Tautodailininkės veikla

Aldona Vaišvilienė buvo meniškos prigimties moteris. Visą gyvenimą surado laiko savo pomėgiui – rankdarbiams. 1966 m. įstojo į Liaudies meno draugiją. Daugelį metų  vadovavo Šiaulių kultūros namuose veikusiems mezgimo ir rišimo kursams. Pirmojo kūrybinio dešimtmečio darbai buvo praktinio pobūdžio. Mezgė pirštines, skaras, staltesieles, užklotus, kilimėlius. Apie 1978 m. A. Vaišvilienė pradėjo kurti figūrinius kilimėlius, kuriuose naudojo aplikaciją. Vaikų darželiams, kitoms įstaigoms sukūrė darbų pasakų motyvais, tai „Eglė žalčių karalienė“, „Jūratė ir Kastytis“, „Raudonkepuraitė“, „Batuotas katinas“ ir kt. Itin pavykęs jos nedidelių gobelenų ciklas „Laiškai anūkėlei“. Kūrė ir didelius interjero kilimus bei gobelenus. Čia ji panaudojo rišimo, siuvinėjimo, aplikacijos technikas. Ornamentais ir stilizuotais augaliniais motyvais papuošti kilimai „Vakaras“, „Rudens motyvai“, gobelenai „Šiauliai“, triptikas „Muzika“ – figūrinės kompozicijos. Išsiuvinėjo Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos vėliavą. A. Vaišvilienės sukurti darbai puošė P. Višinskio viešąją biblioteką, Šiaulių filharmoniją, vaikų globos namus ir kitas įstaigas. 1975 ir 1979 m. surengė personalines parodas, rengė parodas su sūnumi tapytoju Vilijumi. Apie 1975 m. parodą šiaulietis dailininkas Gerardas Bagdonavičius rašė: „Stebina rankdarbių gausumas ir įvairumas, puikus spalvų derinimo pajautimas, dekoratyvumas visuose buičiai pritaikytuose mezginiuose“.