Tautodailininkai

Z Ž

A

ABROMAVIČIENĖ JADVYGA. Gimė 1924 m. birželio 5 d. Vudubalėje (Pasvalio r.). Tekstilininkė, audėja. 1938 m. baigė Krinčino M. Valančiaus pradinę mokyklą ir pradėjo tarnauti pas ūkininkus. Iki 1951 m. gyveno savo tėviškėje, dirbo kolūkyje melžėja. 1951–1967 m. gyveno ir dirbo Pasvalyje, Linkuvoje, Pakruojyje. Nuo 1967 m. gyveno Šiauliuose, nuo 1983 m. – Žeimiuose (Šiaulių r.). Meninius sugebėjimus paveldėjo iš tėvo. Nuo 1949 m. audžia rankšluosčius, staltieses, lovatieses, neria servetėles. Dalyvavo liaudies meno parodose Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje. 1994 m. Šiauliuose paminėtas jos 70-metis, surengta rankdarbių paroda. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos narė.

ADOMAVIČIUS VACLOVAS. Gimė 1937 m. kovo 12 d. Verškainiuose (Ukmergės r.). Medžio drožėjas, pedagogas. 1958 m. baigė Ukmergės 1-ąją vidurinę mokyklą. Mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1976 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1962 m. dirbo Šiaulių rajono bei miesto mokyklose. Parodose dalyvauja nuo 1976 m. Surengė autorines parodas Šiauliuose (1978), Ukmergėje (2008). Kūryboje dominuoja taikomosios dekoratyvinės dailės darbai: skrynelės, lėkštės, prieverpstės, kaukės, rankšluostinės, klumpės, švilpukai, sodo baldai. Sukūrė koplytstulpius, skirtus Šiaulių Didždvario gimnazijos 100-jų metų jubiliejui (1998) bei savo gimtajam kaimui (2010). Medžio drožėjų dienos Plateliuose laureatas (1987). Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1978), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys (nuo 2005). Suteiktas meno kūrėjo statusas (2005).

Į viršų

B

BIMBA KAZYS. Gimė 1951 m. vasario 24 d. Mikailaičiuose (Šiaulių r.). Akmens kalėjas, skulptorius. Mokėsi Kauno 23-iojoje technikos mokykloje. 1979 m. baigė Kairių vidurinę mokyklą. Nuo 1969 m. dirbo „Nuklono“ gamykloje, Šiaulių paminklų ir antkapių dirbtuvėje. Nuo 1978 m. pradėjo kūrybinę veiklą. Dirba su granitu, marmuru, medžiu, metalu. Svarbesni kūriniai: akmens skulptūros „Laumė“ Molėtuose, „Ko liūdi, berželi“ poeto Jovaro gimtinėje Kalniškiuose, „Samogitas“ (žemaitis) Šiauliuose, koplytstulpis rašytojo J. Griciaus gimtinėje Šiupyliuose ir kt. Sukūrė apie 300 antkapinių paminklų. Surengė personalinę kūrybos parodą Šiaulių dailės galerijoje (2011), išleido šios parodos katalogą. Dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, simpoziumuose, pleneruose. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1978), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys (nuo 2005).  Suteiktas meno kūrėjo statusas (2006). Apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premija (2008).

BISKIS VILIUS. Gimė 1954 m. liepos 8 d. Šiauliuose. Medžio drožėjas, skulptorius. 1961–1972 m. mokėsi Šiaulių 6-ojoje vidurinėje mokykloje. Lankė Vaikų dailės mokyklą. 1975–1992 m. dirbo dailininku apipavidalintoju Šiaulių prekybos valdyboje, trikotažo fabrike „Verpstas“, dviračių gamykloje „Vairas“, Radviliškio miškų ūkio urėdijoje. Kuria daugiausia iš medžio, akmenį jungia su bronza, žalvariu. Sukūrė kavinės „Žvejo užeiga“, fabriko „Verpstas“ interjerus. Daug jo darbų yra iškeliavę į Vengriją, Vokietiją, Italiją, JAV, bet daugiausia jų – Kryžių kalne. Nuo 1980 m. dalyvauja įvairiose tautodailės parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė šešias autorines parodas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1981), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys (nuo 2010). Žemaitijos dailininkų sąjungos narys. Suteiktas meno kūrėjo statusas.

BUKAUSKAS JULIJUS. Gimė 1949 m. sausio 1 d. Radviliškyje. Kalvis, inžinierius-technologas. 1967 m. baigė Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinę mokyklą. 1967–1973 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. 1976–1986 m. dirbo Radviliškyje, Šilutėje, Vilniuje. Kurti pradėjo apie 1965 m. Iš metalo kala antkapinių paminklų saulutes, tvoreles, vartus, langų apkaustus ir kt. Nuo 1986 m. gyvena ir dirba Šiauliuose, nuo 2010 m. – UAB „Šiaulių plentas“ kalvis. Dalyvauja tautodailininkų kūrybos parodose, senųjų amatų dienose, mugėse. Surengė per dešimt autorinių parodų. SSRS liaudies dailininkų ir meistrų parodos laureatas (1967). Pauliaus Galaunės premijos laureatas (1991).

Į viršų

 D

DAPKUTĖ-PUKĖNIENĖ ANTANINA. Gimė 1940 m. kovo 5 d. Padratvinyje (Kelmės r.). Tapytoja, poetė. 1964 m. baigė Tytuvėnų vidurinę mokyklą, 1972 m. – Panevėžio vakarinę meno mokyklą. 1979–1982 m. mokėsi Rygos dailės studijoje. 1967–1990 m. dirbo dailininke apipavidalintoja Panevėžio ir Šiaulių miesto įmonėse. Tapo peizažus, gėles, natiurmortus. Parodose dalyvauja nuo 1976 m. Surengė trisdešimt šešias  autorines, dalyvavo per šešiasdešimtyje bendrų parodų. Jos darbų yra Šiaulių, Kėdainių, Vilniaus muziejuose, daugelyje užsienio šalių. Pirmuosius literatūrinius kūrinius paskelbė 1966 m. Išleido poezijos bei tapybos knygas „Eilės ir žiedai“ (1996), Kaštonų lietus (2014). Savo eilėms kuria muziką. Kūryba spausdinta rinkiniuose, almanachuose, antologijose, Šiaulių krašto laikraščiuose. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1977), Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos (nuo 2005) narė. Šiaulių literatų klubo „Verdenė“ narė (1990). Suteiktas meno kūrėjo statusas (2005). Šiaulių miesto kultūros ir meno premijos laureatė (2010).

DUNDULIS ANTANAS. Gimė 1934 m. balandžio 5 d. Kuosėnuose (Kupiškio r.). Juostų audėjas, pedagogas. 1953 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. 1953–1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1957–1963 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, 1963–1989 m. – Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. Apie 1974 m. pradėjo austi juostas. Nuo 1975 m. dalyvavo per penkiasdešimtyje tautodailės parodų. Su žmona Birute Dunduliene surengė autorines parodas Šiauliuose ir Kupiškyje. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1980). Respublikinės Audėjų dienos laureatas (1988), liaudies meno parodos „Aukso vainikas laureatas (2009).

Į viršų

 G

GANUSAUSKAS ADOMAS. Gimė 1927 m. lapkričio 2 d. Labūnavoje (Kėdainių r.). Mirė 2007 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose. Palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse. Akmens kalėjas, kryždirbys, eiliuotojas, visuomenės veikėjas. Anksti likęs našlaičiu, neturėjo sąlygų mokytis. Stažavosi įvairiuose kursuose, dirbo įvairiuose darbuose mechaniku, tobulinosi Maskvoje ir Leningrade. Išryškėjus meniniams gabumams, tapo liaudies menininku – drožė Rūpintojėlius, kalė akmenines skulptūras. Prisidėjo prie Šiaulių Sukilėlių kalnelio paminklo atstatymo. Statė kryžius Kryžių kalne, koplytėles ir kryžius žuvusiems partizanams. Šv. Kazimiero skulptūrą padovanojo Punsko lietuviams. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo ilgametis Sausio 13-osios draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas.

GENDVILAS KOSTAS. Gimė 1920 m. gegužės 22 d. Dapkūnuose (Šiaulių r.). Mirė 2005 m. gruodžio 23 d. ten pat. Tapytojas, eiliuotojas. Nuo vaikystės dirbo tėvų ūkyje. 1951–1956 m. buvo  Šiaulių „Elnio“ fabriko mašinų derintojas, 1956–1980 m. dirbo suvirintoju Meškuičių kolūkyje. Apie 1970-uosius metus išryškėjo jo kūrybiniai polinkiai. 1980 m. savo sodyboje įkūrė muziejų, kuris vėliau pavadintas „Prisikėlimo“ muziejumi. Muziejuje pastatė švyturį, malūną, senovinį traukinį, dviaukštį laivą – „Gyvenimo laivą“ ir kt. Surengė autorines tapybos parodas Šiauliuose, Joniškyje, Kuršėnuose. Paveikslus eksponavo Rusijoje. Parašė per 2000 eilėraščių, kurie buvo publikuoti almanachuose, periodinėje spaudoje. Eilėraščiais, posakiais išrašyti ir visi sodybos statiniai.  Apie jo kūrybinę veiklą sukurti keturi filmai. Apdovanotas SSRS liaudies meno festivalio bronzos medaliu (1987).

Į viršų

 J

JANULYTĖ DANUTĖ. Gimė 1957 m. Žalgiryje (Šiaulių r.). Tapytoja. Mokėsi Ginkūnų S. ir V. Zubovų  mokykloje. Baigė Lygumų vidurinę mokyklą. Vadovavo Šiaulių dailės studijai „Rėkyvos vaivorykštė“. Nuo 1987 m. dalyvauja parodose. Surengė autorines parodas Šiauliuose, Panevėžyje, Pakruojyje, Ignalinoje, Visagine. Rengia Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus plenerus. Tapo gamtovaizdžius, gėlių kompozicijas, natiurmortus. Šiauliuose įkūrė paveikslų rėminimo dirbtuvę. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1989), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (nuo 2012) narė. Suteiktas meno kūrėjo statusas.

JASAITIS ROMUALDAS. Gimė 1935 m. vasario 8 d. Jurdaičiuose (Joniškio r.). Kalvis. Baigė Šiaulių politechnikumą. Dirbo kino mechaniku Užventyje ir Kelmėje. Persikėlęs gyventi į Šiaulius įsidarbino Staklių gamykloje, vėliau – KPI Šiaulių vakarinio fakulteto metalo pjovimo staklių laboratorijoje ir kt. Aktyviai dalyvavo Atgimimo įvykiuose. Krašto apsaugos savanoris (nuo 1991), puskarininkis. Nuo 1979 m. dalyvauja liaudies meno parodose, mugėse. Iš metalo kala, pjausto, lieja, suvirina žvakides, vazas, rėmelius, groteles, židinio reikmenis, žibintus. Yra padaręs detalių antkapiniams paminklams: kryžių, saulučių, girliandų su žiedais ir lapais. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1984).

Į viršų

K

KALINAS HENRIKAS.  Gimė 1945 m. Bazilionuose (Šiaulių r.). Gintaro, metalo juvelyras, liaudies muzikantas. Gyvena ir dirba Šiauliuose. Kuria suvenyrus, proginius medalius. Parodose dalyvauja nuo 1966 m. Darbai eksponuoti per keturiasdešimtyje tautodailės parodų, surengė vieną autorinę parodą. Šiaulių folkloro kolektyvo „Margulis“ dainininkas, muzikantas. Aktyvus kūrybinių seminarų, amatų mokymų, švenčių dalyvis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1966).

KALINAS VALERIJONAS. Gimė 1916 m. birželio 16 d. Kotovece (Rusija). Mirė 1991 m. sausio 31 d. Mekiuose (Šiaulių r.). Palaidotas Bazilionų kapinėse. Odininkas, gintaro, metalo juvelyras, liaudies muzikantas. 1934 m. baigė Šiaulių amatų mokyklos odos apdirbimo skyrių. Sovietmečiu dirbo puodžių artelėse Viekšniuose, Kuršėnuose. Šiauliuose suorganizavo įmonę, gaminusią produkciją iš odos ir tekstilės atliekų. Iš tos įmonės vėliau išaugo Odos galanterijos fabrikas, kurio pirmuoju direktoriumi jis ir buvo. Gamino suvenyrus iš odos, gintaro, metalo. Padarė daug proginių medalių iš molio. Puoselėjo ir puošė savo sodybą Mekiuose, kurioje vykdavo Šiaulių krašto tautodailininkų seminarai, ją lankydavo ekskursijos. priklausė Lietuvos tautodailininkų sąjungai (nuo 1960). Apdovanotas LSSR meno saviveiklos žymūno ženklu.

 

KAVALIAUSKIENĖ DALYTĖ. Gimė 1949 m. balandžio 15 d. Kašeliškiuose (Biržų r.). Odininkė. 1971 m. baigė Vilniaus lengvosios pramonės technikumą. 1971–1975 m. dirbo dailininke modeliuotoja Vilniuje. Nuo 1975 m. gyvena ir dirba Šiauliuose. Tobulinosi Vilnius dailės akademijoje, tarptautiniuose seminaruose. Kūrybos sritis – odos dailė, meninis knygų įrišimas. Daro rankines, pinigines, knygeles, aplankus, seges ir kt. Respublikinėse ir tarptautinėse parodose dalyvauja nuo 1978 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1978), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (nuo 2005) narė. Suteiktas meno kūrėjo statusas.

KELMELIENĖ LAIMA.Gimė 1957 m. liepos 10 d. Šiauliuose. Keramikė. 1975 m. baigė Šiaulių 11-ąją vidurinę mokyklą. 1975–1980 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1980 m. dirba Šiauliuose, nuo 1993 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) Šiaulių skyriaus pirmininkė. 1986–2013 m.  organizavo Šiaulių krašto tautodailininkų dienų, amatų šventes. Nuo 1987 m. rengia tautodailininkų darbų parodas Šiaulių dailės galerijoje ir kitose miesto įstaigose. 2002 ir 2005 m. organizavo tarptautines kūrybines keramikų dirbtuves-stovyklas. Surengė per dešimt konferencijų liaudies meno klausimais. LTS narė (nuo1988 m.), LTS garbės narė. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė. Apdovanota garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2005). Suteiktas meno kūrėjo statusas (2005). Šiaulių miesto kultūros ir meno premijos laureatė (2005).

KRYŽANAUSKIENĖ IRENA. Gimė 1942 m. spalio 15 d. Užpaliuose (Utenos r.). Verbų rišėja, audėja, gydytoja. 1960 m. baigė Užpalių vidurinę mokyklą, 1966 m. – Kauno medicinos institutą. Nuo 1966 m. dirbo gydytoja Zarasuose, Šiauliuose. 1977–1990 m. dėstė Šiaulių medicinos mokykloje, 1978–1981 m. –  Šiaulių pedagoginiame institute. Audžia, riša verbas. Parodose dalyvauja nuo 1990 m. Kūriniai eksponuoti aštuoniolikoje parodų, surengė vieną autorinę parodą. Dainuoja Šiaulių folkloro ansamblyje „Margulis“. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1993).

Į viršų

L

LAMAUSKIENĖ ALDONA ELENA. Gimė 1943 m. kovo 2 d. Joniškyje. Tekstilininkė, mezgėja. 1961 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą, 1965 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. 1962–2006 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, miesto tarybos vykdomajame komitete, LAD gamybinio mokymo kombinate, Šiaulių universitete. Mezga ir audžia pirštines, megztinius, liemenes, staltieses, patiesalus, takelius, suvenyrus ir kt.  Parodose dalyvauja nuo 1978 m. Surengė dvi autorines parodas. Dainuoja Šiaulių folkloro ansamblyje „Margulis“. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1980). Rankdarbių parodos-konkurso „Viskas vaikams“ prizininkė. Respublikinėje meno parodoje „Aukso vainikas“ nominuota titulu „Geriausias Šiaulių apskrities meistras“ (2013).

LIAUDANSKIENĖ ASTA. Gimė 1969 m. Gudžiūnuose (Kėdainių r.). Tekstilininkė, žaislų kūrėja, pedagogė. Gyvena Šiauliuose. Dirba vyr. auklėtoja lopšelyje-darželyje „Sigutė“. Parodose dalyvauja nuo 2004 m. Aktyvi kūrybinių seminarų, amatų mokymų, tautodailės mugių ir švenčių dalyvė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 2005).

LIDEIKIENĖ KAZIMIERA VILMA žiūrėti skyriuje Rašytojai

Į viršų

M

MALAKAUSKIENĖ LEONIJA. Gimė 1941 m. Raseiniuose. Tekstilininkė, juostų audėja, vertėja iš lenkų kalbos. Parodose dalyvauja nuo 1968 m. Kūrinius eksponavo per trisdešimtyje tautodailės parodų, mugių. Juostas austi išmokė savo dukras Vitaliją Monkienę ir Sigitą Milvidienę bei vaikaičius. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1970). Apdovanota Šiaulių meno ir kultūros premija (2014).

MARTINAITIS ALBERTAS. Gimė 1953 m. liepos 21 d. Irkutsko srityje (Rusija). Kalvis, akmens kalėjas, visuomenės veikėjas. Baigė Vilniaus technikos mokyklą. Dirbo Šiaulių hidrogeologijos ekspedicijoje. Drožia medį, kala akmenį, kuria įvairius muzikos instrumentus, Užgavėnių kaukes. Drožia kankles, kurias skiria iškiliems Lietuvos žmonėms. Pagal archeologinius radinius atkuria senuosius žalvarinius lietuvių papuošalus. Sukūrė akmenines skulptūras „Kaimo muzikantas“, „Akmentašys“, „Motina“ ir kt. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Šiaulių folkloro klubo „Patrimpas“ vadovas. 1988–1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, 1990–1995 m. Šiaulių miesto tarybos narys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1983). Apdovanotas Šiaulių miesto savivaldybės kultūros ir meno premija (2003).

MILVIDIENĖ SIGITA. Gimė 1965 m. kovo 9 d. Viduklėje (Raseinių r.). Tekstilininkė, juostų audėja, mezgėja. 1987 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1987 m. dirbo Šiaulių 43-iojoje technikos mokykloje, Šiaulių universitete, Šiaulių kultūros centre. Nuo 2009 m. – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja. Parodose dalyvauja nuo 1987 m. Surengė aštuonias autorines parodas Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje. Dalyvauja tarptautiniuose liaudies meno festivaliuose, respublikinėse ir Šiaulių krašto tautodailininkų darbų parodose, mugėse. Juostas audžia iš natūralių siūlų – vilnos, lino, medvilnės. Jos austų rinktinių juostų yra įsigijęs Šiaulių „Aušros“  ir Lietuvos nacionalinis muziejai. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1996), Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė (nuo 2011). Parodos-konkurso „Aukso vainikas“ metų nominacijos, skirtos geriausiam liaudies menininkui regioniniame ture laimėtoja (2005). Už rinktines juostas ir riešines suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas.

MOCKEVIČIUS JONAS. Gimė 1949 m. birželio 24 d. Skaudviliuose (Šiaulių r.). Medžio drožėjas, skulptorius, pedagogas. Mokėsi Kurtuvėnų vidurinėje mokykloje. 1972 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Mokytojavo įvairiose Šiaulių mokyklose, dirbo dailininku-apipavidalintoju rajono ūkiuose ir įstaigose. Pradėjęs kurti nedideles figūrėles, vėliau perėjo prie kryžių, koplytstulpių, skulptūrinių stulpų kūrybos. Tokių kūrinių poreikis ypač išaugo atkūrus nepriklausomybę. Jo kryžiai statomi Kryžių kalne, bažnyčių šventoriuose, atmintinose vietose. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Į viršų

N

NARBUTAS AMALIJUS STEPONAS. Gimė 1934 m. liepos 10 d. Klaipėdoje. Grafikas, literatas, inžinierius. 1954 m. baigė Radviliškio vidurinę mokyklą, 1969 m. – Kauno politechnikos institutą (KPI). Nuo 1959 m. dirbo įvairiose Šiaulių miesto gamyklose, dėstė KPI Šiaulių vakariniame fakultete. Nuo 1989 m. leido žurnalą „Titnagas“. Šiuo metu A. S. Narbuto leidyklos Šiauliuose savininkas. Meno pažinimą studijavo savarankiškai. Kūrybos sritys: grafika, dizainas, karikatūra, humoreskos, pamfletai, filosofija, knygų vertimas, knygos grafika. Jo sukurti J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos portretai naudojami LRT televizijos užsklandose. Sukūrė simbolinių ženklelių, vinječių, bukletų, kvietimų, knygų viršelių, interjerų, stendų maketus. Surengė per dešimt autorinių grafikos parodų Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Plungėje, Druskininkuose ir kt. Dalyvauja tarptautinėse karikatūrų parodose. Knygų „Rimtai kitaip“ (1995), „Nenorėk, kad katinas grotų pianinu“ (2004) autorius. Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos inžinierių sąjungos narys.

Į viršų

O

ONAITIS VACLOVAS. Gimė 1942 m. sausio 3 d. Puodkaliuose (Skuodo r.). Medžio drožėjas, skulptorius. 1950–1961 m. mokėsi Kauno kurčiųjų mokykloje. 1961–2009 m. dirbo staliumi Šiaulių medžio apdirbimo kombinate. Kuria skulptūrėles, rūpintojėlius, šachmatų figūras. Dirbiniuose ryški liaudies skulptūros tradicija. Ignalinos nacionaliniam parkui sukūrė aštuonių metrų aukščio stogastulpį (1977), pagamino daugiau nei vieno metro aukščio „Didžiuosius šachmatus“, kuriuos 2012 m. eksponavo autorinėje parodoje Šiaulių dailės galerijoje. Nuo 1966 m. dalyvauja parodose. Surengė dvi autorines, dalyvavo apie penkiasdešimtyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1968), Lietuvos kurčiųjų draugijos narys.

Į viršų

P

POCIENĖ ALEKSANDRA. Gimė 1928 m. sausio 11 d. Biržiuose (Šiaulių r.). Mezgėja, viena pirmųjų Šiaulių tautodailininkių. 1948–1949 m. dirbo Šiaulių trikotažo fabrike „Verpstas“. 1949–1959 m. buvo ištremta į Sibirą. 1964 m. įsijungė į miesto liaudies menininkų gretas. Parodose dalyvauja nuo 1966 m. Kūrinius eksponavo per trisdešimtyje respublikinių tautodailės darbų parodų, o taip pat UNESCO renginiuose Prancūzijoje ir Vokietijoje. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1966). Laimėjo pirmąją vietą Šiaulių „Aušros“ muziejaus organizuotame gražiausių vilnonių pirštinių konkurse (2007). Apdovanota garbės raštais ir padėkomis.

Į viršų

RAUDONIS ANTANAS. Gimė 1871 m. balandžio 23 d. Pakalniškiuose (Šilalės r.). Mirė 1939 m. Šiauliuose. Palaidotas senosiose (Talšos) kapinėse. Akmens kalėjas, liaudies skulptorius, knygnešys. Buvo savamokslis, bet raštingas ir apsiskaitęs. Tarnavo carinės Rusijos armijoje, dalyvavo rusų-japonų kare. Kurį laiką gyveno Joniškyje. 1912 m. su šeima persikėlė į Šiaulius, dirbo geležinkelyje. Apie 1924 m. susidomėjo skulptūra. Šiauliuose įkūrė dirbtuves ir ėmė tašyti akmenį. Kūrė antkapinius paminklus, tašė kryžius. Sukūrė S. Daukanto antkapinį paminklą Papilės kapinėse (1925). Granitinė skulptūra „Perkūnas“ (sukurta 1930) puošia „Aušros“ muziejaus  Venclauskių namų kiemelį. Jo nebaigtą darbą „Motina“ yra įsigijęs „Aušros“ muziejus. Neišlikusi nei viena skulptoriaus nuotrauka.

RIMAVIČIUS ANTANAS. Gimė 1865 m. spalio 28 d. Šakynoje (Šiaulių r.). Mirė 1933 m. liepos 7 d. Daugpilyje (Latvija), palaidotas Rubeniuose. Kunigas, medžio drožėjas, skulptorius. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1890 m. baigė Peterburgo dvasinę seminariją. Kunigauti buvo paskirtas į Latviją. Dirbo įvairiuose miesteliuose, ilgiausiai, net aštuoniolika metų Balvoje. Paskutinė gyvenamoji vieta – Rubeniai. Nesimokė jokioje dailės mokykloje, buvo drožėjas savamokslis. Visą gyvenimą kūrė skulptūras, kurių dauguma religinės, bet sukūrė ir istorinių asmenybių, dekoratyvinių drožinių. Jis dirbo krucifiksus, kryžius, antkapius. Sukūrė kompozicijas „Kristaus kančios kelias“, „Paskutinė vakarienė“, „Pieta“ ir kt. Dalyvaudavo Latvijoje ir Lietuvoje organizuojamose parodose. Šiauliuose jo darbų paroda buvo surengta 1933 m. Testamentu didelę savo kūrybos ir surinktų meno vertybių kolekcijos dalį (132 vnt.) paliko Šiaulių „Aušros“ muziejui. Kita kūrybos dalis liko Latvijos muziejuose, bažnyčiose ir privačiose kolekcijose. Šiauliuose apie jį išleistos dvi knygos: Arūno Vasiliausko „Antanas Rimavičius. Skulptūra: kančių kelias“ (1997) ir Birutės Žymantienės „Testamentas: kunigo ir skulptoriaus Antano Rimkevičiaus gyvenimo ir darbų pėdsakais“ (1998). Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje įrengta Kryžiaus kelio ekspozicija, kurioje eksponuojami A. Rimavičiaus sukurti bareljefai.

RUDAUSKIENĖ JOANA. Gimė 1923 m. balandžio 26 d. Gedaičiuose (Šiaulių r.). Pynėja. 1936–1940 m. mokėsi Žagarės progimnazijoje, 1944 m. baigė Joniškio gimnaziją. Buvo ištremta į Sibirą. 1960–1971 m. dirbo buhaltere Šakynos tarybiniame ūkyje. 1971–1978 ir 1984–1986 m. – Klaipėdos „Dailės“ kombinato pynėja namudininkė. Pina krepšelius, pintines, vyges, žibintų gaubtus, vazas ir kt. Kūrinius eksponavo penkiasdešimtyje tautodailės parodų, surengė tris personalines parodas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Meno saviveiklos žymūnė (1979). Respublikinėje pynėjų dienoje išrinkta Pynėjų pynėja (1992).

Į viršų

S

SAMALIONIS KĘSTUTIS. Gimė 1955 m. gruodžio 28 d. Radviliškyje. Medžio drožėjas, skulptorius, pedagogas. 1974 m. baigė Radviliškio 3-ąją vidurinę mokyklą. 1977–1981 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. 1981–2004 m. dirbo Radviliškyje mokytoju, dailininku. Nuo 2010 m. – Šiaulių darbo rinkos mokymo centro mokytojas. Sukūrė Šiaulių parko „Beržynėlis“ skulptūras, lauko baldus, laipynes, baltų stulpus Salduvės parko papėdėje, Rėkyvos vaikų poilsio aikštelę, baltų dievų skulptūras Naisiuose ir kt. Nuo 2003 m. dalyvauja parodose, skulptorių pleneruose, įgyvendina tarptautinius kūrybinius projektus. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) narys (nuo 2004). LTS Šiaulių skyriaus medžio drožėjų pirmininkas.

SMAILIENĖ NIJOLĖ. Gimė 1959 m. gegužės 14 d. Šiauliuose. Tekstilininkė, audėja, pynėja, inžinierė.  1977 m. baigė Šeduvos vidurinę mokyklą, 1980 m. – Vilniaus lengvosios pramonės technikumą, 1985 m. – Kauno politechnikos institutą, 2001 m. – Šiaulių universitetą. Nuo 1985 m. dirba Šiauliuose. Parodose dalyvauja nuo 1997 m. Gaminius eksponavo per dvidešimtyje respublikinių ir užsienio tautodailės parodų. Organizuoja renginius, akcijas, dalyvauja amatų šventėse, mugėse. Šiaulių folkloro ansamblio „Margulis“ dainininkė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 2000). Respublikinės liaudies meno parodos-konkurso „Aukso vainikas“ 2-osios vietos laimėtoja (2009), 3-osios (2010).

 

SMOLENSKIENĖ ALVINA. Gimė 1930 m. balandžio 1 d. Linkuvoje (Pakruojo r.). Mirė 2006 m. Šiauliuose, čia ir palaidota. Žaislų kūrėja. Nuo septynerių metų tarnavo pas ūkininkus. Mokėsi Pasvalyje. 1945 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. 1949–1983 m. dirbo įvairiose Šiaulių miesto įmonėse ir įstaigose. Žaislus pradėjo kurti apie 1975 m. 1983–1986 m. savo sukurtus darbus pristatinėjo Klaipėdos dailės kombinatui. Parodose dalyvavo nuo 1978 m. Surengė keturias autorines, dalyvavo per trisdešimtyje tautodailės parodų. Per visą gyvenimą sukurtų lėlių kolekciją padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui, miesto bibliotekoms. Buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1979). Apdovanota „Meno saviveiklos žymūno“ ženklu (1985). Parodos-konkurso „Viskas vaikams“ pirmos vietos laimėtoja (1996).

STEPONAVIČIENĖ ANGELĖ. Gimė 1945 m. vasario 14 d. Trumpaičiuose (Joniškio r.). Karpytoja, senojo karpymo amato meistrė. Baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dirbo auklėtoja Šiaulių vaikų lopšelyje-darželyje „Varpelis“. Ryškiausia kūrybos dalis yra taikomojo pobūdžio karpiniai: popierinės užuolaidėlės, lentynų papuošalai, servetėlės. Surengė septynias autorines karpinių parodas. Nuo 1986 m. dalyvauja zoninėse ir respublikinėse liaudies meno parodose. Savo karpinius pristatė Vokietijoje ir Švedijoje. Šiaulių folkloro ansamblių „Auda“ ir „Margulis“ narė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1986). Įteiktas tautinio paveldo sertifikatas už popieriaus karpinius langų užuolaidoms ir lentynoms papuošti (2011). Konkurse „Aukso vainikas“ yra laimėjusi prizines vietas (2008–2014).

STEPONAVIČIUS ALEKSAS FELIKSAS. Gimė 1949 m. birželio 4 d. Ožkėnuose (Šiaulių r.). Mirė 2013 m. balandžio 1 d. Šiauliuose. Medžio drožėjas, stalius. 1968 m. baigė Šiaulių 2-ąją internatinę mokyklą. 1968–1971 m. studijavo Telšių taikomosios dailės technikume. Dirbo dailininku Šiaulių televizorių gamykloje, Elektros tinkluose. Kūrė vaikiškus baldus, žaislus, buities reikmenis, drožė kryžius, koplytstulpius. Sukūrė užeigos „Juonė pastogė“ medinę skulptūrinę reklamą. Nuo 1970 m. buvo tautodailės parodų, amatų dienų, mugių dalyvis. Dalyvavo daugiau kaip penkiasdešimtyje parodų, buvo surengęs šešias autorines parodas. 2014 m. Šiaulių dailės galerijoje surengta pomirtinė jo darbų paroda „Negaliu, kad medis tylėtų“. Pastatė per dvidešimt kryžių (Kryžių kalne, Ožkėnuose, Joniškyje, Skaistgiryje ir kt.), keletą koplytstulpių (Kužių kapinėse, Lyduvėnuose). Buvo Šiaulių folkloro ansamblių „Auda“ ir „Margulis“ narys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1973), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (nuo 2005) narys. Jo drožtiems kaušams ir samčiams  suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. Šiaulių miesto metų tautodailininkas (2004). Apdovanotas Šiaulių miesto meno ir kultūros premija. Suteiktas meno kūrėjo statusas.

SUTKEVIČIENĖ JANINA. Gimė 1916 m. spalio 25 d. Gabrijoliuose (Šiaulių r.). Mirė 2001 m. Šiauliuose. Audėja. Buvo viena iš pirmųjų liaudies meno parodų organizatorė ir dalyvė, stovėjusi prie tautodailės judėjimo ištakų. Audė lovatieses, staltieses, užuolaidas, rankšluosčius, juostas, juosteles rankšluosčiams ir kt. Parodose dalyvavo nuo 1959 m. Jos darbai buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir  užsienyje. Savo audinius, mezginius teikė Kauno „Dailės“ kombinatui. Priklausė Lietuvos tautodailininkų sąjungai (nuo 1959).

Į viršų

Š

ŠIDLAUSKIENĖ DANUTĖ. Gimė 1933 m. vasario 11 d. Gintaro apdirbėja. Gyvena Šiauliuose. Nuo 1970 m. dirbo Kauno „Dailės“ kombinate. Gintarą jungia su variu, sidabru, melchioru. Kuria papuošalus, dekoratyvinius pano. Sukūrė ažūrinį kilimą „Baltijos saulė“, keturių dalių kompoziciją „Metų laikai pajūryje“. Parodose dalyvauja nuo 1968 m.  Šiauliuose surengė jubiliejinę savo dirbinių parodą (1983). Jos darbai buvo eksponuojami Prancūzijoje, Japonijoje, Indijoje, Graikijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Gintaro gaminių yra įsigiję daugelis šalies muziejų. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Apdovanota VLŪPP bronzos medaliu.

ŠUFINSKIENĖ  VIRGILIJA SILVESTRA. Gimė 1938 m. gruodžio 31 d. Šiauliuose. Keramikė. 1946–1957 m. mokėsi Šiaulių 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1964 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės mokyklą. Gyvena Kuršėnuose. 1964–1989 m. dirbo Kauno gamykloje „Jiesia“, Klaipėdos dailės kombinate. Iš molio kuria servizus, puodynes, vazas, suvenyrus. Išskirtinis jos keramikos bruožas – varpeliai bei juodosios keramikos dirbiniai. Sukūrė ir monumentaliųjų darbų: pano „Šiaulių“ viešbučio restoranui, Odinės galanterijos fabrikui ir kt. Nuo 1970 m. dalyvauja Šiaulių regiono ir respublikinėse tautodailininkų parodose. Surengė autorines parodas Šiauliuose, Kuršėnuose. Darbus eksponavo Švedijoje. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1979). Suteiktas meno kūrėjo statusas. Išrinkta Šiaulių rajono metų tautodailininke (2011). Liaudies meno parodos „Aukso paukštė“ 2-osios vietos laimėtoja (2015).

Į viršų

T

TAMULIS SAULIUS. Gimė 1965 m. balandžio 22 d. Šemetiškiuose (Šiaulių r.). Medžio drožėjas. Nuo 1979 m. gyvena Šiauliuose. Baigė Šiaulių 6-ąją vidurinę ir Šiaulių 12-ąją profesinę mokyklas. Ilgus metus dirbo Šiaulių odos ir avalynės susivienijime „Elnias“. Drožia Užgavėnių kaukes. Rengia autorines darbų parodas, dalyvauja regioninėse, respublikinėse parodose. Daug kartų dalyvavo Žemaitijos nacionalinio parko rengiamame Užgavėnių kaukių konkurse, laimėjo prizines vietas (2008–2014). Turi sukaupęs apie 160 kaukių kolekciją. Jo kaukės yra iškeliavusios į JAV, Kanadą, Vokietiją, Daniją ir kt. Išleido knygą „Šalta žiema, bėk iš kiemo“ (Šiauliai, 2014). Šiaulių folkloro ansamblio „Auda“, Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ narys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Konkurso „Aukso vainikas“ 2-osios vietos laimėtojas (2011).

Į viršų

V

VAICEKAUSKAS JONAS. Gimė 1949 m. Šakniuose (Kaišiadorių r.). Akmentašys, skulptorius, literatas. Gyvena Šiaulių priemiestyje Ginkūnuose. Dirbo Šiaulių V. Kudirkos, Gegužių vidurinėse mokyklose. Kuria figūrines ir abstrakčias skulptūras, antkapinius paminklus. Akmentašių seminare sukūrė skulptūras „Paukščių takas“, „Vaivorykštė“ (1981, su K. Bimba). Nuo 1977 m. dalyvauja parodose, kūrybiniuose seminaruose, skulptorių simpoziumuose ir pleneruose. Surengė tris autorines parodas. Išleido novelių knygą „Įžeminimas“ (2013). Lietuvos tautodailininkų sąjungos (nuo 1977), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (nuo 2005) narys. Suteiktas meno kūrėjo statusas. Šiaulių metų tautodailininkas (2013).

VAIDILAUSKIENĖ IRENA. Gimė 1923 m. lapkričio 11 d. Šiauliuose. Keramikė. 1939 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1961–1966 m. dirbo Šiaulių odos galanterijos fabrike, 1970–1978 m. – televizorių gamykloje „Tauras“. Apie 1970 m., paraginta V. Kalino, pradėjo lipdyti iš molio. Dalyvavo keramikų seminaruose Merkinėje, Kuršėnuose. Kuria suvenyrines figūrėles, taupykles, švilpynes ir kt. Jos kūriniai yra plačiai pasklidę Lietuvoje ir užsienyje. Figūrėlė „Pikčiurnienė“ ir  keraminė plokštė „Duonos kepimas kaimo pirkioje“ eksponuojami M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Šiaulių folkloro ansamblio „Margulis“ dainininkė, pasakorė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1974). Meno saviveiklos žymūnė (1984). Amatų dienose apdovanota keturiais respublikiniais prizais.

VAIŠVILA ZIGMAS. Gimė 1932 m. liepos mėn. 24 d. Dausiškiuose (Šiaulių r.). Mirė 2002 m. kovo 14 d. Šiauliuose. Medžio drožėjas. Mokėsi Šiaulių vakarinėje vidurinėje mokykloje. 1965 m. baigė Maskvos dailės universiteto Neakivaizdinį skyrių. Mokytojavo įvairiuose Šiaulių mokyklose, dėstė Pedagoginiame institute, dirbo „Ventos“ baldų gamykloje. Buvo vienas iš liaudies meno iniciatorių ir pradininkų. Nuo 1959 m. dalyvavo tautodailininkų parodose, drožybos seminaruose. Drožė ir tekino medį, liejo metalą, gamino baldus, įvairius buities reikmenis, suvenyrus. Yra nutapęs paveikslų, nuliejęs akvarelių. Atgimimo metais buvo kviečiamas atstatyti paminklus, kurti naujus atminimo ženklus. Sukūrė kryžių Bazilionuose, tremties ąžuolą „Kenčianti motina“ Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje, kryžių su Šv. Pranciškaus figūra Juodkrantėje, statė kryžius, rūpintojėlius  Kryžių kalne  ir kt. Surengė dvi autorines parodas (1967, 1982). Buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1966). Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikloje, LPS Šiaulių miesto tarybos narys. Meno saviveiklos žymūnas (1967). Apdovanotas LSSR valstybine premija(1986).

VAIŠVILIENĖ ALDONA žiūrėti skyriuje Bibliotekininkai, bibliografai.

VARGONAS FELIKSAS. Gimė 1912 m. vasario 5 d. Kuzavinėje (Šiaulių r.). Mirė 1992 m. gegužės 16 d. Šiauliuose. Palaidotas Ginkūnų kapinėse. Medžio drožėjas. Mokėsi Bazilionų pradinėje mokykloje. Vaikystėje piemenavo pas ūkininkus. 1933–1935 m. tarnavo 8-jame pėstininkų pulke Šiauliuose. Po kariuomenės dirbo plentų tiesimo darbuose. 1941 m. persikėlė gyventi į Šiaulius. Dirbo miesto gaisrinėje, „Vairo“, Staklių gamyklose. Drožinėjo gyvulių, žmonių figūrėles, buities reikmenis, rūpintojėlius. Ypač išgarsėjo savo sukurtais dekoratyviniais šaukštais. Sukūrė 72 ornamentus, kuriais dekoravo apie 3000 šaukštų. Yra išdrožęs ir tris pirmuosius Mikelio prizus (1989, 1990, 1991), skiriamus geriausiems Šiaulių kraštotyrininkams. Dalyvavo pirmoje pokario metų tautodailininkų darbų parodoje (1952). Buvo nuolatinis Drožėjų dienų, Amatų dienų, liaudies meno švenčių ir mugių dalyvis. Surengė jubiliejinę darbų parodą (1982). Didžiausia jo palikimo dalis saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje. 2002 m. muziejus suruošė parodą iš savo rinkinių, skirtą tautodailininko 90-mečiui paminėti. Priklausė Lietuvos tautodailininkų sąjungai (nuo 1966). Meno saviveiklos žymūnas (1962).

VONSAVIČIENĖ ANELĖ. Gimė 1929 m. Bariūnuose (Joniškio r.). Tekstilininkė, mezgėja. Nuo 1960 m. gyvena Šiauliuose. Dirbo gėlininke Šiaulių kukurūzų gamykloje. Gamyklai ji padarė daugybę įvairių dirbinių – nupynė dekoratyvinių pano, numezgė užuolaidų, širmų, gaubtų lempoms, medžio ir metalo lentynėlių, stovų ir kt. Nuo jaunystės dalyvavo miesto ir respublikinėse tautodailės parodose, mugėse. 1997 m. parodoje buvo eksponuojama jos numegzta skara iš savo plaukų. Priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai.

Į viršų

Z

ZIBALIENĖ AUDRONĖ. Gimė 1961 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Tekstilininkė, drabužių modeliuotoja, pedagogė. 1974–1984 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1984 m. dirba pedagoginį darbą Šiauliuose, nuo 1997 m. – Didždvario gimnazijos technologijų mokytoja. Kuria įvairios paskirties tekstinės darbus, skirtus namų interjerui, papuošalus, aksesuarus. Kurdama savo darbus naudoja tradicines technikas: mezgimą, nėrimą, siuvimą, vėlimą bei mišrias technikas. 1985 ir 1999 m. surengė autorines parodas Šiauliuose. Suteikta technologijos mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1979).

ZIBALIS ALGIRDAS. Gimė 1960 m. balandžio 3 d. Šiauliuose. Tapytojas, pedagogas. 1978 m. baigė Šiaulių 12-ąją vidurinę mokyklą, 1979–1984 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1987 m. dirba technologijų mokytoju Šiaulių universiteto gimnazijoje. Darbai įvairūs: akvarelės ir aliejaus tapyba, paspalvinti architektūriniai piešiniai, dekoratyvinė medžio drožyba. Nuo 1988 m. rengia autorines akvarelės, tapybos ir medžio darbų parodas Šiauliuose, Vilniuje, Telšiuose, Jurbarke ir kt. Dalyvauja respublikinėse ir zoninėse tautodailininkų darbų parodose, mugėse. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1990), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys (nuo 2011). Suteiktas meno kūrėjo statusas.

Į viršų

Ž 

ŽALYS ČESLOVAS. Gimė 1935 m. gegužės 18 d. Dainiuose (Šiaulių r.). Kalvis, inžinierius. Mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje. 1951–1958 m. gyveno tremtyje Sibire. Grįžęs į Lietuvą dirbo gamyklose suvirintoju. 1980 m. baigė Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinį fakultetą. Nuo 1985 m. dirbo Kauno dailės kombinato kūrybinių darbų meistru ir nuo to laiko susidomėjo dekoratyvine kalvyste. Pirmasis darbas – Beržėnų dvaro metaliniai vartai. Sukūrė šimtus memorialinių paminklų, tvorų ir tvorelių, dekoratyvinių interjero kūrinių, židinio komplektų, žvakidžių ir kt. Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1989).

ŽENKUS ANTANAS. Gimė 1923 m. kovo 29 d. Tamošiškiuose (Radviliškio r.). Medžio drožėjas, inkrustatorius. 1937 m. baigė Liekių pradinę mokyklą. 1937–1940 m. privačiai mokėsi staliaus amato. Iki pokario metų dirbo staliumi savo gimtajame kaime. 1944–1946 m. dirbo Radviliškio stiklo fabrike. Nuo 1949 m. buvo Šiaulių baldų gamybinio susivienijimo „Venta“ stalius. Kūrė buities reikmenis, ypač mėgo inkrustacinę techniką. Yra sukūręs portretų, albumų viršelių, dėžučių papuošalams. Dalyvavo zoninėse ir respublikinėse liaudies meistrų parodose. Šeši jo darbai yra saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1962 m.).  Apie jį šiaulietis kraštotyrininkas Danielius Balčiūnas parengė darbą „Baldininkas, liaudies meistras, Darbo šlovės III laipsnio ordininkas Antanas Ženkus“ (Šiauliai, 1987), kuris saugomas P. Višinskio viešojoje bibliotekoje.

ŽICKIS ELIGIJUS. Gimė 1970 m. gruodžio 1 d. Kėdainiuose. Pynėjas. 1988 m. baigė Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą. 1988–1992 m. studijavo Kauno taikomosios dailės mokykloje. Nuo 1992 m. dalyvauja Šiaulių miesto ir respublikinėse tautodailės parodose. Surengė dvi autorines parodas (2007, 2010). Svarbiausia kūrybinė sritis – baldų pynimas. Nupynė didžiausią krepšį, įtrauktą į Lietuvos rekordų knygą (2001), natūralaus dydžio motociklus, apie trijų metrų aukščio vazą, visą senovės kario aprangą ir kt. Jo nupinti krepšiai, vazos puošia Akmenės, Šiaulių miestų gatves švenčių dienomis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1997). Apdovanotas už nupintą didžiausią plaukymo priemonę, originaliausią dviratį bei keturratį. Respublikinės taikomosios tautodailės parodos „Iš Džiugo sakmių“ laureatas (2011).

Į viršų

 

LITERATŪRA

Kas yra kas Šiaulių apskrityje 2001. Kaunas, 2001.
Kraštiečiai. Šiauliai: rinktinės biografijos. Kaunas, 2014.
Rimkus, Vytenis. Mūsų tautodailininkai. Šiauliai, 1995.
Rimkus, Vytenis. Tautodailė Šiauliuose. Šiauliai, 1998.
Šiaulių tautodailininkų fondas F 7. Šiauliai, 1999.
Tautodailės metraštis, 2002, nr. 7.
Tautodailės metraštis, 2011, nr. 21.
Tautodailės metraštis, 2012, nr. 22.

Parengė Danutė Darbutienė