Šiauliuose leistam laikraščiui „Momentas“ – 90

Šiaulių spauda tarpukario laikotarpiu

 Tarpukaris, kuris apėmė laikotarpį nuo 1918 metų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, iki 1940 metų, kai šalį okupavo Sovietų Sąjungos kariniai daliniai, ypatingas tuo, kad dėl laisvės kovojusi Lietuvos vyriausybė pradėjo labai rūpintis kultūra ir švietimu, o tai lėmė palankių galimybių atsiradimą atgimti periodinei spaudai, ypač laikraščiams.

Tuo metu ėjo nemažai įvairių laikraščių Šiauliuose, tačiau tik vienas kitas iš jų išsilaikė ilgiau kaip dešimtmetį. Buvo leidžiami įvairaus pobūdžio periodiniai leidiniai: informaciniai, visuomenės, kultūros ir politikos savaitraščiai, tautinės krypties savaitraščiai.

Redos Jančauskienės bakalauro darbe „Šiaulių spaudos istorija“ pažymima, kad tarpukariu Šiauliuose buvo išleistas 91 periodinis leidinys. Kai kurių leidinių buvo išleista tik po vieną numerį, pvz., „Šiauliai“, „700“, „Balandis“. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių šie leidiniai neįsitvirtino periodinėje spaudoje.

Knygoje „Lietuvių laikraštis: nuo seniausių laikų iki mūsų dienų“ teigiama, kad vienas ryškesnių ir ilgiau ėjusių savaitraščių buvo „Šiaulių naujienos“, kuris buvo pradėtas leisti 1923 metais. Jo puslapiuose buvo apžvelgiami Lietuvos ir pasaulio įvykiai, taip pat buvo nušviečiamas regiono politinis, ekonominis, kultūrinis gyvenimas. Laikraštyje buvo spausdinama tautosaka, jaunųjų literatų kūryba. Redagavo Jonas Šliūpas (savaitraščio steigimo iniciatorius), P. Purvys, L. Vitkauskas, B. Petrauskas. 1927–1928 m. laikraštis ėjo nereguliariai – daugiausia vienkartiniais keičiamų pavadinimų leidiniais („Mano Šiaulių naujienos“, „Naujos Šiaulių naujienos“, „Tokios Šiaulių naujienos“, „100 Šiaulių naujienų“ ir kt., iš viso apie 30 skirtingų pavadinimų. Leido politinės partijos, kitų periodinių leidinių sumanytojai ir leidėjai. „Šiaulių naujienos“ ėjo iki 1928 m.

1918–1940 m. laikotarpiu Šiauliuose išleisti du laikraščiai hebrajų kalba. Tai dienraštis „Zait“ ir savaitraštis „Šavler vochenblat“.

„Šiaulių metraštyje 1918–1938 m.“ pateikta statistika apie Šiauliuose leistus periodinius leidinius:

Leidžiamą respublikinę ir miesto spaudą 1938 m. Šiauliuose platino septyni knygynai: Spaudos fondo, šv. Kazimiero, Kultūros-švietimo draugijos, privačių savininkų L. Jakavičiaus, J. Orinto, „Aukuro“, Ordmano „Žiedo“ knygynai, 14 spaudos kioskų, 4 „Spaudos“ agentūros ir 2 pardavėjai gatvėse.

Reikia paminėti, kad kai kurie periodiniai leidiniai bei laikraščiai, ėję Šiauliuose, atspindėjo politines kryptis, vyravusias visuomenėje atskirais laikotarpiais. Pavyzdžiui, 1919–1928 m. vyravo kairiosios krypties spauda, o nuo 1928 m. – dešiniosios, t. y. katalikiškoji ir tautinė. Tačiau tarpukariu Šiauliuose ėjo ir visai kitokio pobūdžio leidinių. 1928–1940 metais buvo leidžiami bulvarinio pobūdžio savaitraščiai „Momentas“, „Mūsų momentas“ ir „Įdomus mūsų momentas“.

 

Laikraščio „Momentas“ pradžia ir pabaiga

1928 m. Šiauliuose pasirodė neįprasto informacinio iliustruoto savaitraščio „Momentas“ pirmieji numeriai. Jų puslapiuose buvo nušviečiami naujausi pasaulio, Lietuvos ir miesto gyvenimo įvykiai, skelbiami nuotykinio ir sensacinio pobūdžio rašiniai. Laikraštis greitai mieste išpopuliarėjo, ypač tarp žemesnio kultūrinio lygio skaitytojų. Nuo 1930 m. jis ėmė vadintis „Mūsų momentas“, o nuo 1933 m. – „Įdomus mūsų momentas“. Šis bulvarinio pobūdžio savaitraštis ėjo iki pat 1940 m.

„Lietuvos žurnalistikos istorijoje“ taip aprašoma tarpukario bulvarinė spauda:

Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Nepriklausomoje Lietuvoje pasirodė neįprasto pobūdžio periodiniai leidiniai – bulvariniai laikraščiai bei savaitraščiai. Jie buvo skirti žemesnio kultūrinio lygio, miesčioniško skonio skaitytojams.

Daugiausia vietos tokiuose leidiniuose užimdavo intriguojantys, sensacinio pobūdžio rašiniai, pasakojimai apie nusikaltėlių nuotykius, skandalingas aferas, asmeninio gyvenimo smulkmenas, intymių santykių aprašymai. Vienas iš pirmųjų tokios rūšies laikraščių pasirodė Kaune – ten 1928 m. kovo mėnesį pradėjo eiti iliustruotas savaitraštis „Sekmadienis“. Jį įsteigė ir redagavo V. Kemžys, tuo metu dirbęs Lietuvos telegramų agentūroje „Elta“. Nuo 1929 iki 1940 m. savaitraštį redagavo V. Radzevičius, leido Ch. Kučinskas. 1929 m. „Sekmadienis“ ėjo 5 000 egz. tiražu. 1940 m. buvo leidžiamas jo priedas „Pasaulio vaizdai“.

Tais pačiais 1928 m. bulvarinio pobūdžio leidinys pradėjo eiti ir Šiauliuose – žurnalistas B. Buišas ėmė leisti iliustruotą informacinį savaitraštį „Momentas“.

1928 m. liepos 1 d. išleistas pirmas visuomeninio, iliustruoto, išeinančio įvairiai – tai penktadienį, tai šeštadienį – laikraščio „Momentas“ numeris. Atsakingas redaktorius ir leidėjas – Jurgis Janulaitis. Vedamajame straipsnyje „Darbą bepradedant“ (redakcijos žodis) buvo teigiama, kad „Momentas“ bus ne partinis, o visuomeninis laikraštis. Visiems „spalvų mėgėjams“ ir fanatikams šaukiantiems „kas ne su mumis – tas prieš mus!“ mes pirm laiko pasakome, kad žinome tik tris dalykus, kuriuos galime statyti savo veikimo pagrindan: 1) kad esame žmonės, 2) kad esame lietuviai ir 3) kad esame šiauliečiai. Kaipo žmonėms mums svarbu teisėtumas ir valstybės reikalai, kaip lietuviams – tėvynės ir valstybės  gerovė ir ateitis, kaipo šiauliečiams – miesto garbė ir gyventojų gerbūvis.

Laikraščio redakcija, numatydama laikraščio ateitį pažadėjo: didžiausias mūsų troškimas padaryti jį visų luomų, visų įsitikinimų, visokių išsilavinimų ir net tautų, žmonėms prieinamą ir įdomų. Tuo tikslu be nuolatinės laikraščio „duonos“ – naujienų ir žinių, be iliustracijų, be vietos sensacijų ir kronikos, mes rašysime visais svarbiausiais valstybės reikalais, daug vietos pašvęsime kooperacijai, pramonei ir prekybai, įvesime nuolatinį literatūros skyrių, humoro skyrių; duosim vietos filatelijai, madoms ir t. t. ir t. t.

Svarbiausios leidinio rubrikos buvo: kooperacija, pramonė, prekyba, literatūra, kultūra, sportas, jumoro skyrius.

Laikraštis buvo leidžiamas iki 1930 m. vasario 8 d. (išleisti 84 numeriai). Viena miesto legenda pasakoja, kad redaktorius Jurgis Janulaitis susipyko su policijos viršininku, tad jis kerštaudamas laikraštį ir uždaręs. 1930 m. kovo 22 d. pasirodo visiškai naujas iliustruotas savaitraštis kitu pavadinimu „Mūsų momentas“. Laikraštį redagavo Bronius Buišas. Po poros metų (1933 m.) laikraštis vėl buvo uždarytas. Netrukus pasirodė naujas visuomeninis iliustruotas savaitraštis „Įdomus mūsų momentas“, redaguojamas to paties Broniaus Buišos. Iki paskutinio nepriklausomybės kvėptelėjimo šis neįprastas laikraštis konkuravo su solidžiais Šiaulių miesto laikraščiais, kultūros žurnalais „Kultūra“ ir „Gimtasis žodis“. Taip buvo teigiama laikraštyje  „Nelabai įdomus mūsų momentas“ (buvo leidžiamas 1989–1990 m.) ir taip pasakojo laikraščio redaktorius Vladas Vertelis.

Laikraščio turinys

Atsigręžkime į praeitį ir pažvelkime, kas per nepilnus dvejus laikraščio leidimo metus buvo rašoma.

Jūsų dėmesiui įdomesnės laikraščio publikacijos, aktualios ir mūsų nūdienai:

 

 

Laikraštyje gausu komercinės reklamos, kuri įdomi ir turiniu, ir meniniu apipavidalinimu. Reklamos buvo labai įvairios. Savaitraštyje reklamuodavosi fabrikai, įvairios įmonės, užsiimančios įvairiausių produktų gamyba, maitinimo įstaigos, keleivių bei krovinių vežimo įmonės, ligoninės, kirpyklos, dažyklos. Šalia komercinės reklamos būdavo dedami ir įvairūs skelbimai apie nekilnojamojo turto pardavimą, pavienių žmonių paslaugas.

Virtualiai su reklamos skelbimais  susipažinti galite vartydami „Momento“ numerius didžiausioje Lietuvos skaitmeninėje bibliotekoje www.epaveldas.lt

Įdomu, kad savaitraštyje „Momentas“  buvo spausdinama ir grožinės literatūros kūrinių. Tokiais tekstais laikraščių redaktoriai norėjo pritraukti kuo įvairesnę skaitytojų auditoriją. Savaitraščių kūrėjai orientavosi ne tik į eilinį skaitytoją, kuriam svarbiausia sužinoti savaitės naujienas, paskaityti kriminalų skiltį, bet ir į intelektualesnį žmogų, kuris domėjosi literatūra. Laikraštyje nebuvo atskiros literatūrai skirtos rubrikos, tačiau beveik kiekviename leidinio numeryje buvo publikuojama grožinės literatūros tekstų. „Momente“ kūriniai dažniausiai būdavo spausdinami trečiajame savaitraščio puslapyje.

Ypač dažni tarp savaitraščiuose spausdinamų literatūros tekstų buvo feljetonai.

Daugiausia feljetonų parašė autorius, pasirašinėjęs Cingu Lingo slapyvardžiu. 1929 m. spalio 26 d. numeryje publikuojamas jo feljetonas „Kilpos šeimyninė laimė“, kuriame autorius piešia šeimos paveikslą, kai santuoka sutuoktiniams tampa „kilpa“.

Įdomu, kad savaitraščio leidėjai net literatūrinius kūrinius parinkdavo sąmoningai, o neatsitiktinai, siekdami, kad jie atspindėtų dienos aktualijas, įvykius ar svarbias šventes. Pavyzdžiui, 1929 metų pirmajame „Momento“ numeryje buvo publikuotas Kruojo eilėraštis „Į naują kelią“, kuriame lyrinis subjektas kalba apie kelionę į naują, gražų rytą, į kurį jis eina su naujomis viltimis.

1929 metų vasario 16 dienos – Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienos – „Momento“ numeryje neatsitiktinai išspausdintas A. Vijūno eilėraštis „Mes sūnūs garsios Lietuvos“. Eilėraštyje kalbama apie pasiryžimą aukoti gyvybę dėl Lietuvos laisvės.

Laikraštyje „Momentas“ atsispindėjo išsami Šiaulių miesto panorama: nuo miesto istorijos faktų, statistinių duomenų apie pramonę, transportą bei biudžetą iki mieste organizuojamų švenčių, kultūros renginių. Be to, buvo aprašomi Lietuvos ir pasaulio įvykiai, spausdinama grožinės literatūros kūrinių – feljetonų, eilėraščių. Vis dėlto bulvarinio pobūdžio leidinyje daug vietos skirta reklamai, kriminalams ir sensacijoms.

 

Parodą parengė Audronė Baškienė.

Literatūra:

  1. Jančauskienė, Reda. Šiaulių spauda: diplominis darbas: [rankraštis]. Šiauliai, 1986.
  2. Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.): [monografija]. Šiauliai, 1991.
  3. Urbonas, Vytas. Lietuvių laikraštis: nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Vilnius, 1997.
  4. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997.
  5. Savaitraštis „Momentas“: 1928 07 01–1930 02 08. Prieiga per internetą http://www.epaveldas.lt/vbspi/biSerial.do?biRecordId=3974