Fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“

Paroda
2018-08-10
Bibliotekos III aukštas

Rugpjūčio 10 d. bibliotekos III a. galerijoje atidaryta per Lietuvą keliaujanti fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“. Paroda skirta pagerbti pasaulio lietuvių pasiekimams, jų gimtosios kalbos ir tradicijų puoselėjimui, padėkoti už politinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, atsidavimą ir pastangas atkurti laisvą Lietuvą.

Parodą pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, padėkos žodį tarė bibliotekos globėjas Seimo narys dr. Stasys Tumėnas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas dėkojo už tautiškumo dvasios palaikymą Šveicarijos lietuvių bendruomenėse. Pristatymo metu aktorė Lina Bocytė skaitė Maironio eiles Šveicarijos tema.

Kviečiame aplankyti parodą iki rugsėjo 14 d.

Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės Jū­ra­tės Cas­per­sen pa­stan­go­mis jubiliejiniais Lietuvai 2018 metais Lietuvoje pristatoma keliaujanti Šveica­ri­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Lie­tu­vių Švei­ca­ri­ja“, skir­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui. J. Cas­per­sen yra ir PLB Kultūros ta­ry­bos pir­mi­nin­kė. Šio­je pa­ro­do­je pri­sta­to­mos fo­tog­ra­fi­jos, ku­rio­se įam­žin­tas Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­mas ir veik­la, puoselėjant tau­ti­nį ta­pa­tu­mą, gim­tą­ją kal­bą ir kul­tū­rą, taip pat švei­ca­riš­kos tra­di­ci­jos ir įspū­din­giau­si Al­pių ša­lies gam­to­vaiz­džiai. Nuot­rau­kų autoriai: Dia­na Bru­ner (Brun­ner), Eg­lė Dra­ne­vi­čie­nė, Da­nu­tė Gu­daus­kie­nė, Ilo­na Kat­kie­nė, Vil­ma Kin­čiū­tė-Kern, Ri­ta Mė­jer (Meyer), Fe­lik­sas ostapenko, Rimas Su­ka­re­vi­čius, dr. Li­ja­na Tag­man (Tag­mann), Lai­ma Jo­ki­mai­tė-Ti­kui­šie­nė.

Mi­nint Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­tį, eks­po­zi­ci­ja „Lie­tu­vių Švei­ca­ri­ja“ rugpjūčio 10 d. bus pri­sta­to­ma Šiau­lių ap­skri­ties P. Vi­šins­kio bibliotekoje. Eks­po­nuo­ja­mo­je pa­ro­do­je ga­li­ma gė­rė­tis ne tik lie­tu­vių už­fik­suo­tais kva­pą gniau­žian­čiais di­din­gais Al­pių kal­nais, bet su­si­pa­žin­ti ir su lietuvių bendruomenės Švei­ca­ri­jo­je iš­ta­ko­mis, su­si­bū­ri­mais įvai­rio­mis pro­go­mis. D. Bru­ner ko­lia­že už­fik­suo­ta žur­na­lo „Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių ži­nios“ istorija. Pimasis nu­me­ris iš­leis­tas 1951 m., o jo stei­gė­jas ir pir­ma­sis re­dak­to­rius bu­vo Lie­tu­vos pa­siun­ti­ny­bės Ber­ne dip­lo­ma­tas dr. Al­ber­tas Ge­ru­tis. Pir­mie­ji nu­me­riai bu­vo lei­džia­mi 150 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu. 1951-1953 m. bu­vo iš­leis­ti 7 nu­me­riai, o pe­rio­diš­kai leis­ti vėl pra­dė­tas 2001 m.

Pa­ro­do­je už­fik­suo­tos ir me­mo­ria­li­nės len­tos (D. Bru­ner ko­lia­žas), ku­rios pri­me­na lie­tu­vius, gy­ve­nu­sius, kū­ru­sius Švei­ca­ri­jo­je. Tai at­mi­ni­mo len­ta Jonui Ma­čiu­liui-Mai­ro­niui Me­ge­no mies­te­ly­je ant Char­les Hall vi­los kop­ly­čios sie­nos 2007 m. Čia, ma­no­ma, Mai­ro­nis 1907 m. pa­bai­gė ra­šy­ti poemą „Jau­no­ji Lie­tu­va“. Ki­ta už­fik­suo­ta at­mi­ni­mo len­ta skir­ta pro­f. Juo­zui Ere­tui-Ja­kai­čiui (1896-1984), ku­ri yra Ba­ze­lio mies­te ant jo vai­kys­tės ir po sugrįžimo iš Lietu­vos 1942 m. na­mo sie­nos. Įdo­mu, kad Švei­ca­ri­jos lie­tu­viai pro­f. J. Ere­tą iš­rin­ko „Tūks­tant­me­čio švei­ca­ru“. Len­ta ati­deng­ta 2010 m.

Švei­ca­ri­jos lie­tu­viai la­bai ger­bia ir du 1918 me­tų Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rus, ku­rie gy­ve­no ir po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro vei­kė Švei­ca­ri­jo­je. Tai dr. Jur­gis Šau­lys ir pre­la­tas Ka­zi­mie­ras Ste­po­nas Šau­lys. Jie gy­ve­no Švei­ca­ri­jo­je apie 20 me­tų, čia ir mi­rė. Jur­gio Šau­lio ka­pas Lu­ga­no Castagnolos kapi­nių ko­lam­ba­riu­me, o K. S. Šau­lio pa­lai­kai 1968 m. iš Lu­ga­no bu­vo per­kel­ti į Ro­mos Ve­ra­no ka­pi­nė­se esan­čią lie­tu­vių kop­ly­čią. Kaip pa­sa­ko­jo ŠLB pirmi­nin­kė J. Cas­per­sen, abie­jų sig­na­ta­rų Šau­lių Švei­ca­ri­jo­je pa­lik­ti pė­da­sa­kai la­bai svar­būs, jie ži­no­mi, mi­ni­mi, ger­bia­mi, įam­žin­ti. J. Šau­lys sovietams oku­pa­vus Lie­tu­vą, bu­vo Lie­tu­vos ne­pap­ras­ta­sis ir įga­lio­ta­sis pa­siun­ti­nys Švei­ca­ri­jo­je, 4 me­tus ėjo Lie­tu­vos diplomatijos va­do­vo pa­rei­gas emig­ra­ci­jo­je, nie­ka­da ne­pri­pa­ži­no Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos ir sie­kė, kad taip pat da­ry­tų neut­ra­li Švei­ca­ri­ja. J. Šau­lys mirė Lu­ga­ne 1948 m., čia ir pa­lai­do­tas gre­ta žmonos, gar­sios ita­lų ope­ros dai­ni­nin­kės Ma­fal­dos Sal­va­ti­ni Šau­lys. Pre­la­tui K. S. Šau­liui (1872-1964) Lu­ga­no mies­te at­mi­ni­mo len­ta ati­deng­ta 2011 m. Bri­gi­tie­čių or­di­no sve­čių na­muo­se, ku­riuo­se nuo 1945 m. bu­vo pri­si­glau­dęs pre­la­tas. Ši len­ta ir­gi de­monst­ruo­ja­ma pa­ro­do­je.

Eks­po­nuo­ja­mo­je pa­ro­do­je ra­si­te ir at­mi­ni­mo len­tą pir­ma­jam Lie­tu­vos fi­lo­so­fui, tau­ti­nio at­gi­mi­mo skel­bė­jui Ra­mū­nui By­tau­tui (1886-1915) ir Lietuvos mo­der­nio­sios ta­py­bos pra­di­nin­kui An­ta­nui Sa­muo­liui (1899-1942) ant Ley­si­no ka­pi­nių ak­me­ni­nės sie­nos. Į Švei­ca­ri­ją šie du švie­suo­liai bu­vo at­va­ži­vę pa­ta­ria­mi gy­dy­to­jų – ban­dy­ti iš­si­va­duo­ti nuo tu­ber­ku­lio­zės. De­ja, Švei­ca­ri­jos gy­dyk­los jiems ne­pa­dė­jo, jie ne­be­sug­rį­žo į Lie­tu­vą. Atminimo len­tos jiems ati­deng­tos 2015 m., kai bu­vo mi­ni­mos R. By­tau­to 100-osios mir­ties me­ti­nės.

Stasys Tumėnas

 

Fot. I. Slonksnytės

Daugiau parodos atidarymo akimirkų rasite čia.

Komentarai