Viktoro Gulbino ir Viktoro Rudžiansko eilėraščių knygų pristatymas 

Renginys
2020-01-31 / 2020-01-31
Bibliotekos Mažoji salė

Sausio 31 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Mažojoje salėje vyko eilėraščių knygų „Urbanistinis vienetas“ (aut. Viktoras Gulbinas) ir „Viktoras Rudžianskas: eilėraščiai“ (aut. Viktoras Rudžianskas) pristatymas. 

Viktoras Gulbinas „Urbanistinis vienetas“ (Kauko laiptai, 2019)

Naujausiame eilėraščių rinkinyje Viktoras Gulbinas, viena vertus, plėtoja meilės lyriką ir gamtos pajautą, kita vertus, jo eilėraščių subjektas niūriai apmąsto savo būvį mieste, kuris tėra tik „urbanistinis vienetas“, neatsiejamas nuo užmaršties, anonimiškumo. Kartais kiek ironiškai žvelgdamas į įvairiausias situacijas, jis suvokia, jog neįmanoma įveikti „baimės barjero“, tad belieka stojiškai žvelgti į neišvengiamą realybę.

Apie autorių:

Gimė 1950 01 18 Lioliuose, Kelmės rajone. Lioliuose 1965 m. baigė aštuonmetę, 1968 m. – vidurinę mokyklą. Įstojo į tuometinį Kūno kultūros institutą (dabar – Sporto universitetas), po baigimo 1972 m. pradėjo dirbti dėstytoju Tytuvėnų žemės ūkio technikume. 1991 m. įsteigė individualią įmonę, buvo jos savininkas ir vadovas. Aktyviai sportuodamas, atstovavo Lietuvai beveik du dešimtmečius. Tuo pat metu susidomėjo poezija. Nuo 1984 m. kūryba buvo spausdinta beveik visuose respublikos kultūriniuose / literatūriniuose leidiniuose („Nemunas“, „Literatūra ir menas“, „Naujoji Romuva“ ir kt.), „Poezijos pavasario“ ir kituose almanachuose. Dalyvauja „Poezijos pavasario“, „Panevėžio literatūrinės žiemos“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ festivaliuose, yra pastebėtas juose rengiamų anoniminių eilėraščių konkursuose. Kelmėje vadovauja rajono literatų klubui „Vieversys“. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2019 m.

 

Viktoras Rudžianskas „Viktoras Rudžianskas: eilėraščiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019)

Rudžianskas suderino modernų stilių su kai kuriomis nuoširdžiomis išpažinties intonacijomis, drąsiai išreiškė savimi pasitikinčio lyrinio subjekto pasaulį, lyrinio subjekto, sugebančio atrasti dabartiniame gyvenime laimę ir džiaugsmą. Ir ne tik prašmatnaus gyvenimo, bet ir kūrybinės laisvės erdvėje. Galima abejoti, ar jis pasiekė egzistencinės esmės gilumas? Ar nepabėgo nuo komplikuoto gyvenimo įtampos? Neapsiribojo tuo, ką teikia džiugioji, šventiškoji realybė, iš kur „atsklinda lūpinės / armonikėlės / garsų medus“. Kad ir kaip vertintum, rinkinys „Nuo do iki do“ vertas to, kad skaitytojas jį į rankas paimtų kaip įdomų šių dienų poezijos reiškinį.

Vitas Areška

Apie autorių:

Gimė 1957 11 25 Čekiškėje, Kauno rajone. Baigė Marijampolės pedagoginę mokyklą ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą. Mokytojavo, redagavo leidinį „Trimitas“, nuo 1993 m. dirbo „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje. Nuo 2004 m. savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius ir leidyklos „Kauko laiptai“ (įsteigta 2010 m.) direktorius. Jo kūryba versta į anglų, baltarusių, gruzinų, kroatų, latvių, lenkų, portugalų, rusų, ukrainiečių ir vengrų kalbas, rašytojas verčia iš gruzinų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių kalbų. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1994 m.

 

A p d o v a n o j i m a i:

2002 m. Salomėjos Nėries prizas.

2004 m. Kauno meno kūrėjų asociacijos premija už pokalbių ir esė knygą „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“.

2004 m. Vytauto Gedgaudo premija už knygą „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“.

2004 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos rašinių konkurso „Kultūros versmėse“ laureatas.

2008 m. Nacionalinės Ukrainos rašytojų sąjungos Garbės ženklas už kultūrinių mainų tarp tautų skatinimą.

2008 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.

2008 m. Kauno apskrities garbės ženklas.

2012 m. „Literatūrinės žiemos Riterio rožė“ „už stiprų draugišką petį, žodžio špagos aštrumą ir riterišką galantiškumą”.

2013 m. Kauno rajono savivaldybės premija („Poezijos pavasaris“, 2013).

2014 m. Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija.

2014 m. Lietuvos kultūros sostinės – 2014 m. Panevėžys – premija „Už gebėjimą kultūros korio akutes pripildyti medumi (eilėraščių knyga „Vienas“) ir pikiu (knyga „Ponia Klara“), žiedadulkėmis  (kultūros ir meno savaitraštis „Nemunas“) ir duonele (knygų leidykla „Kauko laiptai“)“.

2014 m. Maironio sodo Varnos prizas („Poezijos pavasaris“, 2014).

2015 m. Nepriklausomybės gynėjų medalis.

2015 m. Bronio Savukyno premija už ilgametį kultūros puoselėjimą ir nuoseklų darbą kultūrinės leidybos baruose.

2017 m. Antano Miškinio literatūrinė premija už poezijos knygą „Juodoji dėžutė“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2016).

2017 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“.

2019 m. Gvido Latako medalis daugiausia 2018 m. poezijos knygų Lietuvoje išleidusiam leidyklos „Kauko laiptai“ vadovui (Poezijos pavasaris-2019).

I. Slonksnytės nuotr.

Komentarai