BIX (Bibliotheksindex) metodikos taikymas vertinant Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklą

BIX (Bibliotheksindex) metodikos taikymas vertinant Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklą (2013 m.)

Tyrimas „BIX (Bibliotheksindex) metodikos taikymas vertinant Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklą“ atliktas 2013 metais.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centras kartu su Lietuvos apskričių viešosiomis bibliotekomis.

Tyrimo tikslas – taikant BIX metodiką įvertinti pagrindinių savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklą. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai:

a) įvertinti apskričių teritorijose veikiančių savivaldybių viešųjų bibliotekų (be filialų) (toliau tekste VB) veiklą ir nustatyti jų vietą kiekvienoje iš 4 pagrindinių dimensijų: paslaugos, naudojimasis biblioteka, veiksmingumas, plėtra;

b) nustatyti rodiklių tinkamumą veiklai vertinti ir reitinguoti: pateikti rodiklių aprašymus ir taikymo interpretacijas, apibūdinti bibliotekos vidaus ir išorės veiksnius, darančius įtaką pagal BIX metodiką nustatomiems veiklos rezultatams.

Pagal BIX metodiką viešosios bibliotekos vertintos atsižvelgiant į 18 standartizuotų rodiklių, suskirstytų į 4 dimensijas (paslaugas, naudojimąsi biblioteka, veiksmingumą ir plėtrą). Pagal rodiklius jų veikla lyginta tarpusavyje.

Tyrime dalyvavo 58 viešosios bibliotekos, kurios buvo suskirstytos į 6 grupes pagal aptarnaujamų teritorijų gyventojų skaičių. Kiekvienoje grupėje nustatyta atskiros bibliotekos vieta pagal apskaičiuotus procentilius: aukščiausius įvertinimus gavusioms bibliotekoms skiriama viena žvaigždė, vidurinėje grupėje – pusė žvaigždės, žemiausioje grupėje likusioms bibliotekoms žvaigždžių neskiriama. Daugiausia biblioteka galėjo surinkti 4 žvaigždes, jei visose 4 dimensijose jos procentilis yra aukščiausiose pozicijose.

Šiaulių regiono bibliotekos pagal aptarnaujamų teritorijų gyventojų skaičių buvo suskirstytos į tokias grupes:

Į 0 grupę (gyventojų skaičius iki 5 000) pateko Rietavo VB.

Į 1 grupę (gyventojų skaičius nuo 5 000 iki 15 000) pateko Akmenės, Joniškio, Kelmės ir Pakruojo VB.

Į 2 grupę (gyventojų skaičius nuo 15 000 iki 30 000) pateko Mažeikių, Plungės, Radviliškio ir Telšių VB.

Į 5 grupę (gyventojų skaičius per 100 000) pateko Šiaulių miesto VB.

Šiaulių rajono savivaldybės VB tyrime nedalyvavo, nes vartotojus aptarnauja tik šios bibliotekos filialai, kurių veikla šio tyrimo kontekste nebuvo vertinama.

I dimensijos (bibliotekų paslaugos (ištekliai)) vertinimas. Po vieną žvaigždę skirtingose grupėse gavo Pakruojo, Radviliškio VB. Po pusę žvaigždės atiteko Rietavo, Akmenės, Kelmės, Plungės ir Šiaulių m. VB.

II dimensijos (naudojimasis biblioteka) vertinimas. Po vieną žvaigždę skirtingose grupėse gavo Joniškio ir Radviliškio VB. Po pusę žvaigždės atiteko Rietavo, Pakruojo, Telšių, Plungės ir Šiaulių m. VB.

III dimensijos (veiksmingumas) vertinimas. Po vieną žvaigždę skirtingose grupėse gavo Rietavo, Kelmės ir Joniškio ir Telšių VB. Po pusę žvaigždės atiteko Mažeikių, Plungės ir Šiaulių m. VB.

IV dimensijos (plėtra) vertinimas. Po vieną žvaigždę skirtingose grupėse gavo Rietavo, Joniškio, Plungės ir Mažeikių VB. Po pusę žvaigždės atiteko Kelmės, Radviliškio VB.

Tyrimo organizatoriai priėjo prie išvados, kad BIX metodika yra tinkama Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklai vertinti, išryškina jų stipriąsias ir silpnąsias vietas, o išskirtos 4 dimensijos yra tarpusavyje susijusios: išteklių ir paslaugų pasiūla daro įtaką gyventojų naudojimuisi bibliotekos ištekliais ir paslaugomis, o naudojimosi biblioteka intensyvumas lemia bibliotekos veiklos efektyvumą, investicijos bibliotekų plėtrai užtikrina išteklių ir paslaugų pasiūlą.

Plačiau su tyrimo metodika, eiga ir rezultatais galima susipažinti mokslinių straipsnių rinkinyje „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“ (I tomas), p. 181–268.