). Daugkartinis pasaulio čempionas ir Lietuvos olimpinės rinktinės narys. Pekino olimpinių žaidynių (2008) dalyvis. Lietuvos irklavimo čempionas (7 kartus). Europos irklavimo čempionatų medalininkas ir vicečempionas. Pirmasis treneris Pranciškus Gadeikis. Tarptautinės kategorijos sportininkas (2007). Apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
GALINAUSKAS VYTAUTAS. Gimė 1949 m. birželio 3 d. Šiauliuose. Dviratininkas. 1967 m. baigė Šiaulių 23-ąją profesinę mokyklą. Nuo 1968 m. gyvena Rygoje (Latvija), dirba dviračių mechaniku. Sportavo 1964–1981 m. Lietuvos 100 km. komandinių lenktynių čempionas (1969, su Šiaulių komanda), SSRS čempionato 100 km. komandinių lenktynių bronzos medalininkas (1969, su Lietuvos komanda). Atstovaudamas Latvijai tapo SSRS čempionu (1975, 1978), SSRS čempionatų sidabro (1976), bronzos (1974) medalininku. SSRS komandinėse daugiadienėse lenktynėse pirmosios vietos laimėtojas (1974), antrosios – (1973), trečiosios – (1971). Pirmasis treneris Vytautas Balčiūnas. Geriausias Šiaulių miesto sportininkas (1971).
GIEDRAITIS ROBERTAS. Gimė 1970 m. rugpjūčio 29 d. Kaune. Krepšininkas, treneris. 1988 m. baigė Kauno 5-ąją vidurinę mokyklą, 1993 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. 1994–2006 m. žaidė „Šiaulių“ krepšinio vyrų komandoje. 2005–2009 m. „Šiaulių“ komandos treneris. 2010–2012 m. Utenos „Juventos“ klubo vyr. treneris, 2012–2013 m. Panevėžio „Lietkabelio“ vyr. treneris. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas (2001). Lietuvos čempionatų bronzos medalininkas (2000, 2001, 2004, 2005). Pirmasis treneris Vytautas Sarpalius.
GOGELIS RIMANTAS. Gimė 1939 m. birželio 2 d. Šiauliuose. Keliautojas, sporto organizatorius, teisėjas. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą. 1966–1991 m. Lietuvos respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos skyriaus vedėjas. Nuo 1991 m. – Lietuvos keliautojų sąjungos generalinis sekretorius. Pirmųjų sportinių – turistinių ekspedicijų į Tian Šanį, Jakutiją, Čiukčiją rengėjas, Lietuvos turizmo čempionatų ir Baltijos šalių turizmo sąskrydžių vienas iš rengėjų. Lietuvos turizmo čempionas (4 kartus). Knygų „Turisto vadovas“ (1978) bendraautorius, „Atmintinė turistui“ (1969, 1988) sudarytojas. SSRS turizmo sporto meistras (1973). Nacionalinės kategorijos teisėjas (1978). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1999), Sporto garbės kryžiumi (2009).
GRABAUSKAS ARŪNAS. Gimė 1959 m. kovo 23 d. Skaudvilėje (Tauragės r.). Rankininkas, treneris, pedagogas. 1981 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1977–1981 m. Kauno „Atleto“ komandos žaidėjas. Nuo 1981 m. Šiaulių pedagoginio instituto (dabar Šiaulių universitetas) Edukologijos fakulteto dėstytojas. Treniravo ŠPI rankinio komandą, Lietuvos ir Europos čempionę. 1983–1989 m. dirbo Šiaulių „Tauro“ komandos treneriu. 1984 m. buvo Lietuvos studentų rinktinės, SSRS universiadoje iškovojusios 3-ąją vietą, treneris. Žymesnieji auklėtiniai R. Valuckas, S. Vasiliauskas, A. Mikučionis ir kt. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2009).
GRIŠKONIS ALGIRDAS. Gimė 1926 m. liepos 21 d. Kaune. Mirė 2006 m. liepos 20 d. Šiauliuose, čia ir palaidotas. Futbolininkas, ledo ritulio treneris. Mokėsi Kauno 20-ojoje vidurinėje mokykloje. 1948–1998 m. dirbo Šiaulių odos ir avalynės kombinate „Elnias“. Futbolą pradėjo žaisti 1944 m. Kaune. 1949–1968 m. žaidė Šiaulių „Elnio“ futbolo komandoje, buvo šios komandos kapitonas. 1949–1953 m. treniravo „Elnio“ ledo ritulio komandą. SSRS jaunių čempionas (1946). Lietuvos čempionas (7 kartus), Lietuvos vicečempionas (3 kartus), sidabro medalininkas (3 kartus). Lietuvos futbolo taurės laimėtojas (4 kartus). Buvo Lietuvos veteranų futbolo klubo „Meistrai“ garbės narys. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005).
JAVTOKAS ROBERTAS. Gimė 1980 m. kovo 20 d. Šiauliuose. Krepšininkas. 2009 m. baigė Šiaulių universitetą, 2012 m. – Lietuvos sporto universitetą ir Vusterio (Anglija) universitetą. Žaidė Šiaulių „Šiaulių“ (1996–1999), Vilniaus „Lietuvos ryto“ (1999–2006), Atėnų „Panathinaikos“ (2006–2007), Maskvos „Dinamo“ (2007–2008) ir kt. komandose. Daugkartinis Lietuvos vyrų krepšinio, Graikijos (2007), Eurolygos (2007) čempionas. ULEB taurės laimėtojas (2005). Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjas (2001–2012), Europos krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojas (2007), sidabro – (2013, 2015). Pasaulio krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojas (2010). Karaliaus Mindaugo taurės čempionas (2017). Apdovanotas Sporto garbės Komandoro ženklu (2006), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2007). 2017 metais oficialiai baigė savo profesionalaus krepšininko karjerą. (Red. 2020-03-18).
JUOZAPAITIS VYGANTAS. Gimė 1957 m. kovo 26 d. Šiauliuose. Mirė 2007 m. kovo 14 d. Sporto meistras, daugkartinis Lietuvos šaudymo iš lanko čempionas, lankininkų treneris. Parengė vienuolika sporto meistrų šaulių. 1972 m. įvykdė kandidato į TSRS sporto meistrus normatyvą. 1973–1974 m. tapo LTSR jaunių čempionu. Nuo 1980 m. dirbo Šiaulių dviračių gamyklos „Vairas“ sporto metodistu ir Šiaulių kompleksinės vaikų ir jaunių sporto mokyklos šaudymo iš lanko treneriu. 1984 m. tapo dukart LTSR šaudymo iš lanko čempionu. 1991 m. Lietuvos kūno kultūros institute įgijo kūno kultūros dėstytojo kvalifikaciją, tapo vieninteliu Lietuvos profesionaliu šaudymo iš lanko treneriu. 1992–2000 m. – Lietuvos čempionas. 2004 m. suteiktas Lietuvos lankininko meistro vardas. Treneriai Viktoras Černiauskas (pirmasis), Algirdas Vitkauskas. (Informaciją pateikė VšĮ sporto klubas „Klaipėdos lankininkai“) (Red. 2023-05-03).
KAČIUŠKA ALGIMANTAS. Gimė 1954 m. lapkričio 6 d. Stungiuose (Joniškio r.). Šaškininkas, psichologas, ūkio veikėjas. 1973 m. baigė Žagarės vidurinę mokyklą, 1978 m. – Vilniaus universitetą. 1982–1986 m. Šiaulių „Elnio“ gamybinio mokymo meistras, 1986–1990 m. mokymo kursų kombinato direktorius, 1990–1994 m. AB „Elnias“ psichologas, 1994–1997 m. administracijos vadovo padėjėjas, 1997–1998 m. generalinio direktoriaus pavaduotojas, generalinis direktorius. Nuo 1998 m. UAB „Batuva“, vėliau – UAB „TDL oda“ direktorius. Lietuvos šaškių kompozicijų sudarymo čempionas (6 kartus). Aukščiausias sporto pasiekimas – 8-oji vieta pasaulio čempionate (2006 m.). Nuo 2001 m. (su pertrauka) Pasaulinės šaškių federacijos (FMJD) kompozicijos komiteto narys. FMJD arbitras. 1980–2010 m. Lietuvos šaškių federacijos Kompozicijos komisijos pirmininkas, Lietuvos šaškių kompozicijos mėgėjų sąjungos prezidentas. Biuletenio „Šaškių kaleidoskopas“ redaktorius (1991–2007). Šaškių kompozicijos sporto meistras (1996).
KANAPORIENĖ ONUTĖ. Gimė 1960 m. birželio 12 d. Vaiguvoje (Kelmės r.). Žolės riedulininkė, trenerė, teisėja, pedagogė. 2005 m. baigė Šiaulių universitetą. Nuo 1994 m. Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ mokytoja, nuo 1995 m. moterų žolės riedulio komandos „Šiauliai“ trenerė. 1978–2006 m. žaidė žolės riedulį „Tauro“, „Šiaulių“ komandose. Lietuvos čempionė (19 kartų). 1978–2000 m. Lietuvos žolės riedulio rinktinės, 1982–1988 m. SSRS rinktinės narė. SSRS čempionato bronzos (1985), Europos čempionato bronzos (1987) medalininkė. SSRS taurės laimėtoja (1985, 1987). Žaisdama Šiaulių „Šiauliuose“ Europos čempionų taurės turnyre užėmė 3-ąją vietą (1995). Pirmasis treneris Feliksas Paškevičius. Šiaulių moterų veteranių klubo „Tauras“ prezidentė, žolės riedulio ir teniso klubo „Šiauliai“ pirmininkė. SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1987), Lietuvos nacionalinės kategorijos trenerė (2003), tarptautinės kategorijos teisėja (2007). Geriausia Šiaulių miesto sportininkė (1986).
KANČELSKIS ČESLOVAS. Gimė 1949 m. vasario 2 d. Šiauliuose. Futbolininkas. 1967 m. baigė Šiaulių 6-ąją vidurinę mokyklą. Pradėjo žaisti futbolą 1965 m. Žaidė Šiaulių „Statybininko“, Vilniaus „Žalgirio“, Klaipėdos „Atlanto“, Smolensko (Rusija) „Iskros“ komandose. Lietuvos futbolo vicečempionas (1966), „Tiesos“ futbolo taurės laimėtojas (1974), Lietuvos futbolo čempionas (1977), sidabro medalio laimėtojas (1978). Pirmasis treneris Pijus Paukštis. Futbolą žaidžia jo sūnūs Deivis ir Tomas Kančelskiai. (Red. 2020-01-08).
KANČELSKIS TOMAS. Gimė 1975 m. rugpjūčio 19 d. Šiauliuose. Futbolininkas gynėjas. Mokėsi Šiaulių 14-oje vidurinėje mokykloje. Baigė Lietuvos valstybinę Kūno kultūros akademiją (dab. LSU). Karjeros pradžioje atstovavo Šiaulių „Tauro“ ir „Sakalo“ komandoms. Devynis kartus Lietuvos futbolo čempionas su Mažeikių „Romar“ (1994), Šiaulių „Kareda“ (1997, 1998), Kauno FBK „Kaunas“ (2000–2004, 2006) komandomis. 6 kartus Lietuvos futbolo taurės laimėtojas: su „Kareda“ (1996, 1999), su FBK „Kaunas“ (2002, 2004, 2005, 2008). Keturis kartus supertaurės laureatas su „Kareda“ (1996) ir FBK „Kaunas“ (2002, 2004, 2008). Už Lietuvos nacionalinę rinktinę 1995–2002 m. sužaidė 14 rungtynių. Pirmasis treneris – Saulius Petrauskas. (Informaciją pateikė A. Petraitis. Red. 2020-01-08).
KANIUŠAS STASYS. Gimė 1934 m. gegužės 1 d. Kairiuose (Šiaulių r.). Lengvaatletis, treneris, sporto organizatorius. 1966 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1953–1961 m. buvo ištremtas į Irkutsko sritį (Rusija). 1961–1974 m. gyveno ir dirbo Panevėžyje. Nuo 1974 m. įvairių Šiaulių miesto sporto įstaigų vadovas, treneris, sporto renginių organizatorius. Buvo SSRS tautų spartakiadų, čempionatų, žinybinių varžybų teisėjas. 1998–2007 m. Šiaulių veteranų sporto klubo viceprezidentas, nuo 2007 m. – pirmininkas. Lietuvos lengvosios atletikos veteranų pirmenybių prizininkas ir laimėtojas. Lietuvos nusipelnęs treneris. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) medaliais, medaliu „Už nuopelnus Šiaulių kraštui“ ir kt.
KARBOČIUS JONAS. Gimė 1946 m. liepos 27 d. Kutiškiuose (Kėdainių r.). Irkluotojas, treneris, pedagogas, visuomenės veikėjas. 1964 m. baigė Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą, 1969 m. – Vilniaus pedagoginį institutą. 1969–1970 m. fizinio lavinimo mokytojas Panevėžyje, 1972–1987 m. akademinio irklavimo treneris Šiauliuose, 1987–1993 m. Šiaulių sanatorinės internatinės mokyklos mokytojas, 1994–2012 m. Šiaulių kūno kultūros mokyklos direktorius. Lietuvos irklavimo rinktinės treneris (1981–1988). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Šiaulių apskrities tarybos atsakingasis sekretorius (nuo 1998), asociacijos „Sportas visiems“ Šiaulių miesto koordinacinės tarybos pirmininkas (nuo 2001). Treniravo J. Pinskų, S. Brazauskaitę, V. Bernotaitę ir kt. Lietuvos nusipelnęs treneris (1980). Geriausias šimtmečio Šiaulių miesto treneris (1999). Nusipelnęs Lietuvos treneris. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2006). (Red. 2020-03-18).
KAUŠAITĖ JURGITA. Gimė 1970 m. lapkričio 30 d. Šiauliuose. Krepšininkė, trenerė, Europos čempionė. 1993 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, 2000 m. – Emporijos universitetą (JAV). 1990–1997 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė. Nuo 1995 m. žaidė užsienyje. Šiuo metu Švedijos moterų rinktinės vyriausiojo trenerio asistentė. Lietuvos krepšinio čempionė (5 kartus), „Sporto“ krepšinio taurės laimėtoja (3 kartus), Baltijos šalių krepšinio čempionė (2 kartus). Europos čempionė (1997). Suomijos (2002), Švedijos (2008, 2009) moterų krepšinio čempionė. Apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1997).
KAUŠAITĖ VILMA. Gimė 1973 m. kovo 22 d. Šiauliuose. Imtynininkė, pedagogė. 1998 m. baigė Šiaulių universitetą. Gyvena ir dirba Šiauliuose. Lietuvos savigynos imtynių čempionė (5 kartus). Europos sambo imtynių čempionato sidabro medalininkė (1993), Europos ir pasaulio čempionatų bronzos medalininkė (1994). Pirmasis treneris Nikolajus Kurušinas.
KUKULSKIS SIGITAS. Gimė 1958 m. kovo 19 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). Regbininkas, treneris. 1977 m. baigė Šiaulių politechnikumą, 1988 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1979–1984 m. „Vairo“ sporto klubo pirmininkas, 1982–1991 „Vairo“ regbio komandos kapitonas. Nuo 1992 „Vairo“ regbio komandos vyriausiasis treneris. 1992–1993 ir 1996–1997 m. Lietuvos nacionalinės regbio rinktinės vyriausiasis treneris, 2002–2006 Lietuvos regbio septynetukų rinktinės treneris. Lietuvos taurės laimėtojas (11 kartų). Lietuvos čempionas (16 kartų), vicečempionas (3 kartus), Lietuvos čempionato bronzos medalininkas (1981). Europos čempionato (1993), Pasaulio taurės turnyrų (1993, 1997) dalyvis. Pirmasis treneris Feliksas Paškevičius. 1993–2009 Lietuvos regbio federacijos Trenerių tarybos pirmininkas. SSRS sporto meistras (1895). Apdovanotas medaliais „Už nuopelnus plėtojant regbį Lietuvoje (2003), „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2008). Išrinktas geriausiu Lietuvos regbio treneriu (2012, 2013) ir kt.
KVIETKAUSKAITĖ NIJOLĖ. Gimė 1946 m. sausio 1 d. Kaune. Lengvaatletė (bėgikė, penkiakovininkė). 1964 m. baigė Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą, 1968 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1968–1974 m. Kauno „Žalgirio“, 1974–1983 m. Šiaulių „Žalgirio“ miesto tarybos instruktorė, nuo 1983 m. Šiaulių profesinės buitininkų mokyklos darbuotoja. Lietuvos barjerinio bėgimo, penkiakovės, septynkovės čempionė (31 kartą). 1968–1981 m. gerino Lietuvos rekordus (42 kartus). 1969–1975 m. SSRS rinktinės sudėtyje dalyvavo tarptautinėse varžybose su VDR ir VFR. Pirmasis treneris Zenonas Šveikauskas. SSRS sporto meistrė (1975).
LADIETA ALGIS. Gimė 1939 m. kovo 9 d. Matuizuose (Varėnos r.). Imtynininkas, treneris. 1968 m. baigė Šiaulių neakivaizdinę vidurinę mokyklą. 1968–1973 m. studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. Nuo 1960 m. Šiaulių „Atžalyno“ sporto mokyklos laisvųjų imtynių treneris. Lietuvos laisvųjų imtynių čempionas (20 kartų), Latvijos laisvųjų imtynių čempionas (3 kartus), SSRS jaunių žaidynių 3-osios vietos laimėtojas, įvairių sporto draugijų pirmenybių nugalėtojas bei prizininkas. Geriausias Šiaulių miesto sportininkas (1962). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2009). Už ilgametę sportinę veiklą 80-mečio proga įteiktas specialus Kūno kultūros ir sporto departamento padėkos medalis (2019). (Red. 2020-03-18).
LANKAS ANTANAS. Gimė 1957 m. lapkričio 13 d. Šiauliuose. Irkluotojas (baidarininkas), baidarių ir kanojų treneris, teisėjas. 1982 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Nuo 1982 m. Šiaulių sporto draugijos „Lokomotyvas“, sporto mokyklos „Atžalynas“ treneris. Lietuvos keturvietės baidarės irklavimo čempionato sidabro medalio laimėtojas (1978). Baidarininkų, Lietuvos čempionų Mindaugo Lanko ir Aurimo Lanko treneris. Teisėjauja įvairaus rango respublikinėse baidarių ir kanojų irklavimo varžybose. Nacionalinės kategorijos sporto treneris (2003). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2007).
LANKAS MINDAUGAS. Gimė 1980 m. birželio 20 d. Šiauliuose. Irkluotojas (baidarininkas). Baigė Šiaulių vakarinę vidurinę mokyklą, vėliau studijavo Šiaulių universitete. Nuo 2007 m. gyvena ir dirba Norvegijoje. Lietuvos čempionas (12 kartų), Europos jaunių baidarių ir kanojų irklavimo čempionatų trečiosios vietos (1998, 1999), Europos jaunimo čempionato antrosios vietos laimėtojas (2000). Pirmasis treneris Antanas Lankas. Geriausias Šiaulių miesto sportininkas (2002). Apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento Atminimo medaliu (2004).
LAURUTIENĖ SANDRA, TAMOŠAITYTĖ. Gimė 1973 m. liepos 17 d. Šiauliuose. Šaškininkė, trenerė, teisėja, pedagogė. 1991 m. baigė Šiaulių S. Šalkauskio vidurinę mokyklą, 1997 m. – Šiaulių pedagoginį institutą, 2010 m. – Šiaulių universiteto magistrantūrą. Nuo 1991 m. Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ trenerė. Lietuvos greitųjų (1991) ir paprastų (1994, 1995, 1999–2001, 2003) šaškių čempionė, komandinių čempionatų laimėtoja. Žymesni auklėtiniai A. Kybartas, S. Kulakauskaitė, E. Petrauskas ir kt. Teisėjavo pasaulio Europos jaunimo ir jaunių čempionatuose. Pirmasis treneris Vladas Valantinas. Buvo Lietuvos šaškių federacijos viceprezidentė. Lietuvos metų trenerė (2005, 2006).
LIULYTĖ DANUTĖ, VIKŠRIENĖ. Gimė 1958 m. liepos 1 d. Šiauliuose. Irkluotoja (baidarininkė). 1977 m. baigė Šiaulių 12-ąją politechnikos mokyklą. Priklausė Šiaulių sporto draugijai „Lokomotyvas“. Lietuvos spartakiados vienvietės baidarės irklavimo čempionė (1978), SSRS baidarių irklavimo čempionatų vicečempionė (1978, 1981), bronzos medalininkė (1977, 1979, 1980), SSRS dvivietės baidarės irklavimo taurės laimėtoja (1981). Pirmasis treneris Jurgis Geringsonas. SSRS sporto meistrė (1976), SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1980). Geriausia Šiaulių miesto sportininkė (1978–1980).
LUKAVIČIUS SIGITAS. Gimė 1949 m. lapkričio 26 d. Šiauliuose. Mirė 2018 m. vasario 20 d. Palaidotas K. Donelaičio gatvės kapinėse, Šiauliuose. Daugkartinis Lietuvos klasikinių imtynių, sambo, dziudo čempionas, treneris, teisėjas, sporto organizatorius. 1956–1961 m. mokėsi Šiaulių 1-ojoje septynmetėje mokykloje, 1961–1964 m. Šiaulių 9-ojoje vidurinėje mokykloje, 1964–1973 m. – Šiaulių 3-iojoje vakarinėje vidurinėje mokykloje, 1970–1973 m. – Radijo pramonės trimetėje meistrų mokykloje, 1964–1973 m. – Panevėžio hidromelioracijos technikume, 1980–1992 m. studijavo Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute. Kurį laiką dirbo ir gyveno Panevėžyje. 1989–1990 m. dirbo Šiaulių 100-osios profesinės technikos mokyklos dziudo treneriu, 1990–1994 m. Šiaulių kūno kultūros ir sporto skyriaus savigynos imtynių treneriu-dėstytoju. Nuo 1991 iki 2012 m. dirbo dziudo ir sambo imtynių treneriu Šiaulių sporto mokykloje „Atžalynas‘. Per daugiau kaip 40 metų trenerio karjerą S. Lukavičius parengė įvairių turnyrų nugalėtojų ir prizininkų. Jo treniruojami imtynininkai yra tapę įvairių imtynių rūšių (sambo, alyš, kurašo, sumo ir kt.) Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojais ir prizininkais. 2015 m. jo dėka Šiauliuose surengtas Europos sumo U-18, U-21, U-23 ir suaugusiųjų čempionatas, kuriame dalyvavo per 300 sportininkų iš 13 valstybių. S. Lukavičius buvo FILA kategorijos teisėjas (nuo 2011 m.). Jam suteiktos tarptautinės sambo, kuraš, alyš, ir sumo imtynių teisėjo kategorijos. 2003 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Apdovanotas medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (bronzos – 1999 m., sidabro – 2009 m.), „Už sporto pergales“ (2004, 2011, 2012 m.), garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2009 m.), Sporto garbės komandoro ženklu (2010 m.). 2015 m. Kūno kultūros ir sporto departamentas S. Lukavičių už nuopelnus Lietuvos sportui apdovanojo Sporto garbės kryžiumi. Už nuopelnus dziudo sportui Lietuvos dziudo federacija nusipelniusiam imtynių treneriui suteikė 6 daną. S. Lukavičius buvo imtynių sporto klubo „Lokys“ prezidentas, Lietuvos dziudo federacijos Veteranų tarybos narys, Šiaulių miesto dziudo teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos kuraš imtynių federacijos prezidentas, Šiaulių apskrities kuraš imtynių generalinis sekretorius, Europos alyš imtynių sporto direktorius. (Šaltiniai: Šiaulių kraštas, 2018 m. vasario 22 d., p. 5; Kraštiečiai: Šiauliai. Rinktinės biografijos, 2014 m., Kaunas. Red. 2018-02-26).
MATJUŠAITYTĖ IRMA, LAŠKEVIČĖ. Gimė 1980 m. balandžio 24 d. Šiauliuose. Žolės riedulininkė, trenerė, pedagogė, Europos čempionė. 2002 m. baigė Šiaulių universitetą. Žaidė Šiaulių „Gintroje“ bei užsienio žolės riedulio klubuose. Lietuvos čempionė: futbolo (2000) ir žolės riedulio (7 kartus). LTO žolės riedulio varžybų laimėtoja (2002). Europos šalių klubų taurių laimėtojų taurės B diviziono grupės turnyrų 3 vietos (1997) ir 1 vietos (1998, 2001) laimėtoja. Belgijos taurės laimėtoja (2005–2006), Belgijos aukščiausiosios lygos čempionė (2006–2007, 2007–2008). Lietuvos jaunimo ir moterų žolės riedulio rinktinių žaidėja. Europos jaunimo uždarų patalpų žolės riedulio vicečempionė (1999), čempionė (2001), Europos moterų uždarų patalpų vicečempionė (2002). Pasaulio čempionato dalyvė (2002). Pirmoji trenerė J. Simonavičiūtė.
MENDZARYTĖ ALDONA, ŽUKAITIENĖ. Gimė 1961 m. sausio 23 d. Judrėnuose (Telšių r.). Mirė 2006 m. gruodžio 27 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). Lengvaatletė (bėgikė), trenerė, teisėja, pedagogė. 1979 baigė Šiaulių 2-ąją internatinę vidurinę mokyklą. 1979–1984 m. Nemuno sporto draugijos lengvosios atletikos mokyklos trenerė dėstytoja, 1984–1987 Nemuno Respublikinės tarybos instruktorė, 1987–2006 M. Kuršėnų sporto mokyklos trenerė, 1999–2006 Kuršėnų S. Anglickio pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja. SSRS jaunimo čempionė (1979), SSRS čempionato (1983, 1984), SSRS tautų spartakiados (1983) bronzos medalininkė. Lietuvos bėgimo čempionė (8 kartus), gerino Lietuvos bėgimo rekordus (9 kartus). Pirmasis treneris A. Šertvytis. Teisėjavo įvairaus rango lengvosios atletikos varžybose (1986–2006). SSRS sporto meistrė (1979).
MIKŠYTĖ ROMA. Gimė 1979 m. sausio 3 d. Šiauliuose. Imtynininkė, pasaulio čempionė. 1997 m. baigė Šiaulių Medelyno vidurinę mokyklą. Priklausė Šiaulių „Tori“, vėliau – Kauno „Rifi“ klubams. Kiokušin karate Lietuvos čempionė (1996, 1999), Europos čempionė (1997, 1999, 1998, 2000), pasaulio čempionė (1997), Europos vicečempionė (1996). Pirmasis treneris Igoris Mazinas. Apdovanota Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1997).
MOTEIKAITIS PETRAS – žiūrėti VALSTYBĖS, POLITIKOS IR VISUOMENĖS VEIKĖJAI
NAINIS STANISLOVAS. Gimė 1950 m. lapkričio 25 d. Pasvalyje. Rankininkas, treneris. Inžinierius elektrikas. 1977 baigė Kauno politechnikos institutą. Dirbo Šiaulių televizorių gamykloje. 1983–1995 treniravo Šiaulių „Tauro“ komandą. 1991–1994 m. Lietuvos rankinio rinktinės vyriausiasis treneris. Dabar Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ treneris. Nuo 1972 m. žaidė Kauno Žalgirio“, „Politechnikos“ bei Šiaulių „Tauro“ rankinio komandose. Lietuvos vyrų rankinio čempionas (4 kartus), vicečempionas (4 kartus). Pabaltijo rankinio čempionas (1978). Lietuvos rankinio taurės laimėtojas (3 kartus), Lietuvos spartakiados rankinio varžybų pirmosios vietos laimėtojas (1974), antrosios vietos (1978, 1983). Žymiausi auklėtiniai G. Černiauskas, A. Gedvilas, T. Repšys ir kt. Pirmasis treneris A. Valinskas. SSRS sporto meistras (1981). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2000, 2010).
NEVERAUSKAITĖ INGA. Gimė 1980 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose. Kultūristė, kūno rengybininkė, trenerė, pasaulio ir Europos čempionė. Sportuoti pradėjo 1997 m. Šiauliuose. Nuo 2001 m. gyvena Didžiojoje Britanijoje, nuo 2004 m. – profesionali sportininkė. 2010 m. baigė Notingamšyro (Anglija) koledžą. Lietuvos tarptautinės kultūristų federacijos (IFBB) čempionė (6 kartus), Europos IFBB čempionė (2 kartus), pasaulio IFBB čempionė (2003). Yra vienintelė šiaulietė, du kartus (2006, 2007) dalyvavusi aukščiausio reitingo „Olympia“ profesionalių turnyre. Pirmasis treneris Romualdas Miškūnas. Apdovanota medaliais „Už sporto pergales“ (2004), „Už nuopelnus neolimpiniam sportui“ (2004). (Red. 2020-01-08).
PAŠKEVIČIUS FELIKSAS. Gimė 1949 m. vasario 12 d. Kairėnėliuose (Radviliškio r.). Žolės riedulininkas, regbininkas, treneris, sporto organizatorius. Sporto gydytojas. 1973 m. baigė Vilniaus universitetą, 1979 m. Stavropolio (Rusija) karinį medicinos institutą. 1973–1981 m. dirbo terapeutu Šiaulių miesto medicinos įstaigose, dėstė Šiaulių medicinos mokykloje. Nuo 1984 m. gyvena ir dirba Vilniuje. 1977 m. Šiauliuose subūrė pirmąją Lietuvoje moterų žolės riedulio komandą „Tauras“ ir iki 1980 m. ją treniravo. Vėliau įkūrė vyrų žolės riedulio komandas Kėdainiuose bei Vilniuje. Šiaulių miesto regbio federacijos pirmininkas (1974–1978). Žymiausios auklėtinės O. Kanaporienė-Šimkutė, A. Bučmienė-Maldonytė ir kt. Monografijos „Elektroimpulsinės terapijos taikymo stacionare analizė“ (1974) autorius. Parašė knygas „Šiaulių regbio dešimtmetis“ (su S. Kukulskiu, 1983), „Saulės miesto regbis“ (2001) ir dar per 20 knygų apie sportą. LSSR nusipelnęs treneris (1985). Nacionalinės kategorijos teisėjas (1992). Apdovanotas medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1997, 1999).
PELECKIS VACLOVAS. Gimė 1910 m. rugpjūčio 28 d. Šiauliuose. Mirė 2009 m. balandžio 19 d. ten pat. Čia ir palaidotas. Boksininkas, treneris, teisėjas. Inžinierius statybininkas, rašytojas. 1930 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. Dirbo Šiaulių statybos ir remonto valdyboje. Treniravosi nuo 1927 m. Lietuvos bokso čempionas (1935). 1945–1949 m. Lietuvos bokso rinktinės treneris. Teisėjavo pasauliniame bokso turnyre Maskvoje (1957). Išugdė 18 Lietuvos jaunimo ir 26 suaugusiųjų bokso čempionus. Žymiausieji auklėtiniai J. Čepulis, I. Serapinavičius, S. Valiukas ir kt. Atsiminimų knygos „Tuoj nuaidės gongas“ (1997) bei kitų knygų apie Lietuvos boksą autorius. Nuo 2007 m. Šiauliuose rengiamas tarptautinis V. Peleckio taurės turnyras. Tarptautinės klasės teisėjas (1964). LSSR nusipelnęs treneris (1964). Geriausias 20 amžiaus Lietuvos bokso treneris (1999). Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Olimpiniu atminimo medaliu (2008), garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“.
PENKAUSKAITĖ VIOLETA, KRAJAUSKIENĖ. Gimė 1960 m. birželio 14 d. Šiauliuose. Plaukikė. 1978 m. baigė Šiaulių „Juventos“ vidurinę mokyklą, 1995 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. Gyvena ir dirba Alytuje. Nuo 1977 m. SSRS plaukimo rinktinės narė. Lietuvos plaukimo čempionė (6 kartus), komandinio plaukimo, Lietuvos spartakiados plaukimo laimėtoja. Gerino Lietuvos rekordus (10 kartų). SSRS jaunių plaukimo čempionė (1977), SSRS plaukimo krūtine vicečempionė, bronzos medalio laimėtoja (1977). Europos plaukimo čempionato (1977, Švedija) dalyvė. Pirmasis treneris Apolinaras Dambrauskas. SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1977). Geriausia Šiaulių miesto sportininkė (1977).
PETRAITIS ARŪNAS. Gimė 1958 m. rugsėjo 10 d. Šiauliuose. Pedagogas, žurnalistas, treneris, sporto istorikas. 1981 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, piešimo, braižybos ir darbų mokytojo specialybę. 1981–1985 m. mokytojavo Klaipėdos r. 1985–1994 m. dirbo treneriu Šiaulių KVJSM ir sporto-medicininių paslaugų kooperatyve prie Šiaulių kūno kultūros ir sporto skyriaus. 1994–2001 m. dirbo korespondentu UAB „Šiaulių kraštas“, o 2001–2002 m. – UAB „Šiaulių naujienos“. 2000 m. išrinktas geriausiu šimtmečio Šiaulių žiniasklaidos atstovu. Nuo 2003-ųjų dirba treneriu Šiaulių kultūrizmo sporto klube „Elada“. 1995 m. suteiktas Kultūrizmo tarptautinės kategorijos (IFBB) teisėjo vardas. 2014 m. įgijo kūno kultūros ir sporto veiklos licenciją. Apdovanotas Tarptautinės kultūrizmo federacijos prezidento Aukso (2008) ir Sidabro (1991) medaliais; Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos Aukso ženkliuku (2005); Europos kultūrizmo ir fitneso federacijos apdovanojimu „Už ypatingus nuopelnus „Šiaulių naujienos“ (2006); medaliu „Už nuopelnus Lietuvos neolimpiniam sportui“ (2004). Knygų „45 metai Šiaulių kultūrizmui: 1968–2013” (2014), „Lietuvos kultūrizmas 1965–2015. Iliustruota „geležinio“ sporto istorija“ (2016), „9 Šiaulių krepšinio dešimtmečiai. Iliustruota istorija nuo 1925-ųjų“ (2018) autorius. Kontaktai: el. p. arunas.petraitis@splius.lt. (Informaciją pateikė A. Petraitis. Red. 2018-01-15).
PETRAITIS KĘSTUTIS. Gimė 1959 m. kovo 27 d. Dotnuvoje (Kėdainių r.). Sporto organizatorius, visuomenės veikėjas. 1976 m. baigė Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinę mokyklą. 1980 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą, 2004 m. – Vytauto Didžiojo universitetą. 1980–1980 m. Šiaulių vaikų sporto mokyklos treneris, 1985–1987 m. direktorius. 1987–1990 m. Šiaulių miesto kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, 1990–2008 m. Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas. Nuo 2008 m. bendrovės „Žmogus“ direktorius. Prisideda prie kūno kultūros ir sporto plėtros, sporto renginių organizavimo Šiauliuose bei Lietuvoje. FAFISA Pasaulio sporto visiems žaidynių „Šiauliai – 2012“ direktorius. Apdovanotas Sporto garbės Komandoro ženklu (2008). (Red. 2020-03-18).
PINSKUS JONAS. Gimė 1959 m. rugsėjo 22 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). Irkluotojas, sporto organizatorius, pasaulio čempionas. Ekonomistas, politikos bei visuomenės veikėjas. 1978 m. baigė Šiaulių politechnikumą, 1985 m. – Vilniaus universitetą. 1990–1994 m. įvairių Akcinių bendrovių (AB) vadovas, savininkas. Lietuvos Respublikos Seimo narys (2004–2008, 2008–2012 m. kadencijos). Nuo 2011 m. Vilniaus miesto vicemeras. Sportuoti pradėjo Šiauliuose 1977 m. Lietuvos irklavimo čempionas (3 kartus), SSRS čempionas (7 kartus), pasaulio čempionato trečiosios vietos laimėtojas (1983), antrosios vietos – (1986). Pasaulio aštuonvietės irklavimo čempionas (1981, 1985). Maskvos olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (1980). Daugkartinis tarptautinių regatų nugalėtojas. SSRS vyrų irklavimo rinktinės narys (1979–1988). Sporto veteranų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas (1996–2000). Pirmasis treneris Jonas Karbočius. SSRS nusipelnęs sporto meistras (1981). Šiaulių krašto šimtmečio sportininkas (2001). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1998). (Red. 2020-03-18).
PLŪKAITĖ GRAŽINA. Gimė 1956 m. liepos 24 d. Paežeriuose (Pakruojo r.). Žolės riedulininkė. 1974 m. baigė Pakruojo vidurinę mokyklą. 1982–1987 m. studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. Dirbo Šiaulių televizorių gamykloje, Vandens ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriuje, miesto Labdaros centre. Žaidė Šiaulių žolės riedulio komandoje „Tauras“. Lietuvos čempionė (10 kartų), SSRS žolės riedulio čempionatų bronzos medalininkė, SSRS taurės laimėtoja (2 kartus). Įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtoja ir prizininkė. SSRS sporto meistrė. Apdovanota medaliu „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1985, 1988).
PLUNGĖ GINTAUTAS JURGIS. Gimė 1938 m. sausio 22 d. Utenoje. Šachmatininkas, treneris. Baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1969 m. dirbo šachmatų treneriu Panevėžio vaikų ir jaunių sporto mokykloje, nuo 1994 m. – Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ treneris. 1981–1986 m. Lietuvos moksleivių rinktinės vyriausiasis treneris. Europos taurės korespondencinių šachmatų laimėtojas (1972). Žymiausioji auklėtinė Viktorija Čmilytė. Kandidatas į sporto meistrus. Tarptautinės šachmatų federacijos FIDE arbitras (1994). Lietuvos nusipelnęs treneris (1995).
RAPONAVIČIENĖ TERESĖ. Gimė 1933 m. Lengvaatletė (bėgikė). Dirbo „Elnio“ fabrike. Sportuoti pradėjo 1953 m. Daugkartinė Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų, tarptautinių varžybų, krosų nugalėtoja, prizininkė. 1500 metrų bėgimo rekordininkė. Ketvirtose pasaulio lietuvių žaidynėse (1991) pirmoji įveikė 12-kos kilometrų trasą. Hamburgo maratono dalyvė. Pirmasis treneris Povilas Ivanovas. Šiaulių miesto veteranų sporto klubo narė. SSRS sporto meistrė (1968). Geriausia Šiaulių miesto sportininkė (1968).
RAZMAITĖ RITA. Gimė 1967 m. birželio 29 d. Kretingoje. Dviratininkė, trenerė. 1982–1986 m. mokėsi Šiaulių buitininkų mokykloje. 1992 m. baigė Sankt Peterburgo (Rusija) kūno kultūros institutą. 1999–2002 m. Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ instruktorė, nuo 2002 m. Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos trenerė. Lietuvos nacionalinės rinktinės narė (1991–1998). Lietuvos spartakiados sprinto lenktynių čempionė (1986), SSRS čempionė (1989), Baltijos jūros šalių žaidynių laimėtoja (1993), pasaulio čempionato bronzos medalininkė (1990). Barselonos (1992) ir Atlantos (1996) olimpinių žaidynių, pasaulio čempionatų (5 kartus) dalyvė, įvairių tarptautinių žaidynių prizininkė ir nugalėtoja. Pirmasis treneris A. Danilkin. SSRS sporto meistrė (1986), SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1988). Geriausia Šiaulių miesto sportininkė (1992–1995). Apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1998).
RIMŠA ALBERTAS. Gimė 1944 m. balandžio 15 d. Narušaičiuose (Šiaulių r.). Dviratininkas, mažųjų dviračių kroso (BMX) treneris, sporto vadybininkas. Inžinierius mechanikas. 1968 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1968–1976 m. Šiaulių precizinių staklių inžinierius. 1976–1986 m. Šiaulių „Žalgirio“, 1986–1988 m. Vilniaus „Žalgirio“, 1989–1990 m. Vilniaus dviračių, 1990–1994 Šiaulių kompleksinės, 1994–2005 m. Šiaulių „Šventupio“, nuo 2005 m. Šiaulių „Dubysos“ sporto mokyklų dviračių sporto, BMX sporto treneris. Pabaltijo jaunių čempionas (1961), Lietuvos spartakiados trečiosios vietos laimėtojas (1963). Lietuvos dviračių sporto rinktinės narys (1963–1970). BMX sporto pradininkas Lietuvoje. Šiaulių miesto BMX sporto klubo pirmininkas. Treniravo D. Čivinską, V. Rimšaitę ir kt. SSRS sporto meistras (1969). Lietuvos nusipelnęs treneris (1997). Apdovanotas medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1994), „Už sporto pasiekimus“ (2005, 2009).
RIMŠAITĖ VILMA. Gimė 1983 m. vasario 24 d. Šiauliuose. Mažųjų dviračių kroso (BMX) dviratininkė, pasaulio čempionė. Verslo vadybininkė. 2002 m. baigė Šiaulių Didždvario gimnaziją, 2005 m. – Šiaulių universitetą. Lietuvos BMX (2007, 2010), Europos (2005), pasaulio (2007) čempionė. Daugkartinė Europos čempionatų ir Pasaulio čempionatų prizininkė. Nuo 2001 m. patenka į geriausių pasaulio BMX sportininkų šešioliktuką moterų elito grupėje. Treneris Albertas Rimša (nuo 1990). Tarptautinės klasės sporto meistrė (1997). Geriausia Šiaulių miesto sportininkė (2003). Apdovanota medaliu „Už sporto pergales“ (2007, 2009).
SIPAVIČIUS ANTANAS. Gimė 1916 m. vasario 26 d. Velikije Luki (Rusija). Mirė 1958 m. kovo 20 d. Moldavijoje. Futbolininkas, treneris. 1938 m. baigė Kauno karo mokyklą. Žaidė Šiaulių „Sakalo“ (1934–1935), Klaipėdos KSS (1938–1939), Šiaulių „Spartako“ (1947), Šiaulių „Elnio“ (1948–1953) vyrų futbolo komandose. Šiaulių „Elnio“ komandos treneris (1954–1958). Treniravo Šiaulių rinktinę, Lietuvos spartakiados futbolo rungtynių nugalėtoją (1956). Teisėjavo įvairaus rango respublikinėse futbolo varžybose. Lietuvos futbolo čempionas (4 kartus), vicečempionas (4 kartus), bronzos medalių laimėtojas (2 kartus). Lietuvos tautinio olimpinio (LTO) futbolo varžybų nugalėtojas (1938). Respublikinės kategorijos teisėjas (1947).
SIREIKA ANTANAS. Gimė 1956 m. gegužės 11 d. Bazilionuose (Šiaulių r.). Krepšininkas, treneris. 1974 m. baigė Bazilionų vidurinę mokyklą, 1978 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1978–1994 m. žaidė įvairiose Šiaulių miesto krepšinio komandose. 1978–1983 m. Šiaulių sporto mokyklos krepšinio treneris. Krepšinio komandų Šiaulių „Kelininko“, „Šiaulių“ (1983–2002 ir nuo 2008), Kauno „Žalgirio“ (2002–2006), Kazanės „Unics“ (Rusija, 2007–2008), Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris (2008). Lietuvos rinktinės, Europos krepšinio čempionės, treneris, vyr. treneris (1997–2006). Su Lietuvos rinktine laimėjo Europos čempionato aukso medalį (2003). Žymesnieji auklėtiniai M. Žukauskas, D. Slanina, R. Javtokas ir kt. Pirmasis treneris Kazys Petkevičius. Lietuvos nusipelnęs treneris (1996). Šiaulių miesto garbės pilietis (2003). Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2003). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpine žvaigžde.
SKALIKAS TOLVYDAS. Gimė 1960 m. lapkričio 21 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). Lengvaatletis (bėgikas, daugiakovininkas), treneris, sporto organizatorius. 1984 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, 2007 m. – Šiaulių universitetą. 1984–1988 m. Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos treneris, nuo 1988 m. direktorius. Lietuvos lengvosios atletikos čempionas (3 kartus). Gerino Lietuvos dešimtkovės rekordus (3 kartus). Lietuvos lengvosios atletikos daugiakovių rinktinės vyr. treneris (nuo 2004). Žymiausieji auklėtiniai M. Šerpetka, E. Reinotas, A. Stanelis ir kt. SSRS sporto meistras (1982). Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Atminimo medaliu (2005), medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2010).
SKARBALIUS ANTANAS. Gimė 1947 m. rugpjūčio 25 d. Skaudvilėje (Tauragės r.). Rankininkas, treneris, pedagogas. Habilituotas socialinių mokslų daktaras (2003). 1969 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1971–1972 m. Šiaulių „Tauro“ komandos vyr. treneris, 1972–1975 m. Šiaulių kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. Nuo 1995 m. dirba Lietuvos sporto universitete, profesorius (2005). Monografijų ir knygų autorius. Žaidė Kūno kultūros instituto (1965–1969), Kauno „Žalgirio“ (1969, 1971–1972), Maskvos CASK (1970), Šiaulių „Tauro“ (1972–1976) vyrų rankinio komandose. Kauno „Granito“ komandos vyr. treneris (1981–1993), Lietuvos vyrų rinktinės vyr. treneris (1981–1994, 2003–2006). Treniravo Urugvajaus moterų ir vyrų nacionalines rinktines. Pirmasis treneris M. Zelba. LSSR nusipelnęs treneris (1979), SSRS nusipelnęs treneris (1988). Apdovanotas medaliais „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (visų laipsnių), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpine žvaigžde (2001), Sporto garbės komandoro ženklu (2007) ir kt.
SKRICKAS EDMUNDAS. Gimė 1950 m. sausio 4 d. Šiauliuose. Imtynininkas, treneris. Baigė Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą. 1978–1983 m. studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. Nuo 1970 m. Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ treneris-sporto mokytojas. Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionas (2 kartus). Žymiausieji auklėtiniai M. Ežerskis, V. Žibutis, S. Vyšniauskas ir kt. Lietuvos nusipelnęs treneris (2007). Apdovanotas garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2007), Sporto garbės kryžiumi (2010).
SLANINA DONATAS. Gimė 1977 m. balandžio 23 d. Šiauliuose. Krepšininkas, Europos čempionas. 1995 m. baigė Šiaulių 15-ąją vidurinę mokyklą, 2002 m. – Kauno technologijos universitetą. Žaidė Šiaulių „Šiaulių“ (1993–1999), Kauno „Žalgirio“ (1999–2002), įvairiose Europos vyrų krepšinio komandose (2002–2011). Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas (1999–2007). Lenkijos krepšinio čempionas (2007, 2008), Lenkijos lygos naudingiausias žaidėjas (2007). Europos čempionas (2003), Atėnų (2004) olimpinių žaidynių krepšinio varžybų ketvirtosios vietos laimėtojas. Pirmasis treneris Antanas Sireika. Geriausias Šiaulių miesto sportininkas (1998). Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003).
ŠAUČIKOVAS DAINIUS. Gimė 1973 m. birželio 24 d. Šiauliuose. Lengvaatletis (bėgikas). Mokėsi Šiaulių Didždvario gimnazijoje. 1998 m. baigė Šiaulių universitetą. Nuo 1998 m. dirba treneriu Šiaulių universitete bei Lengvosios atletikos mokykloje. Lietuvos bėgimo čempionas (15 kartų), vicečempionas (11 kartų), bronzos medalininkas (5 kartus). SSRS moksleivių kliūtinio bėgimo čempionas (1990), tarptautinių varžybų Lietuva-Latvija-Estija pirmosios vietos laimėtojas (1993, 1997). Įvairių bėgimų ir maratonų Lietuvoje bei užsienio šalyse dalyvis bei prizininkas. Pirmasis treneris Pranas Šaučikovas. Lietuvos lengvosios atletikos sporto meistras (1994).
ŠAUČIKOVAS PRANAS. Gimė 1949 m. sausio 16 d. Kražiuose (Kelmės r.). Lengvosios atletikos treneris. 1972 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1972–1979 m. Šiaulių televizorių gamyklos metodininkas, 1979–1984 m. Šiaulių buitininkų mokyklos dėstytojas, nuo 1984 m. Šiaulių lengvosios mokyklos treneris. Visą gyvenimą aktyviai sportavo, bėgdavo ilgų nuotolių distancijas. Žymiausieji auklėtiniai V. Misiūnas, D. Šaučikovas, B. Basalykas ir kt. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2009), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos Atminimo medaliu (2009).
ŠERTVYTIS ANTANAS. Gimė 1942 m. birželio 2 d. Švėkšnoje (Šilutės r.). Mirė 1995 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Palaidotas Šiauliuose. Lengvaatletis, treneris. 1961 m. baigė Švėkšnos vidurinę mokyklą, 1966 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1965–1974 m. Pasvalio, Šilutės vaikų ir jaunimo sporto mokyklų darbuotojas, 1974–1978 m. Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos-internato treneris, 1978–1986 m. Šiaulių lengvosios atletikos sporto mokyklos direktorius, vyr. treneris, 1986–1993 m. Vilniaus sporto mokyklos-internato direktoriaus pavaduotojas, 1993–1995 m. Šiaulių lengvosios atletikos sporto mokyklos treneris. Lietuvos ieties metimo vicečempionas (1966). Žymiausieji auklėtiniai L. Baikauskaitė, A. Mendzarytė, J. Gendvilaitė ir kt. Respublikinės kategorijos teisėjas (1975), LSSR nusipelnęs treneris (1979).
TIDIKYTĖ VIOLETA, LEKNICKIENĖ. Gimė 1962 m. gruodžio 11 d. Šiauliuose. Irkluotoja. 1979 m. baigė Šiaulių irklavimo sporto mokyklą, 1986 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1986–1993 m. Vilniaus „Spartos“ fabriko trenerė, nuo 1997 m. Vilniaus „Versmės“ vidurinės mokyklos mokytoja. Lietuvos čempionė (3 kartus), SSRS čempionė (2 kartus), bronzos medalininkė (2 kartus), Pabaltijo respublikų irklavimo varžybų laimėtoja (1982, 1984), pasaulio jaunimo vicečempionė (1980). Įvairių tarptautinių čempionatų, regatų dalyvė ir prizininkė. Pirmasis treneris Jonas Karbočius. SSRS sporto meistrė (1980).
TUČKUS VLADAS. Gimė 1932 m. lapkričio 21 d. Šiauliuose. Mirė 1988 m. lapkričio 19 d. Rygoje (Latvija). Palaidotas Vilniuje. Futbolininkas, treneris. Žaidė Šiaulių „Spartako“ (1948), „Elnio“ (1949–1950), Vilniaus „Spartako“ meistrų (1951–1953), Maskvos „Spartako“ meistrų (1954–1957), Rygos „Daugavos“ meistrų (1960–1961), „Kompresors“ komandose. Vienas geriausių Lietuvos ir SSRS vartininkų. Lietuvos (1949), SSRS (1956) futbolo čempionas. Lietuvos (1950), SSRS (1954, 1955) vicečempionas. Lietuvos futbolo taurės laimėtojas (1950). Dirbo treneriu įvairiose SSRS respublikose, teisėjavo Latvijos pirmenybėse.
UOGELĖ ANICETAS. Gimė 1933 m. balandžio 12 d. Žagarėje (Joniškio r.). Mirė 2020 m. balandžio 20 d. Šachmatininkas, treneris, teisėjas, Europos čempionas. Statybos technikas. 1972 m. baigė Šiaulių politechnikumą. 1962–1969 m. Šiaulių sporto mokyklos treneris, 1969–1978 m. inžinierius Šiaulių miesto įmonėse, 1979–2001 m. Šiaulių šaškių ir šachmatų klubo vadovas. Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionas (3 kartus), Europos čempionas (1981), Europos bronzos medalininkas (1997). Europos taurės korespondencinių šachmatų komandinių varžybų laimėtojas (1971). SSRS (1984), Europos (1983) korespondencinių šachmatų komandinių čempionatų laimėtojas, Europos korespondencinių šachmatų vicečempionas (2003). Europos ir pasaulio neįgaliųjų šachmatininkų čempionatų nugalėtojas ir prizininkas. Teisėjavo SSRS tautų spartakiadų komandinėms šachmatų varžyboms. Knygos „Mano šachmatai“ autorius (1993). Žmonių su fizine negalia sporto klubo „Entuziastas“ narys. Geriausias Šiaulių miesto sportininkas (1983). SSRS sporto meistras (1971), ICCF vyresn. tarptautinis meistras (1999). Lietuvos šachmatų didmeistris. Sąjunginės kategorijos teisėjas (1978). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2003), tarptautinės fizinės negalios šachmatininkų asociacijos (IPCA) vardiniu medaliu (2004) ir kt. (Red. 2020-04-23).
URBONAITĖ ZITA. Gimė 1973 m. rugsėjo 3 d. Šiauliuose. Mirė 2008 m. gegužės 26 Montebelunoje (Italija). Dviratininkė, profesionali plento lenktynininkė. Sportininkės karjerą pradėjo Panevėžio dviračių sporto klube „Fortūna“. Nuo 1997 m. gyveno Italijoje, čia ir treniravosi. Daug metų atstovavo Lietuvos dviračių rinktinei. Lietuvos plento čempionė (1999, 2002). Laimėjo Šveicarijoje vykusių lenktynių „Tour de Suisse“ etapą (2000). Dalyvavo lenktynėse „Giro d′Italia“ (1999). Sportininkės karjerą baigė 2006 m.
URBONAVIČIUS ČESLOVAS. Gimė 1948 m. gegužės 15 d. Šiauliuose. Futbolininkas, nusipelnęs Lietuvos futbolo treneris. 1973 m. baigė Kūno kultūros institutą Kaune. Dirbo Šiaulių Vaikų sporto mokykloje, treniravo Šiaulių Televizorių gamyklos futbolo komandą „Tauras“, dirbo Klaipėdos m. meistrų komandos, Šiaulių futbolo komandos „Sakalas“ vyr. treneriu. Kaip futbolininkas, 1969 m. atstovaudamas Šiaulių futbolo komandą „Statybininkas“ ir 1970 m. žaisdamas už Kūno kultūros instituto komandą „Atletas“, tapo Lietuvos čempionu. Kaip treneris Lietuvos čempiono titulą pelnė 1974 m. treniruodamas Šiaulių futbolo komandą „Tauras“. Treniravo Šiaulių „Gintros“ moterų komandos vyr. trenerį Rimą Viktoravičių. (Informaciją pateikė Č. Urbonavičius. Red. 2020-04-01).
URBŠIENĖ JULIJA, VERBICKAITĖ. Gimė 1918 m. gruodžio 8 d. Prienuose. Mirė 2006 m. spalio 17 d. Kaune. Stalo tenisininkė, trenerė. Mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. 1944 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1949–1957 m. Šiaulių 5-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, 1957–1983 m. Šiaulių sporto mokyklos stalo teniso trenerė. Žaisti pradėjo 1936 m. Lietuvos stalo teniso čempionė (3 kartus), Lietuvos tautinės olimpiados stalo teniso moterų vieneto varžybų (1938) ir komandinio čempionato (1954) laimėtoja. SSRS moterų dvejeto čempionė (1952), vicečempionė (1954), SSRS komandinio stalo teniso čempionė (1953), vicečempionė (3 kartus). Žymiausi auklėtiniai A. Majorovas, A. Zablockis, V. Kuzminskas ir kt. Lietuvos stalo teniso asociacijos garbės narė (1990). SSRS sporto meistrė (1953), LSSR nusipelniusi trenerė (1967).
URNIKAS ROMUALDAS. 1929 rugsėjo 25 d. gimęs futbolininkas, treneris, sporto organizatorius Šiaulių futbolui paskyrė daugiau nei 35-erius metus. Jo pirmoji sporto šaka buvo boksas, kurioje jis atstovaudamas „Elnio“ sporto kolektyvui bei miesto rinktinei tapo respublikos jaunių pirmenybių nugalėtoju (1947). Taip pat žaidė futbolą antrojoje „Elnio“ komandoje. Netrukus pradėjo dirbti sporto draugijos „Spartakas“ Šiaulių skyriaus sporto metodininku, bei atstovavo ne tik „Spartako“ futbolo, bet ir prie draugijos veikusios įvairių verslų artelės „Pirmyn“ krepšinio komandai. Dalyvaudavo ir kitų sporto šakų varžybose. 1953–1957 m. jau rungtyniavo „Elnio“ komandos pagrindinėje sudėtyje, su ekipa du kartus tapo Lietuvos čempionu (1953, 1957). „Tiesos“ futbolo taurės laimėtojas (1957). Dirbo Šiaulių Statybos treste ir 1958–1962 m. žaidė Šiaulių „Statybininko“ komandoje, vėliau (1963–1986) šią ekipą treniravo. Su ja dukart (1969 ir 1977) laimėjo Lietuvos čempionatą ir kartą (1974) – Lietuvos taurę. Apie dešimtmetį (nuo 1979) vadovavo Šiaulių futbolo federacijai. Taip pat buvo Statybos tresto sporto komplekso (iki jo nugriovimo 1991-aisiais) vadovas. Sporto draugijos „Žalgiris“ garbės narys (1975). LTSR nusipelnęs treneris (1979). LTSR kūno kultūros ir sporto žymūnas (1987). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1999, 2005), Lietuvos futbolo federacijos III laipsnio ordinu už viso gyvenimo nuopelnus futbolui (2017). (Red. 2020-01-08).
VALUCKAS RAIMONDAS. Gimė 1959 m. balandžio 19 d. Šiauliuose. Rankininkas, pasaulio čempionas. 1979–1983 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Rankinį žaisti pradėjo 1971 m. Nuo 1989 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Žaidė Kauno „Granito“, Šiaulių „Tauro“ komandose. Lietuvos rankinio čempionas (1978, 1981, 1983), SSRS vicečempionas (1981, 1985), bronzos medalininkas (1979, 1986). Buvo Lietuvos ir SSRS rankinio komandų rinktinės narys. Su SSRS rinktine tapo pasaulio čempionu (1982). Pasaulio ir Europos taurių laimėtojas bei prizininkas. Pirmasis treneris Antanas Skarbalius. SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1982).
VERŠINSKAS ROMUALDAS. Gimė 1947 m. vasario 19 d. Dargaičiuose (Šiaulių r.). Orientacininkas, treneris, sporto organizatorius. 1964 m. baigė Gruzdžių (Šiaulių r.) vidurinę mokyklą, 1969 m. – Lietuvos žemės ūkio akademiją. Nuo 1970 m. dirbo Šiaulių jaunųjų turistų centre, 1986–2000 m. vadovavo šiai įstaigai. Nuo 2009 m. bendrovės „Perlo paslaugos“ darbuotojas. Lietuvos orientavimosi sporto čempionas (6 kartus). Lietuvos moterų orientavimosi sporto rinktinės vyr. treneris (1982–1994). Knygų apie orientacinį sportą autorius. Žymiausieji auklėtiniai S. Ambrazas, E. Liekmanis, N. Veršinskienė ir kt. Geriausias Šiaulių miesto sportininkas (1982). SSRS sporto meistras (1979), LSSR nusipelnęs treneris (1984). Apdovanotas Sporto garbės kryžiumi (2008).
VERŠINSKIENĖ NIJOLĖ. Gimė 1956 m. rugsėjo 5 d. Šiauliuose. Orientacininkė, sporto organizatorė. Žurnalistė. 1974 m. baigė Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą, 1983 m. – Vilniaus universitetą. 1974–1984 m. Šiaulių jaunųjų turistų centro darbuotoja. 1984–2004 m. dirbo dienraščiuose „Šiaulių naujienos“, „Šiaulių kraštas“, „Respublika“. Nuo 2004 m. dirba Šiaulių universitete. Lietuvos orientavimosi sporto čempionė (1980, 1982), SSRS čempionė (1982), vicečempionė (1983). Lietuvos orientavimosi sporto rinktinės narė (1980–1985). Treneris Romualdas Veršinskas. Knygos „Šiaulių sportas“ autorė (su kitais, 1998). SSRS sporto meistrė (1978).
VIETA ARTŪRAS. Gimė 1961 m. gegužės 30 d. Šiauliuose. Irkluotojas (baidarininkas ir kanojininkas), pasaulio čempionas. Irkluoti pradėjo Šiauliuose. 2003 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Gyvena Trakuose, dirba treneriu Kūno kultūros ir sporto centre. Artūro Vietos sporto klubo pirmininkas (nuo 2003). Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės narys (1979–1991), Lietuvos nacionalinės rinktinės narys (1991–1994). Lietuvos baidarių irklavimo čempionas (12 kartų), vicečempionas (3 kartus). SSRS baidarių irklavimo čempionas (20 kartų), vicečempionas (7 kartus), bronzos medalininkas (3 kartus). Pasaulio keturvietės baidarės irklavimo čempionas (3 kartus), vicečempionas (6 kartus), bronzos medalininkas (2 kartus). Barselonos olimpinių žaidynių (1992) dalyvis. Pirmasis treneris Jurgis Geringsonas. SSRS sporto meistras (1977), SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1979). Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpine žvaigžde (2011).
VIKTORAVIČIUS PAULIUS. Gimė 1984 m. lapkričio 4 d. Šiauliuose. Plaukikas, kūno kultūros ir sporto pedagogas. 2003 m. baigė Šiaulių Lieporių vidurinę mokyklą, 2007 m. – Šiaulių universitetą. Sportuoti pradėjo 1991 m. Lietuvos plaukimo čempionas (16 kartų), bronzos medalininkas (6 kartus), Lietuvos plaukimo rekordininkas (4 kartus). Europos jaunių čempionato bronzos medalio laimėtojas (2002). Lietuvos plaukimo rinktinės narys (nuo 2003). Atėnų (2004) ir Pekino (2008) olimpinių žaidynių dalyvis. Pirmoji trenerė Jūratė Lazdynaitė. Tarptautinės klasės sporto meistras (2006). Geriausias Šiaulių miesto sportininkas (2004, 2005, 2006). Nuo 2017 m. eina Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ direktoriaus pareigas. (Red. 2020-03-18).
VILIUS SAULIUS. Gimė 1971 m. gruodžio 15 d. Šiauliuose. Alpinistas, sporto organizatorius, kelionių gidas. Pradėjo kopti į kalnus 1987 m. Lietuvos alpinizmo čempionas (8 kartus), Baltijos šalių čempionas (4 kartus). Atliko per 70 kopimų į pasaulio kalnų viršūnes. Sudėtingiausias įkopimas į Everesto viršūnę Himalajų kalnyne (2003). Įveikė Šiaulių viršūnę Pamyre (2006). Vadovavo alpinistų ekspedicijoms. Šiaulių alpinistų klubo prezidentas (1994–1999). Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas (2007–2009). Geriausias Lietuvos alpinistas (2003, 2006). Apdovanotas Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu (2003).
VINČA JUOZAS. Gimė 1905 m. lapkričio 27 d. Šiauliuose. Mirė 1990 m. rugpjūčio 29 d. Bostone (JAV). Boksininkas, imtynininkas. Pradėjo sportuoti 1925 m. Šiauliuose. 1929–1931 m. gyveno JAV. Trumpam grįžo į Lietuvą, o 1932 m. išvyko į Prancūziją. 1934–1938 m. tarnavo jūrų policijoje Klaipėdoje. Prieš antrąjį pasaulinį karą gyveno Vokietijoje, kur buvo imtynininkų sąjungos narys. 1950 m. apsigyveno JAV. Lietuvos bokso čempionas (1926, 1927, 1928, 1934), Pabaltijo bokso čempionas (1927, 1928). Amsterdamo olimpinių žaidynių (1928) dalyvis. Po olimpinių žaidynių tapo profesionaliu boksininku. Gyvendamas JAV, iki 1954 m. dalyvavo amerikietiškųjų imtynių varžybose. Ringe kovojo 61 kartą, 48 kartus kovas laimėjo. Pirmasis treneris Steponas Darius. 1989 m. Kaune įsteigtas Juozo Vinčos sporto klubas.
ŽILINSKIENĖ NELĖ, SAVICKYTĖ. Gimė 1969 m. gruodžio 29 d. Telšiuose. Lengvaatletė (šuolininkė į aukštį). Pedagogė, socialinių mokslų daktarė (2008). 1977–1986 m. mokėsi Šiaulių Lieporių vidurinėje mokykloje. 1992 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, 2002 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo magistro laipsnį. Nuo 2003 m. dirba Lietuvos edukologijos universitete, docentė. Lietuvos šuolio į aukštį čempionė (10 kartų), rekordininkė – kartus). Pasaulio universiados (1993) sidabro, Europos čempionato (1994) bronzos medalio laimėtoja. Atlantos (1996) ir Sidnėjaus (2000) olimpinių žaidynių dalyvė. Lietuvos nacionalinės rinktinės narė (1991–1997), Lietuvos olimpinės rinktinės narė (1997–2001). Pirmoji trenerė Janina Ūsienė. SSRS sporto meistrė (1986). Geriausia Lietuvos lengvaatletė (1993–1995). Apdovanota medaliu „Už aukštus sporto pasiekimus“ (1993, 1994, 1995), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996).
ŽUKAUSKAS ALGIMANTAS. Gimė 1944 m. kovo 19 d. Šiauliuose. Krepšininkas, treneris. 1968 m. baigė Lietuvos kūno kultūros ir sporto institutą, 1985 m. – Kauno maisto pramonės technikumą. Žaidė Kauno „Atleto“ (1963–1967), „Bangos“ (1964–1967), „Žalgirio“ (1963–1976) vyrų krepšinio komandose. Lietuvos krepšinio čempionas (4 kartus). Lietuvos krepšinio taurės laimėtojas (1978). SSRS krepšinio čempionatų bronzos medalininkas (1971, 1973). Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas (1963–1975). 1976–1983 m. Kauno „Žalgirio komandos, 1992–1994 m. Kauno „Žalgirio“, 1994–2010 m. Arvydo Sabonio krepšinio mokyklų treneris. Pirmasis treneris B. Lenkovičius. SSRS sporto meistras (1965). LSSR nusipelnęs treneris (1983).
ŽUKAUSKAS MINDAUGAS. Gimė 1975 m. rugpjūčio 24 d. Šiauliuose. Krepšininkas, Europos čempionas. 1993 m. baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, 1997 m. – Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultetą. 1993–2012 m. žaidė krepšinio komandose „Šiauliai“, Kauno „Žalgiryje“, Slovėnijos, Italijos sporto klubuose. Lietuvos vyrų krepšinio čempionas (1998, 1999). Lietuvos rinktinės žaidėjas (1996–2006). Su šia rinktine tapo Europos čempionu (2003). Atlantos olimpinių žaidynių (1996) bronzos medalio laimėtojas, Atėnų olimpinių žaidynių (2004) dalyvis, 4-osios vietos laimėtojas. Eurolygos čempionas (1999) ir prizininkas. Pirmasis treneris Antanas Sireika. Apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1996), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003). Nuo 2016 m. eina krepšinio klubo „Šiauliai“ direktoriaus pareigas. (Red. 2020-03-18).
LITERATŪRA
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Kaunas, 2001.
Katkienė, Zita. Šiauliečiai laikraščio puslapiuose. Šiauliai, 2011.
Kraštiečiai: Šiauliai. Rinktinės biografijos. Kaunas, 2014.
Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. Vilnius, 1996.
Lietuvos sporto enciklopedija. T. 1. Vilnius, 2010.
Lietuvos sporto enciklopedija. T. 2. Vilnius, 2013.
Šiaulių rajono sportas: istorija ir dabartis. Šiauliai, 2007.
Šiaulių sportas: istorijos metmenys. Kaunas, 1998.
Informaciją rinko Danutė Darbutienė, Sigita Vaitkaitytė
Redagavo Sigita Vaitkaitytė