Aleksandro Dapkevičiaus parodos „Iš(va)duota tikrovė“ ir kūrinių albumo pristatymas

Renginys
2020-02-20 / 2020-02-20
Bibliotekos III aukštas

2020 m. vasario 20 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje atidaroma klaipėdiečio fotomenininko Aleksandro Dapkevičiaus (1929–2007) paroda „Iš(va)duota tikrovė“ ir pristatomas pirmasis šio autoriaus kūrinių albumas.

Parodos kuratorė ir albumo sudarytoja – menotyrininkė Danguolė Ruškienė, leidėja – UAB „Druka“.

Renginys skirtas 90-osioms jubiliejinėms A. Dapkevičiaus gimimo metinėms.

Projektą remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Šiauliuose paroda veiks iki kovo 11 d., po to ji bus eksponuojama Kaune.

A. Dapkevičiaus kūrybinis palikimas – gausus ir įvairialypis. Jis nuolat eksperimentavo, kūrė montažus, koliažus, ieškojo naujų vaizdų prasmių daugkartinėje ekspozicijoje. Tačiau ką bepasirinktų, kokias priemones naudotų, jo kūryboje visuomet išliko ryškios pastangos prasilaužti pro anuometinius ideologinius barjerus ir nusistovėjusius mąstymo standartus. Išlaikydamas pagarbą tradicijai, jis tuo pačiu metu ieškojo naujų raiškos galimybių ir jam buvo nesvarbu, kad jos neįsitenka fotografijos rėmuose. Šio fotomenininko kūryba darė didžiulę įtaką Klaipėdos fotografijai, ši įtaka jaučiama iki šiol. Neabejotinai menininkas įnešė savo indėlį ir į visą Lietuvos fotografijos istoriją.

A. Dapkevičiaus fotografija po daugiau nei dešimties metų pertraukos Klaipėdoje, taip pat ir Šiauliuose buvo pristatyta 2018 metais retrospektyvinėje parodoje „Ant realaus pasaulio pagrindo“. Po šios parodos leidybai buvo parengtas pirmasis A. Dapkevičiaus kūrinių albumas, apimantis jo kūrybą nuo ankstyvųjų fotografijų, užfiksuotų 1960 m., iki paskutinių kūrinių – koliažų, sukurtų 2007 m., prieš pat autoriaus mirtį. Albume publikuojami ne tik tie kūriniai, kurie buvo spausdinti paties autoriaus ir eksponuoti tuometinėse parodose. Menotyrininkė D. Ruškienė daugiau nei metus dirbusi prie A. Dapkevičiaus fotografijų archyvo, saugomo Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, iš gausios autoriaus negatyvų kolekcijos atrinko vertingiausius kadrus, kurie visuomenei pristatomi pirmą kartą. Šiame leidinyje taip pat naudojamos ištraukos iš straipsnių, spausdintų aktyviausiu A. Dapkevičiaus kūrybiniu periodu, paties fotomenininko pasisakymai. Albume siekiama atskleisti platų A. Dapkevičiaus požiūrį į kūrybą ir nuolatines jo naujų raiškos formų paieškas, kūrybinio kelio pabaigoje tam tikra prasme paneigusias pačią fotografiją.

Daugiausia diskusijų sukėlusi A. Dapkevičiaus kūrinių serija „Fotografika“ (2002–2007) kartu su kitais jo eksperimentiniais darbais bus pristatyta kuratorės sudarytoje parodoje „Iš(va)duota tikrovė“. Šie paskutiniai autoriaus kūriniai žymi radikalų jo kūrybos posūkį, įvykusį po beveik trisdešimties metų darbo tradicinės fotografijos ribose. Apie 2000-uosius A. Dapkevičius ėmėsi perkurti savo archyvines fotografijas, o tam pasirinktos priemonės – flomasteriai, guašas ir džiovinti augalai – tapo tikru akibrokštu jo fotografijos žinovams. Iš pradžių autorius gana atsargiai dėliojo spalvotus akcentus, kur ne kur paspalvindamas detales, priklijuodamas kokį nors augalą. Vėliau visiškai padengdavo fotografijos paviršių ryškiomis spalvomis, kartais gausiai aplipindavo džiovintų augalų žiedais ir lapais. Naudodamasis tokiomis raiškos priemonėmis, A. Dapkevičius netrukus visiškai pradėjo ignoruoti realistinį turinį ir tiesiogine žodžio prasme paskandindavo vaizdą ryškių dėmių siautulyje. Taip radosi naujų kūrinių. Susitelkdamas prie naujų formos, spalvos išraiškos priemonių, fotomenininkas mėgino sukurti savitą kūrybinį metodą. Būdingas tapybos eskiziškumas, spontaniškumas neatpažįstamai pakeitė gerai apgalvotą fotografinio vaizdo sąrangą. Tačiau teigti, kad ant fotografijos pagrindo kuriami nauji vaizdiniai praranda bet kokį ryšį su fotografija, taip pat nebūtų tikslu. Net ir savo fiktyvų pasaulį A. Dapkevičius kūrė ant realaus pasaulio pagrindo, naudodamasis realybės padiktuotomis formomis ir jų tarpusavio ryšiais.

D. Ruškienė

Komentarai