Janina Kaškelienė – ilgametė bibliotekos vadovė

Kaskeliene Janina

Biografija

Janina Balaišytė-Kaškelienė gimė 1932 m. rugpjūčio 19 d. Roblių kaime (Rokiškio raj.) ūkininko šeimoje. Mokėsi Roblių pradinėje ir Rokiškio vidurinėje mokyklose. 1950-1955 m. studijavo bibliotekininkystę ir bibliografiją Vilniaus universitete. Baigusi mokslus, 1955 m. rugpjūčio 1 d., pagal Lietuvos kultūros ministerijos paskyrimą,  pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar P.Višinskio) bibliotekoje. 1955-1962 m. buvo direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams. 1963 m. skiriama bibliotekos direktore. Bibliotekai vadovavo daugiau negu 26-erius metus, iki 1989 m. Būdama pensijinio amžiaus, 1989-1997 m. dirbo bibliotekininke Vaikų literatūros ir Periodikos skyriuose. Vadovavimo bibliotekai laikotarpiu rūpinosi naujų bibliotekos rūmų projektavimu bei statyba. Dalyvavo kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. 1958-1974 m. buvo renkama į Šiaulių miesto kultūros darbuotojų profsąjungos komitetą, buvo šio komiteto pirmininkė (1969-1974). Priklausė Lietuvos „Žinijos“ draugijai, buvo „Knygų bičiulių“ draugijos prezidiumo narė. Ilgus metus dainavo Šiaulių „Jovaro“ ansamblyje. Lietuvos nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja (1975).

 

Gyvenimo aprašymas

 

Atsiminimai

Bene kiekvieno žmogaus nueito gyvenimo kelyje daugybė neišsipildžiusių svajonių, sudužusių siekių, nesėkmių, sunkumų. Ir kada sustoję rudenėjančiame slėnyje apžvelgiame tą nueitą kelią, apmąstome jį, pasvarstome, ar jis buvo tiesus, paliktas jame didesnis pėdsakas.

Gyvenimo sunkumai mane pradėjo grūdinti nuo pat vaikystės. Būdama dešimties metų netekau mamos. Šią netektį labai sunkino karo ir pokario metų laikotarpis. Mokydamasi Rokiškyje, dalyvavau visuose mokyklos choruose ir ansambliuose. Baigiamojoje klasėje auklėtojos paklausta, kur žadu stoti mokytis, atsakiau, kad tik į muziką. Bet tai buvo tik graži svajonė, nes neturėjau jokio muzikinio paruošimo.

Bibliotekininkystės specialybę pasirinkau atsitiktinai, neturėdama apie tai gilesnio supratimo […] Pagal Kultūros ministerijos paskyrimą į biblioteką su bendrakurse Asta Vaidilauskaite atvykome 1955 m. rugpjūčio 1 d. […]  Buvau nusprendusi, kad Šiauliuose gyvensiu ir dirbsiu tik vienerius metus […]. Skirstymo komisijai  pareiškiau norą dirbti bibliografinį darbą, pasirašiau paskyrimą, vyr. bibliografo pareigoms, tačiau atvykus į biblioteką buvau paskirta direktorės pavaduotoja mokslo daliai. Toks paskyrimas prieš mano valią mane nuvylė, nes neturėjau jokių gero vadovo savybių bei patirties. Likimas lėmė, kad ne kartą buvau skiriama į pareigas neklausiama, ar norėsiu , ar sugebėsiu dirbti […] Nuo 1963 m. sausio mėn. 2 d., taip pat be jokio derinimo buvau paskirta direktorės pareigoms. O 1969 m. buvau išrinkta Kultūros darbuotojų profsąjungos miesto komiteto pirmininke. Pirmiausia gaudavau įpareigojimą, o paskui tekdavo lankstyti savojo likimo kreivę. Visais atvejais sau prisiekdavau, kad privalau tam darbui skirti visas jėgas, visus sugebėjimus, nes, priešingu atveju, mano vietoje kitas dirbtų žymiai geriau.

Pradėjau dirbti negausiame bibliotekos kolektyve, kuriame buvo tik 15 žmonių. Bibliografinį darbą dirbo Birutė Knizikevičienė, metodiniame skyriuje, vėliau abonemente –  Aldona Vaišvilienė. Jos man ir buvo bibliotekininkės eruditės, kūrėjos bei darbštuolės.

Didžiausią veiklos laikotarpį sudarė rūpinimasis leidimu pradėti projektuoti bibliotekos rūmus. Dėl šios statybos buvo rašomi ne tik tarnybiniai raštai, bet ir išnaudojamos visos galimybės kalbėti įvairiuose pasitarimuose, plenumuose, deputatų sesijose.  […] Bibliotekos patalpos buvo 7-niose vietose. Projektuojant naujus rūmus buvo daug ginčų ir nesutarimų, nes aš, kaip direktorė su projektuotojais neturėjau tiesioginio ryšio ir galėjau naudotis tik kaip prašytojo, o ne užsakovo teisėmis […]. Laimingas buvo metas, kada svajojome apie darbą naujuose rūmuose, su Šiaulių miesto garbės piliečiu Antanu Ulpiu dalyvavome statybų talkose. Planuotą darbą sutrikdė labai trumpi įsikūrimo naujose rūmuose terminai. Per nepilnus 3 mėnesius privalėjome perkraustyti fondus ir inventorių bei pasiruošti atidarymui […]

Profesorius Levas Vladimirovas, kuris labai mylėjo mūsų 2-ąją bibliotekininkų laidą, man yra sakęs: „Jums, Balaišyte, pasisekė. Jūs pastatėte biblioteką. O man tokia laimė neišpuolė, nors daugelį metų teko vadovauti Vilniaus universiteto bibliotekai ir porą kadencijų SNO bibliotekai“.
Nors to meto galimybės buvo labai sunkios, tačiau atsirado drąsos ir ryžto sukaupti senosios lituanistinės literatūros fondą. Už tai turime būti dėkingi tuometinei bibliografijos-informacijos skyriaus vedėjai B. Knizikevičienei. Mano nuopelnas tik toks, kad nebijojau per tai prarasti savo postą ir leidau šį darbą dirbti […]

Nemažai teko padirbėti ruošiant bibliotekininkus. Nuo 1957 m. bibliotekoje buvo organizuojami vienerių metų bibliotekininkų kursai. Man teko vadovauti tiems kursams. Tai buvo nelengvas ir gana atsakingas darbas. Kursus baigė šviesaus atminimo poetė Jadvyga Gabriūnaitė ir Šiaulių pedagoginio instituto bibliotekos direktorė Emilija Sirutytė-Mieželienė, mūsų bibliotekos darbuotojos Emilija Juozapaitienė, Kristina Jokšienė, Nijolė Monstvilaitė, Danutė Slizevičienė ir daugelis kitų. Malonų įspūdį paliko Rokiškio kultūros mokykla, kurioje buvo ruošiami ir bibliotekininkai. Šioje mokykloje bibliotekininkystės specialybės valstybinių egzaminų komisijos pirmininke teko dirbti 1970-1991 m.

[…] Buvo ir nemielų darbų. Metodinėje veikloje slogius prisiminimus paliko prirašinėjimų tikrinimas rajonų ir kaimų bibliotekose, nes nuo skaitytojų ir išduotos literatūros skaičius priklausė tų bibliotekų kategorija ir bibliotekininkų darbo užmokestis. Varginančios ir mažai rezultatų duodančios buvo dažnos atskirų bibliotekos darbo barų apžiūros, formalus socialistinis lenktyniavimas. Laikmetis diktavo beprasmę kažikurių mokslo šakų literatūros propagandą ir gausybę menkaverčių masinių renginių. […] Iš bibliotekinio darbo labiausiai vertinu darbus, turinčius išliekamąją vertę. Tai bibliografinis-informacinis, kraštotyrinis darbas, gerai sutvarkyti fondai bei katalogai, turtinga knygų saugykla […]

Apdovanojimų, tame tarpe ir vyriausybinių, turiu. Tai apdovanojimai ne vien už bibliotekinį darbą. Esu apdovanota už deputatinę veiklą, profsąjunginį darbą, dalyvavimą meno saviveikloje. Vertingam apdovanojimui prilyginu kolektyvo organizuotas gražias palydas iš direktorės pareigų.

Šiauliai, 1994 m.

 

Nuotraukos

Nuotraukos iš bibliotekos archyvo. Autoriai Saulius Barasa, Antanas Dilys, Algirdas Kaškelis, Aleksandras Ostašenkovas, Zenonas Prunskus

 

Janinos Kaškelienės publikacijos

  1. Bibliotekos darbą būtina gerinti // Raudonoji vėliava (Šiauliai), 1959, geg. 9.
  2. Dirbome ir ilsėjomės gamtoje: [apie bibliotekininkų seminarą Bubiuose] // Raudonoji vėliava , 1959, rugs.7.
  3. Šiaulių zonos [bibliotekų] pasiekimai // Bibliotekų darbas, 1961, nr. 6, p. 15.
  4. Naujas kultūros židinys: [apie Valstybinę respublikinę biblioteką] // Raudonoji vėliava, 1964, saus. 22.
  5. Darbas mūs dienų neišblės: [apie bibliotekos kraštotyrinę veiklą] // Raudonoji vėliava , 1965, bal. 9.
  6. Artimiausias skaitytojo draugas: [Šiaulių viešąjai bibliotekai – 15 metų] // Raudonoji vėliava, 1965, sapl. 5.
  7. Meilė darbui: [apie bibliotekos darbuotoją Birutę Knizikevičienę]. – Iliustr.  // Bibliotekų darbas, 1965, nr. 9, p. 10.
  8. Yra kuo pasidžiaugti: [Šiaulių viešąjai bibliotekai – 15 metų] . – Iliustr. // Bibliotekų darbas, 1965, nr. 12, p. 8-9.
  9. Platesnį kelią knygai // Raudonoji vėliava, 1966, geg. 7.
  10. Kad knyga pasiektų kiekvieną // Raudonoji vėliava, 1967, geg. 17.
  11. Rezultatus susumavus: [apie miesto bibliotekas – apžiūros nugalėtojas] // Raudonoji vėliava, 1967, lapkr. 1.
  12. Pasitikėjimas įpareigoja dirbti. – Iliustr. // Raudonoji vėliava, 1969, rugpj. 14.
  13. Bibliografė, kuriai dėkingi tūkstančiai: [apie B. Knizikevičienę]. – Iliustr. // Bibliotekų darbas, 1970, nr. 5, p. 24.
  14. Kultūrinio darbo židinys // Raudonoji vėliava, 1970, spal. 3.
  15. Kaip lenktyniaujama kultūros baruose // Raudonoji vėliava, 1973, lapkr. 16.
  16. Ketvirčio amžiaus metraštis: [Šiaulių viešąjai bibliotekai – 25 metai] // Raudonoji vėliava, 1975, spal. 10.
  17. Žmogaus žinioms, dvasinei kultūrai: šiandien atidaromi Viešosios bibliotekos rūmai. – Iliustr. // Raudonoji vėliava, 1978, saus. 6.
  18. Į biblioteką atėjo darbininkas // Tiesa, 1978, spal. 1.
  19. Atviros durys kiekvienam: [bibliotekos veikla] // Raudonoji vėliava, 1979, saus. 31.
  20. Ženklios vagos: [bibliotekos veikla]. – Portr.  // Raudonoji vėliava, 1979, liep. 17.
  21. Ketvirtąjį dešimtmetį pradedant: [Šiaulių viešąjai bibliotekai – 30 metų] // 1980, spal. 10.
  22. Ketvirtąjį dešimtmetį pradėjus // Bibliotekų darbas, 1981, nr. 1, p. 8-10.
  23. Kad neslėgtų skaitymo kalnai / kalbėjosi Antanas Staponkus. – Iliustr. // Kultūros barai, 1982, nr. 7, p. 54-57.
  24. Deputatų aktyvo vakaras. – Iliustr. // Raudonoji vėliava, 1982, lapkr. 17.
  25. Ieškome kelių darbo efektyvumui. – Iliustr. // Raudonoji vėliava, 1983, kovo 19.
  26. Knyga ir skaitytojas. – Iliustr. // Tiesa, 1985, kovo 16.
  27. Augimo dešimtmečiai // Bibliotekų darbas, 1985, nr. 8, p. 11.
  28. Keliu į šviesą: [Šiaulių viešėąai bibliotekai – 35 metai] // Raudonoji vėliava, 1985, lapkr. 29.
  29. Nuo jaunojo specialisto iki patyrusio darbuotojo: [bibliotekos kolektyvas] // Bibliotekų darbas, 1987, nr. 4, p. 7-8.
  30. Prie bibliotekos: [apie paminklo P. Višinskiui statymą] // Šiaulių naujienos, 1988, rugs. 24.
  31. Šiaulių teatro veteranai vėl scenoje // 7 meno dienos, 1996, birž. 7, p. 11.
  32. Забытая библиотека // Правда, 1956, 27 июля.
  33. Друг и советник: [библиотеки города] // Советская Литва, 1969, 18 мая
  34. Читатель и книга // Советская Литва, 1975, 7 сентября.

 

     Publikacijos (parsisiųsti)

Parodą parengė Danutė Darbutienė ir Vita Grigutytė