Džiaugsmo ir nerimo metai: Šiaulių Persitvarkymo Sąjūdis 1988 m.

Kiekvienos tautos istoriją sudaro jos sąjūdiečių istorija – politinių socialinių, luominių, religinių, nacionalinių, kultūrinių ir kitokių. O kiekvieno jų sėkmę (didesnę ar mažesnę) arba ir visišką nesėkmę nulemia sąjūdžio gelmė, jo sugebėjimas aprėpti kuo daugiau tikrovės ir atspėti, pagauti tinkamiausią sau laiką. Pastarasis Lietuvos Sąjūdis tai atliko, galima sakyti, genialiai. Tai daugiausia ir nulėmė jo sėkmę.

Justinas Marcinkevičius

Sąjūdžio vėjai į Šiaulius plūstelėjo 1988 m. liepos 18 d. Grupė disidentų, „Katalikų bažnyčios kronikos“ platintojų – a. a. V. Danielius, A. Špokas, Jadvyga ir Jonas Petkevičiai, K. Stulgys, M. Jurevičius, K. Alminas ir kt. – tą dieną atvyko į miesto Inžinierių namus, nes šiuos žmones buvo pasiekusi žinia neva Šiauliuose bus įkurtas komunistinis inžinierių sąjūdis. Disidentų buvo tiek daug, kad kai kurie tarybinės inteligentijos atstovai nedrįso tą dieną rinkti iniciatyvinės Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės. Buvo nutarta „nedaryti to siaurame rate“, o surengti mitingą Saulės Laikrodžio aikštėje.

Šiaulių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė su miestiečiais nuolat bendravo Pedagoginio instituto 225-ojoje auditorijoje, vėliau tapusioje Sąjūdžio diskusijų klubu, į kurį buvo atvykę daug garsių Lietuvos žmonių. Minėta iniciatyvinė grupė 1988 m. rugsėjo 26 d. organizavo mitingą ekologijos tema ir Kalbos šventę.

1988 m. spalio 12 d. oficialioji miesto valdžia – tuometinis Šiaulių liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas – pripažino Šiaulių miesto Sąjūdį, kaip „sudėtinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalį“, ir suteikė jam visuomeninės organizacijos statusą. Sąjūdžiui buvo skirtos patalpos – būstinė – Aušros al. nr. 49.

1988 m. spalio 17 d. Šiaulių dramos teatre įvyko steigiamoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio konferencija. Joje dalyvavo apie 350 delegatų iš 1 000 tuo metu registruotų rėmimo grupių narių.

Steigiamojoje konferencijoje buvo priimta 16 rezoliucijų, išrinkta pirmoji miesto Sąjūdžio taryba (40 narių) ir delegatai į pirmąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą. Vėliau 9 iš jų – V. Kačinskas, P. Balčiūnas, K. Alminas, J. Keldušis, V. Vingras, A. Koskienė, G. Padegimas, M. Stakvilevičius ir R. Braziulis – tapo LPS Seimo nariais. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos nariais tapo šie asmenys: disidentas pedagogas K. Alminas, dailininkas P. Anikinas, moksleivis V. Banys, žurnalistas P. Balčiūnas, lituanistė J. Barauskaitė, moksleivis A. Bekeris, inžinierius E. Buivis, medikas, miesto žydų organizacijos vadovas V. Cinavojus, aktorė O. Dautartaitė, kunigas K. Gražulis, inžinierius A. Gečas, pedagogas V. Greičiūnas, medikas A. Griganavičius, istorikai A. Gumuliauskas ir V. Jokšas, architektas V. Kačinskas, ekonomistas H. Karpavičius, skulptorius K. Kasperavičius, inžinierius J. Keldušis, dėstytojas K. Kriščiūnas, pedagogė A. Koskienė, žurnalistas V. Mikalauskas, inžinierius Z. Orentas, režisierius G. Padegimas, šaltkalvis P. Petrauskas, aktorius P. Piaulokas, menotyrininkas V. Rimkus, žurnalistas J. Sabaliauskas, medikė P. Sarnačinskaitė, inžinieriai A. Sėjūnas, S. Sideravičius, dėstytojas M. Stakvilevičius, elektrikas L. Staškevičius, ekonomistė H. Staškevičiūtė, dailininkas V. Trušys, šaltkalvis A. UIčinas, teisininkas P. Urbonavičius, tautodailininkas Z. Vaišvila, inžinierius V. Vingras.

Minėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ąsias metines, kviečiame peržiūrėti Šiaulių Sąjūdžio metraštininko Romualdo Struogos nuotraukas ir prisiminti 1988 metų įvykius.

Parodą rengė Audronė Baškienė