Alfonso Čepausko ekslibrisų paroda

Paroda
2018-10-08 / 2018-10-29
Bibliotekos III aukštas

Nuo spalio 8 d. iki 29 d. bibliotekos III aukšto galerijoje eksponuojama Lietuvos dailininko Alfonso Čepausko ekslibrisų paroda.

Parodos pristatymas vyks spalio 26 d. 13.30 val. bibliotekos III aukšto galerijoje. Pristatymo metu bus demonstruojama filmuota medžiaga „Iš susitikimų su ekslibrisų kūrėjais“ (režisieriai Gintautas Stungurys ir Diana Stungurienė).

Alfonso Čepausko ekslibrisai

Alfonsas Čepauskas gimė 1929 m. Tauragės rajone, netoli Skaudvilės, keletą metų gyveno Tauragėje. Kaune baigęs taikomosios dailės mokslus, dirbo meniniu redaktoriumi periodinės spaudos leidiniuose. Sukūrė iliustracijų prozos ir poezijos kūriniams, per 1 200 ekslibrisų, kelias dešimtis gausių grafikos estampų ciklų, daugybę pavienių grafikos lakštų. Savo kūryboje grafikas nesitenkina vienu raiškos būdu, gausias idėjas įgyvendina skirtingomis priemonėmis, medžiagomis ir technikomis. Jis itin mėgsta kurti skulptūros plastikos dirbinius iš metalo ir akmens. Vis dėlto daugiausia sukūrė grafikos ir itin mėgstamų ekslibrisų.

Šiuos smulkiuosius kūrinius A. Čepauskas kūrė nuolat, o pradžia buvo 7-ajame dešimtmetyje, kai ėmė raižyti mažas linoleumo plokšteles 1962 metais, tarsi „ieškodamas sielai atgaivos“. Susidomėjimą ekslibrisu, norą dalyvauti ekslibrisininkų parodose ir tuomet itin aktyvioje Dailininkų sąjungos Ekslibrisininkų sekcijos veikloje paskatino ir pažintis su vienu žymiausiu šio žanro puoselėtoju bei populiarintoju dailininku Vincu Kisarausku (1934–1988).

Čepauskas nuolat dalyvauja daugelyje užsienio šalių tarptautinių parodų. Yra surengęs 55 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo arti 300 parodų ir tarptautinių konkursų Europos, Amerikos ir Azijos šalyse. Pelnė per 50 įvairių apdovanojimų. 20 metų vadovaudamas Lietuvos ekslibrisininkų klubui surengė apie 100 vietinių ir tarptautinių parodų: „Vilnius – metropolis Lituanie“, „Gediminui – 650“, „Sakralinis ekslibrisas“, „Catechismus – 450“, „Lietuvos mokyklai – 600“, „Baltijos kelias’89“, „M. K. Čiurlioniui – 125“, „Žalgiriui – 600“, „1863 sukilimas“, „M. K. Oginskiui – 250“ ir kitokių renginių. Dailininkas pats sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių, publikavo straipsnių apie parodas, konkursus, kūrybą Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

Apie šio žanro svarbą menininko formavimuisi A. Čepauskas rašė autobiografijoje: „Ekslibrisas – viena minčių labirintais atklydusi vizija, sustabdyta ir įkūnyta trapioje medžiagoje – popieriuje, gal ir yra ta vieta, kurioje ryškėja sumanymų spiralės kontūrai. Ir jeigu pavyksta čia išsakyti savo ar kitų norus, lūkesčius ar credo, gal lengvesnis tampa metų „turtas“ ir nutolsta pasirodantis liūdesys.“

Ekslibrisuose mažosios grafikos priemonėmis skleidžiasi jautraus menininko nuostatos, orientuojamasi į knygos ženklo adresatą, jo pasaulio suvokimą, kartu išreiškiamas ir paties dailininko matymas. Pagal dailininko požiūrį ryškėja metaforiškas, poetiškas ir filosofinis ekslibrisų aspektas. Stengdamasis nepažeisti knygos specifinės plokštumos, jis kuria savitą figūrinio personažo tipą, komponavimas kinta, įgauna naujų jungčių su erdvės, architektūrinės konstrukcijos ar gamtos motyvais. Dailininkas sukauptą solidžią šios grafikos kūrinių atsiradimo patirtį perteikė knygoje „Kaip sukurti ekslibrisą. Grafikos technikos“ (Vilnius, 2008).

Parodoje eksponuojamų ekslibrisų diapazonas laiko požiūriu gana platus. Nuo ankstyvųjų 8-ojo dešimtmečio ekslibrisų, kuriuose plėtojamos svarbiausių meninių principų užuomazgos, iki kūrybiškai virtuoziškų pastarojo dešimtmečio kūrinių. Dažnai miniatiūrinio formato lakštai atskleidžia asmenybės  pasaulį, kur dera architektūrinis peizažas ir personažo profilis kamerinėje erdvėje (J. Liorančo 1999), ekspresyvi figūra, sklandanti virš Vilniaus peizažo (Eugenijaus Šalčio 2007), miško laukymėje su nukirstų eglių kelmais ir šarvuotos viduramžių figūros fragmentu, skirtu Griunvaldo (1410–2010) metinėms atminti (Alfredui Bumblauskui 2008). Grafikas pasitelkia plastikos dinamiką ir precizinę liniją (Valdo Tutkaus 2000), monumentalių formų ir figūrų kontrastą bei subtilius etnografinius ženklus (Virginijaus Būdvyčio 2006). Įvairioms asmenybėms sukurtas ir savitai interpretuojamas vaizdinys žavi atotrūkiu nuo stereotipinio įsivaizdavimo (N. Jacenko 1985, Siegfried Schmidt 1992, P. Labuhn 1987, Juozo Oleko 2006, V. Paulauskaitė 1988, Leopoldas Digrys 2000).

9-ojo dešimtmečio A. Čepausko ekslibrisuose matomos skirtingos stilistinės  transformacijos, jos jungiamos su subtilaus humoro elementais (P. Sirvidas, R. Lewandowski, R. Graibus ir kt.). Šiuo laikotarpiu nestinga subtiliai siurrealistinio ir poetinio matymo bruožų (V. Stransky, Enzo Pellai, S. Urbikienė ir kt.), išreikštų oforto technika. Grafikas jautriai pagauna šviesos ir tamsos kontrastus, spalvų niuansus, įvairių linijų žaismes.

10-ojo dešimtmečio ekslibrisuose ryškėja  grafiko meistrystė ir stiliaus įvairumas. Vienuose ekslibrisuose ryškėja būdingas formos plastikos monumentalumas (A. Budrikis, A. Nikžentaitis, Č. Vaupšas), kitur grafikos kalba kamerinė ir jautriai poetiška (V. Vanagas, R. Jurkšaitis), kartais ji tampa itin ekspresyvi, muzikaliai ritmiška ir dinamiška (Dr. H. D Kohler, Tambornino Angelo, Z. Zinkevičius ir kt.), veržliai išreiškia įvairių asmenybių bruožus. 

Nuo 2000 metų ekslibrisuose stiprėja tapybiškasis pradas, tačiau grafikos raiškai lieka būdinga technikos atlikimo precizika, plastinė įvairovė. Dažniausiai A. Čepausko ekslibrisai skirti kolegoms menininkams, rašytojams, medikams, istorikams ar politikams, o jų esminiams savitiems bruožams perteikti naudojamos daugiaplanės kompozicijos, ypač mėgstama metaforiška, siurrealistinė kalba, tarsi jungianti skirtingas laiko, erdvės, formos dimensijas, papildančias spalvų niuansais, linijų žaisme. Nedidelis ekslibrisų formatas A. Čepausko nevaržo, jis laisvai sklando meninės raiškos priemonėmis, sukuria savitą vaizdinių pasaulį. Jame savitai komponuoja įvairiaplanių pasakojimų aspektus. Tarsi mažąja kino kamera geba jungti vaizdinius, derinti įvairias situacijas. Tokie įtaigūs A. Čepausko pasakojimai virsta mūsų šalies istorijos ir padavimų išplėtotu pasakojimu, o asmenybių istorijos tarpsta plačiame metaforiškame kultūros lauke su muzikalumo, metaforiškumo ir asociatyvumo akcentais.

Nijolė Nevčesauskienė

—————-

Alfonso Čepausko ekslibrisai

Alfonsas Čepauskas was born in 1929, in Tauragė district, near Skaudvilė, and for several years he lived in Tauragė. After he finished the studies of applied arts, he worked as an art editor of periodicals. He has created illustrations for prose and poetry works, over 1,200 ex libris, several dozen cycles of graphic engravings, a lot of graphic sheets. In his creation the graphic artist is not content only with the way of expression, he realizes the plenty of ideas by different means, materials and techniques. He especially likes creating sculptures from metal and stone.  Nevertheless, he has created graphic works and especially favoured by him ex libris.

Čepauskas regularly creates these small pieces of art, and the beginning was in the 7th decade, when he started to engrave small plates of linoleum in 1962, as if “looking for relaxation for his soul”. The acquaintance with one of the most outstanding promoters of this genre, an artist Vincas Kisarauskas (1934–1988) inspired him to create ex libris, a wish to take part in ex libris exhibitions, and in the activity of ex libris artists section of Artists’ Union which was especially popular in that time.

Čepauskas constantly takes part in international exhibitions abroad. He has held 55 solo ex libris and graphics exhibitions in Lithuania and foreign countries. He has participated in almost 300 exhibitions and international contests in Europe, the USA and Asia. He has won over 50 different awards. He has led the club of Lithuanian ex libris artists for 20 years and has held about 100 national and international exhibitions: “Vilnius – metropolis Lituanie”, “650 Years for Gediminas”, “Sacral Ex Libris”, “450 Years for Catechismus”, “600 Years for Lithuanian School”, “The Baltic Way ’89”, “125 Years for M. K. Čiurlionis”, “600 Years for Žalgiris”, “1863 Uprising”, “250 Years for M. K. Oginskis” and other events. The artist himself has compiled several dozen of exhibition catalogues, bibliographic publications, he has published the articles about exhibitions and contests in the publications of Lithuania and foreign countries.

Čepauskas wrote about the importance of this genre for the artist’s development of in his autobiography: “Ex libris – a vision which has wondered through the mazes of ideas, and which has been halted and embodied in a fragile material – a sheet of paper, may be is the place, where the contours of ideas are emerging. And if you are successful to express your own and others wishes, expectations or credo, the burden of years might become lighter and the coming sorrow goes far away”.

In ex libris, by means of small graphics, the provisions of a sensitive artist are spreading out, it is oriented to an addressee of the book mark, the perception of his world, at the same time the vision of the artist himself is expressed. According to the artist’s approach, the metaphorical, poetic and philosophical aspect of ex libris is emerging. Trying not to damage the specificity of the book, he creates a peculiar type of a figurative character, the composing is changing, it acquires new combinations with the motifs of space, architectural construction or nature. The artist conveyed his considerable experience in graphics creations in a book “How to Create Ex libris. Graphics Techniques” (Vilnius: Vilnius Academy of Arts publishing house, 2008).

The time gamut of ex libris shown in the exhibition is quite wide: from early ex libris of the 8th decade, where the beginnings of the most important artistic principles were developed, until the creative and perfect works of the last decade. The sheets of minute format often hold and reveal a personality’s world, where architectural landscape and a character’s profile are harmonized within chamber space (J. Liorančas 1999), an expressive figure flying above Vilnius landscape (Eugenijus Šaltis 2007), in the forest trap with stumped fir shrubs and a fragment of an armored figure of the Middle Ages, dedicated to commemorate Grünwald (1410–2010) anniversary (Alfredas Bumblauskas 2008). The graphics artist uses the dynamics of plastic and precise line (Valdas Tutkus 2000), the contrast of monumental forms and figures as well as subtle ethnographic marks (Virginijus Būdvytis 2006). The individually interpreted image created for various personalities fascinates in its difference from stereotypical imagination (N. Jacenko 1985, Siegfried Schmidt 1992, P. Labuhn 1987, Juozas Oleka 2006, V. Paulauskaitė 1988, Leopoldas Digrys 2000).

Čepauskas’ ex libris of the 9th decade emphasize different stylistic transformations, they connect them with the elements of delicate humour (P. Sirvidas, R. Lewandowski, R. Graibus, etc.). During this period, there are a lot of subtly surrealistic and poetic vision features (V. Stransky, Enzo Pellai, S. Urbikienė, etc.), expressed with etching technique. The graphics artist sensitively catches the light and dark contrasts, colour nuances, the interplay of various lines.

In the ex libris of the 10th decade, the graphics artist’s mastership and a variety of styles are unfolding. In some ex libris the monumentality of form is revealed (A. Budrikis, A. Nikžentaitis, Č. Vaupšas), in others the language of graphics is similar to chamber surrounding and is poetic (V. Vanagas, R. Jurkšaitis), sometimes it becomes especially expressive, musically rhythmic and dynamic (Dr. H. D Kohler, Tambornino Angelo, Z. Zinkevičius, etc.), and precipitately expresses the features of various personalities. 

Since 2000, the painterly touches have been emerging in ex libris, however, the precision of technique and plastic variety relevant for graphics expression are getting stronger. A. Čepauskas’ ex libris are usually dedicated to other artists, writers, medics, historians or politicians, and multifaceted compositions are used to convey their essential and specific features, and  metaphorical and surrealistic language, which as if combines different dimensions of time, space and form which complement the nuances of colours and shapes. A small format of ex-libris does not constrain A. Čepauskas, he freely uses the means of artistic expression and creates a peculiar world of images. He in his own way composes the aspects of diverse stories. As if with a small movie camera, he is able to combine images, harmonizes various situations. Such suggestive stories by A. Čepauskas turn into the elaborated story of our country’s history, and the stories of personalities flourish in a wide metaphorical field of culture with the focuses of musicality, metaphoricity and associativity.

Nijolė Nevčesauskienė

Ekslibrisų paroda yra projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500“ ir tarptautinio forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos“ dalis. Forumo programa.

Organizatorius – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio vešoji biblioteka.

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Nuotraukų autorė Diana Stungurienė.

Komentarai