Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų integravimas į savivaldos kultūros ir socialinės plėtros strategijas

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų integravimas į savivaldos kultūros ir socialinės plėtros strategijas

Tyrimas „Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų integravimas į savivaldos kultūros ir socialinės plėtros strategijas“ atliktas 2013 metais.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centras kartu su Lietuvos apskričių viešosiomis bibliotekomis.

Tyrimo tikslas: nustatyti viešųjų bibliotekų vystymo kryptingumą savivaldos kultūros sektoriaus raidos kontekste; ištirti savivaldybių viešųjų bibliotekų vaidmenį įgyvendinant savivaldos kultūros ir socialinės plėtros strategijas, nustatyti savivaldybių viešųjų bibliotekų sąveikos su savivaldos institucijomis problemas.

Tyrimo metu buvo atlikta oficialių savivaldybių planavimo dokumentų (strateginių veiklos ir plėtros planų) struktūrizuota turinio (content) analizė. Planavimo dokumentuose užfiksuota savivaldybių viešųjų bibliotekų veikla buvo identifikuota 63 turinio vienetais, kurie sugrupuoti į 18 pagrindinių indikatorių, iš jų išskirtos 6 viešųjų bibliotekų veiklos kategorijos. Planavimo dokumentuose identifikuoti turinio vienetai buvo vertinami reikšmingumo ir intensyvumo rodikliais, kurie atskleidė savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklų matomumo ir reikšmingumo lygį. Taip pat buvo atlikta savivaldybių politikų ir administracijos darbuotojų apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti šių asmenų nuomonę apie tai, kaip savivaldybių viešosios bibliotekos dalyvauja skatinant socialinius ir kultūrinius procesus savivaldos teritorijoje, kaip savivaldybių politikai ir administracijos darbuotojai mato savivaldybių viešųjų bibliotekų vietą ir vaidmenį savivaldybės plėtros strategijose, įvertinti politikų ir savivaldybių administracijos požiūrį į savivaldybių viešąsias bibliotekas ir jų vietą bendruomenės gyvenime, išsiaiškinti neišnaudojamas bibliotekų galimybes efektyviai dalyvauti savivaldybės veiklose sprendžiant svarbius jos bendruomenei klausimus, stiprinant bibliotekų vaidmenį vietos bendruomenės gyvenime.

Tyrimo ataskaitoje pateikiamos šios pagrindinės išvados ir rekomendacijos:

  • Savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose savivaldybių viešųjų bibliotekų raiška nežymi ir fragmentuota. Tai leidžia teigti, jog yra rimtų kliūčių savivaldybių viešųjų bibliotekų raidos vizijai sukurti ir nuosekliai jos įgyvendinimo strategijai savivaldybių struktūrose užtikrinti.
  • Politikų ir administracijos darbuotojų nuostatose dominuoja požiūris, jog viešosioms bibliotekoms yra sukurtos palankios sąlygos veikti, ir tik nedidelė dalis politikų bei kultūrinės veiklos organizatorių mano, jog šių įstaigų sukuriama vertė yra didesnė nei jai skiriamas finansavimas iš savivaldybės biudžeto. Tai leidžia daryti prielaidą, jog investicijos į viešųjų bibliotekų sektorių nelaikomos reikšminga priemone, kuriant sąlygas sėkmingai kultūros sektoriaus plėtrai.
  • Pagrindinė nauda, kurią teikia viešosios bibliotekos vietos bendruomenei, ir jų veiklos reikšmingumas savivaldybių strategijose siejami su kultūriniu turiniu ir kultūrine bibliotekos veikla, dažniausiai suprantama kaip aktyvus bibliotekos kultūrinių paslaugų teikimas, dalyvavimas visai teritorijai reikšminguose renginiuose ir (arba) bendrose kultūros sklaidai skirtose programose.
  • Pagrindinė funkcinė viešųjų bibliotekų veiklos sritis, kuria užtikrinamas kokybiškos informacijos prieinamumas teritorijoje, planavimo dokumentuose identifikuojama kaip vidutiniškai reikšminga savivaldybių kultūros politikos kryptis.
  • Kai kuriose veiklos srityse, kurios reikšmingos savivaldybei ir jos bendruomenei (socialinė raida, kultūrinio tapatumo, bendruomenės pripažįstamo kultūros paveldo išsaugojimas ir palaikymas, įskaitant jo identifikavimą, dokumentavimą, tyrimą ir populiarinimą pasitelkiant neformalų ugdymą, tarpinstitucinės sąveikos stiprinimas), savarankiška viešųjų bibliotekų veikla ir jų atsakomybė planavimo dokumentuose identifikuojama itin retai.
  • Pagrindinę savivaldybių viešųjų bibliotekų ir savivaldybių institucijų sąveikos problemą galima būtų pavadinti nepakankamo institucinio pripažinimo problema. Savivaldybių viešosios bibliotekos neturi tvirto pagrindo laikyti save patikimais, galinčiais pateisinti socialinius bendruomenės ir savivaldos institucijų lūkesčius savivaldos subjektais. Jų socialiniai vaidmenys savivaldos struktūrose nėra aiškiai apibrėžti, ir tai yra svarbiausia kliūtis pačioms viešosioms bibliotekoms iki galo suvokti ir pripažinti savo priklausomybę savivaldos institucijų sistemai.
  • Rekomenduojama dalyvaujant viešųjų ryšių specialistams, sukurti efektyvią savivaldybės politikų bei administracijos darbuotojų informavimo sistemą, užtikrinančią pateikiamos informacijos relevantiškumą ir kokybę; plėsti bibliotekinius tyrimus ir panaudoti juos kaip vieną iš būdų, padedančių formuoti viešųjų bibliotekų ir savivaldos struktūrų tarpusavio santykius bei rengti bibliotekų vystymo politikos savivaldybėje nuostatas; sukurti viešųjų bibliotekų pozicionavimo strategiją savivaldybių struktūrose.

 

Plačiau su tyrimo metodika, eiga ir rezultatais galima susipažinti mokslinių straipsnių rinkinyje „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“ (I tomas), p. 10–180.