Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisų paroda

Paroda
2018-03-14 / 2018-04-09
Meno ir muzikos skaitykla

Nuo kovo 14 d. bibliotekoje eksponuojama ekslibrisų  paroda lietuvių dailininkui Vytautui Osvaldui Virkau atminti. Parodoje galite apžiūrėti lietuviams skirtus 48 ekslibrisus. Darbai atrinkit iš 333 autoriaus ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui 2016 m. dovanotų darbų.

Amerikiečių šiuolaikinis ekslibrisas ir jo kūrėjai nėra žinomi Europoje. Pirmiausia dėl to, kad knygos ženklas ir praktinis jo naudojimas Amerikoje niekad nebuvo toks populiarus kaip Europoje. Beje, ir Europoje šiandien knygos ženklai vis tolsta nuo savo aukso amžiaus dienų. Amerikoje ekslibrisus dažniausiai kuria mėgėjai arba komercinės dailės atstovai, tad dauguma darbų nėra aukštos meninės vertės. Maloni išimtis yra Vytautas Osvaldas Virkau, lietuvis dailininkas, daugiau kaip trisdešimt metų kūręs ekslibrisus, aktyviai dalyvavęs parodose ir tarptautiniuose konkursuose. V. O. Virkau pasižymėjo kaip produktyvus ekslibrisininkas, sukūręs nemažai įdomių knygos ženklų, kurie itin vertinami knygos mėgėjų, kolekcininkų ir dailininkų.

Vytautas O. Virkau gimė 1930 metais kovo 1 dieną Šiauliuose, mirė 2017 metų rugpjūčio 18 dieną Čikagoje, kurioje praleido ilgiausius ir kūrybingiausius gyvenimo metus. Vytautas O. Virkau mokslus pradėjo Lietuvoje, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su tėvais pasitraukė iš Lietuvos ir kurį laiką gyveno Miunchene, ten 1949 m. baigė gimnaziją. Po dvejų metų visa Virkau šeima atvyko į JAV. Vytautas studijavo Čikagos universitete, 1956m. baigė Čikagos dailės institutą magistro laipsniu (tapybos ir grafikos specializacija). Baigęs studijas Vytautas O. Virkau pradėjo kūrybinį kelią, dirbo dailės pedagogu: 1961–1985 m. profesorius George’o Williamso koledže Dauners Grove, 1985–1995 m. profesorius ir Dailės katedros vedėjas Šiaurės centriniame koledže Neipervilyje.

Vytautas O. Virkau aktyviai įsitraukė į kūrybinį darbą, kūrė lakštinę grafiką, tapė paveikslus, vitražus, scenovaizdžius, iliustravo ir apipavidalino knygas ir žurnalus. Nuo 1970 m. „Metmenų“ žurnalo meninis redaktorius ir dizaineris. Kurį laiką apipavidalino „Lituanus“ žurnalą. Dailininko darbai buvo eksponuoti grupinėse ir personalinėse parodose, kur susilaukė puikaus publikos ir kritikų įvertinimo. V. O. Virkau darbuose, įskaitant ekslibrisus, populiarūs geometriniai ir abstraktūs žiedų, gėlių, lapų ir kiti gamtos motyvai. Apskritai Vytautui didelę įtaką, ypač jo tapybai, turėjo vadinamoji Čikagos mokykla.

Pirmąjį ekslibrisą V. O. Virkau sukūrė 1970 m. knygoms, kurias Amerikos lietuviai dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai jos 400-ųjų metinių proga. Dailininkas iš viso sukūrė per 400 ekslibrisų. V. O. Virkau ekslibrisai sukurti retai naudojama mišria koliažo-ofseto technika, kuri itin patogi reprodukuojant didelius tiražus. Dailininko ekslibrisuose dažni gamtos motyvai, atspindintys jo meilę gamtai. Vytautas kūrė ekslibrisus draugams ir kolegoms. Jis rasdavo charakteringą bruožą, kartais sunkiai pastebimą, bet turintį kažką bendra su knygos ženklo savininku. V. O. Virkau ekslibrisai nėra tradiciniai knygos ženklai, bylojantys tik apie savininką, jo asmenybę ar interesus. Tai puikūs miniatiūrinės grafikos meno pavyzdžiai.

O. Virkau ekslibrisai buvo eksponuoti daugelyje šalių: Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Švedijoje, JAV ir kt. Dailininko knygos ženklai įvertinti įvairiais apdovanojimais, tarp jų medaliais (1975, 1977, 1984 m.) prestižinėje tarptautinėje ekslibrisų bienalėje Malborko pilyje, Lenkijoje.

Baigiant būtina priminti ir kitą Vytauto meilę. Tai augalai ir botanika. Ta meilė nesunkiai įžvelgiama dailininko kūryboje. Vytautas yra prasitaręs, kad jei būtų likęs gimtinėje, būtų tapęs botaniku, o ne dailininku. Šiandien galima tvirtinti, kad Amerikoje jis tapo ne tik individualaus braižo žinomu dailininku, bet ir daugiau nei mėgėju botaniku. Vytauto vasarnamis Viskonsino valstijoje buvo puikiai prižiūrimas ir turtingas augalų lyg botanikos sodas. V. O. Virkau per savo gyvenimą pasodino daugybę medžių, krūmų ir gėlių. Vytautą išgarsino projektas, pradėtas prieš daugiau nei 30 metų. Tuomet iš Lietuvos gavęs Stelmužės ąžuolo gilių, jis Čikagos apylinkėse išaugino daug šio seniausio Lietuvos ąžuolo palikuonių. Anot Vytauto sesers Henrietos Vepštas (Vepštienės), taip pat dailininkės ir ekslibrisų kūrėjos, vienas iš Stelmužės palikuonių pasodintas prie Vytauto kapo Čikagoje.

Vitolis Enrikas Vengris

Komentarai