Aktoriui, skaitovui Albertui Zmailai – 80

Virtuali paroda skiriama teatro aktoriui, skaitovui Albertui Zmailai. 2019 m. sausio 27 dieną jam būtų sukakę 80 metų.

Biografija

Albertas Zmaila gimė 1939 m. sausio 27 d. Kemersiuose (Šiaulių r.), mirė 2013 m. rugpjūčio 21 d. Šiauliuose. Teatro aktorius, skaitovas. Baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą. Kurį laiką dirbo Plungės kultūros namuose meno vadovu. 1965–1992 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. Šiame teatre sukūrė apie 90 vaidmenų, iš jų ryškesni: Adomas (A. Škėmos „Žvakidė“), Aronas (I. Bergmano „Žemuogių pievelė“), Žeketojus (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), Šuo (M. Maeterlincko „Žydroji paukštė“), Valkata (R. Toma „Spąstai“), Tita-Nanė (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“) ir kt.

A. Zmaila buvo poezijos vakarų rengėjas, skaitovas. Skaitė Maironio, V. Mykolaičio-Putino, S. Nėries, P. Širvio ir kt. poeziją. Lietuvos nusipelnęs artistas, A. Griciaus premijos laureatas (1988).

Albertas Zmaila – aktorius

Aktoriaus meistriškumo mokėsi Vilniaus kultūros ir švietimo technikume. Žemaičiui Albertui Zmailai ir jo mokslo draugams (Petrui Dimšai ir kt.) studijos prasidėjo „čemodaniukų“ pernešiojimu iš vieno buto į kitą dėl visai netinkamo elgesio, o greičiau – provincijos vaikų negudrumo. Antai, aukštesniųjų kursų studentai sugundė nueiti lapkričio pirmąją į Rasų kapines, nes labai gražu – daug žvakių, jaunimas renkasi. Nuėjus į kapines, suėmė pareigūnai. 1958 m., pirmas studijų kursas, atsipirko išmetimu iš bendrabučio, neva už bendrabučio taisyklių pažeidimą.

Baigęs studijas, gavo paskyrimą dirbti Plungėje. Pastatė ir pats vaidino spektaklyje „Sūnus palaidūnas“. Buvo gavęs siūlymą kurti liaudies teatrą. Albertas Zmaila buvo paskirtas Plungės kultūros namų meno vadovu. Jo žinioje buvo ir kultūriniai renginiai, ir šokiai, ir kultūros darbuotojai.

1965 m. pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre. Teatre dirbo dvidešimt septynerius metus ir dvidešimt septynias dienas. Per tą laiką suvaidino 3 902 spektaklius, sukūrė 89 vaidmenis. Viskas tiksliai, padieniui surašyta A. Zmailos kišeniniuose kalendoriukuose. Juose visas statistinis aktoriaus teatro dienoraštis: įvedimai, repeticijos, spektakliai, gastrolės.

Aktoriui buvo artimiausias „trumpas“ charakteris, epizodinis  vaidmuo. Šiaulių dramos teatre teko dirbti su 23 režisieriais. Artimiausia pasirodė režisierė Aurelija Ragauskaitė (1924–2017). Jos padedamas, aktorius lengvai kūrė įvairius personažus.

1992 m. A. Zmaila baigė aktoriaus karjerą Šiaulių dramos teatre: „devyniasdešimt antrųjų gruodžio trisdešimt pirmąją dvylika valandų trisdešimt minučių atėjau į savo grimo kambarį. Susirinkau daiktus. Pasižiūrėjau į veidrodį, į lentelę „aktorius A. Zmaila“. Ir skersai scenos išėjau. Grįžęs namo savo kišeniniame kalendoriuje įrašiau: „Su teatru – VISKAS“.

Prisiminimai iš teatro gyvenimo: „Bet vieną „Pajūrio kurorto“ spektaklį, anot Aurelijos Ragauskaitės, „košmariškąjį reviu“, ir dabar prisiminus visas „užšąlu“. Buvo scena „Pajūrio kurorte“, kur mano herojų, gulintį karste, turi prikelti smuiko garsai. Girdisi persunkianti iki kaulų smuiko muzika. Aš guliu karste. Jaučiu – dulkės pradėjo kutenti nosį. Apmiriau iš tikrųjų. Tokia spektaklio įtampa, o aš nebegaliu, kaip noriu čiaudėti. Pradėjau kalbėti „Tėve mūsų“, kad tik nenusičiaudėčiau. Ir kažkaip „nurijau“ tą čiaudulį. Neįsivaizduoju, kokia reakcija būtų, jei būčiau nusičiaudėjęs. Juk toks sunkus, stiprus spektaklis. Žydės, jį žiūrėdamos, alpdavo. O čia numirėlis būtų nusičiaudėjęs“.

 

Nuotraukų galerija iš virtualios elektroninio paveldo sistemos www.epaveldas.lt:

 

Albertas Zmaila – skaitovas

Alberto Zmailos poezijos vakarų pradžią turėtume sieti su Sąjūdžio dienomis, tautos atgimimu. 1989 metais „Švyturio“ žurnale jis rado keletą Bernardo Brazdžionio eilėraščių – „Neregio elegija“, „Tolimas kaimas“, „Per pasaulį keliauja žmogus“. B. Brazdžionis buvo ilgai draustas, niekintas. Skaityti jo kūrybą tada reikėjo drąsos. „Neregio elegija“ labai tiko vakare, surengtame Šiaulių aklųjų kombinate. Įsidrąsinęs aktorius čia paskaitė ir daugiau Bernardo Brazdžionio eilėraščių.

Paskui jį patraukė Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino, Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus ir kitų poetų kūryba. Aktorių Albertą Zmailą ėmė kviestis mokyklos. Jis skaitė į mokymo programas įtrauktų autorių kūrybą.

Poezijos vakarų surengė labai daug. Išvažinėta visa Lietuva, eilėraščiai skaityti Amerikoje, Kanadoje.

 

A. Zmaila skaito eiles per Šiaulių dienas 1995 m. Video medžiaga iš L. Gudinavičiaus video kolekcijos.

 

Literatūra ir šaltiniai:

Aktorius Zmaila Albertas, Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“, prieiga per internetą: http://savb.lt/lt/krastieciai/virtualios-parodos/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1918-m-iki-siu-dienu/aktoriai-rezisieriai-teatrologai/ [žiūrėta 2019 01 17].

Bulzgis S., Trečiojo tūkstantmečio pradžiai aktorius Albertas Zmaila skiria trijų dienų poezijos ciklą, Šiaulių naujienos, 2000 12 13, p. 8.

Šiaulių dramos teatras 1931–1991, jubiliejinis leidinys, Vilnius, 1992 m., p. 144.

Žadeikytė R., Albertas Zmaila: „Visada stengiausi gyventi teatru“, Šiaulių kraštas, priedas „Atolankos“, 1997 01 09, p. 11.

 

Parodą rengė Jonė Gorytė