Biografija

Jos galva visada būdavo pilna įdomiausių sumanymų. Kartą ji buvo užsidegusi savo mokykloje įrengti akmenų muziejų. O kiek ji keliavo su savo mokiniais! Net mešką matė Rusijos platybėse. Kiek turtingų kraštotyros ekspedicijų ji surengė! Galima tik džiaugtis tuo, ką jai pavyko nuveikti Šiauliuose.

Lidija Joana Pranienė

 

Gimė 1942 m. gegužės 5 d. Šuopiuose (Šakių r.). Baigė Vilniaus universitetą, geografijos specialybę. Šiauliuose dirbo nuo 1978 m. Buvo 10-osios, 18-osios mokyklų geografijos mokytoja. Vadovavo kraštotyrininkų būreliams, organizavo kraštotyros ekspedicijas, rinko medžiagą gamtosaugos klausimais. 1986 metais Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Zitos Subačienės vadovaujamas būrelis už savo darbą „Ventės rago geografinė apžvalga“ laimėjo pirmą vietą. Darbas „Ventos-Dubysos kanalas“ taip pat pripažintas geriausiu.

Kūrė Šiaulių 18-osios vidurinės mokyklos muziejų, rašė metraštį. 1995–1998 m. vadovavo Šiaulių miesto jaunųjų ekologų klubui „Terra“. Kartu su moksleiviais parengė keliolika kraštotyros darbų. 1996 m. kraštotyros darbas „Ūkininkų gatvė Pabaliuose“ pelnė paskatinamąją premiją Lietuvos istorijos draugijos organizuotame konkurse „Mūsų praeitis“.

1999 m. persikėlė gyventi į Šakius. Ir iš Šiaulių išsikėlusi į gimtąją Suvalkiją ji nenutraukė savo kraštotyros veiklos.

Parengė ir išleido knygas: „Nuo Saulės mūšio vietos iki Busikės“ (1996), „Dubysos slėniais“ (1998), „Nova – zanavykų upė“ (1998), „Geografinis Šakių rajono žinynas“ (1999), „Mūsų istorijos: Šakių krašto kaimų praeitis“ (1999), „Išvykos nuo Palangos tilto“ (2010) ir kt. Šiaulių miesto ir respublikinėje spaudoje aprašė ekspedicijas, keliones.

1998 m. tapo  Mikelio prizo laureate.