„Lietuvos spaudos fotografija 2019“ laureatų paroda

Paroda
III aukšto galerija

Sausio 9 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje atidaryta 18-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2019“ laureatų darbų paroda. 

Parodą pristatė fotografas Rolandas Parafinavičius ir dailės teoretikas, kritikas Virginijus Kinčinaitis.

Parodos atidarymą moderavo bibliotekos parodų kuratorius prof. Vaidotas Janulis.

Paroda bus eksponuojama iki sausio 29 d.

Gegužės 3 d. Vilniaus rotušėje konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ nugalėtojams buvo įteikti „Auksinio kadro“ apdovanojimai. Žurnalistinės fotografijos konkursas pristato svarbiausių praėjusių metų šalies įvykių, aktualijų, asmenybių fotografijas. Įvairios temos, atskleidžiančios socialinę, kultūrinę, politinę gyvenimo mozaiką, susidėlioja į bendrą šalies gyvenimo vaizdą.

Konkursui beveik keturis tūkstančius fotografijų pristatė 111 autorių, jo temos: „Naujienos“, „Gyvenimas“, „Portretas“, „Kultūra“, „Kariuomenė“, „Sportas“, „Pramogos“, „Gamta ir jos apsauga“, „Reportažas“, „Fotopasakojimas“ ir „Europos metai“.

Šiais metais konkursas atsisakė temos „Spindesys“, todėl konkursas, pasak menotyrininkės Sandros Umbrasienės, tapo grynesnis ir gyvenimiškesnis: „Lyginant šių ir praėjusių metų albumus, vis aktualesnė darosi gyvenimo „duona ir druska“. Šiais metais fotopasakojimo kategorijai Ramūnas Danisevičius pateikia istoriją „Mažas Didelis Žmogus“, o Romualdas Požerskis – „Laura – spinduliuojanti tamsa“. Abu autoriai parodo sugebėjimą kūrybiškai ir nuoširdžiai atskleisti neįgalumo temą. Neįgalumo ir kitos humanitarinės, socialinės temos vis drąsiau ir atviriau polemizuojamos.“ Tačiau, menotyrininkės nuomone, daug aktualijų spaudos fotografijoje išlieka šešėlyje ir atsilieka nuo to, kas aktualu ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje: „Bet kurgi LGBT temos? Ar toliau apsimetame, kad nieko nėra, ir pataikaujame šalies homofobams? Susidaro įspūdis, kad fotografuoti karo ar pasaulinių konfliktų zonas turbūt lengviau, nei papasakoti apie šalia mūsų, Lietuvoje gyvenančius žmones. Migracijos, karo temos yra svarbios, tačiau homofobija, neapykanta kitai rasei, religijai, stoja aukščiau visko, nes tai konfliktų pagrindas“, – pabrėžia menotyrininkė. Panašios nuomonės apie konkurso lokalumą yra ir komisijos narė Katherine Kay-Mouat: „Sunkiausia turbūt yra fotografuoti scenas, kurios mums visiems geriausiai pažįstamos, – tai mūsų šeima, namai, mūsų šalis. Tačiau, manau, kad tai taip pat būna ir pačios geriausios nuotraukos. Kasdienio gyvenimo vaizdai, geros ar blogos naujienos pasakoja mūsų gyvenamo laiko istoriją, dokumentuoja mūsų gyvenimą. Kam keliauti kur nors toli, kai istorija čia pat – jums po ranka.“

Šiemet konkurse „Auksinį kadrą“ laimėjo 4 moterys fotografės – tai Aida Aurelija Garastaitė („Portretas“), Rūta Šaltmerytė („Kariuomenė“), Laura Vansevičienė („Pramogos“) ir Inga Dinga („Europos metai“). Beveik visos jos konkurse dalyvauja ne pirmą kartą, tačiau svarbu pažymėti, kad turinio kokybė kasmet vis geresnė. „Nebūtų reikalo kalbėti apie konkurso dalyvius diferencijuojant juos pagal lytis, tačiau daug metų šis konkursas buvo vyriška teritorija, mat spaudos fotografų dauguma yra vyrai. Tačiau tai, kokias nuotraukas matome konkurso finale, akivaizdu, kad pokyčiai ryškūs ir verti paminėjimo“, – teigia menotyrininkė S. Umbrasienė.

„Fotografai irgi išsiduoda. Jų aistra fotografuoti liudija, kad jie norėtų viską matyti ir būti visų matomi. Bet nedrįsta – todėl fotografuoja kitus. Ypač portretų meistrai. Negi nusileisi iki kokio banalaus selfio. Selfis, kaip žinia, yra daromas ne sau, o tau. Todėl ir turėtų vadintis ne selfis, o telfis arba taufis. Fotografai – portretų meistrai – fotografuoja kitus sau. Tai ir yra tikrasis selfis: pamatyti save kituose. Pamatyti save taip, kad kito žmogaus veide atsispindėtų mano charakteris, mano liūdesio šešėlis, mano vienatvės džiaugsmas, mano tuštybės aromatas, mano viltys ir mano meilės ilgesys. Sugebėjimas pamatyti save kito žmogaus akyse. Sugebėjimas pamatyti ir parodyti save kitiems, kituose – argi tai nėra tikroji laimė“, – prieš paskelbdamas temos „Portretas“ nugalėtoją Vilniaus rotušėje kalbėjo poetas ir filosofas Liutauras Degėsys. „Auksiniu kadru“ apdovanojęs Aidą Aureliją Garastaitę, fotografę iš Pasvalio leidinio „Darbas“, L. Degėsys kartu įteikė ir savo kūrybos knygas: poezijos rinktines „Miego gėlės“ ir „Žolynas. Žvėrynas“, romaną „Tavo rytoj buvo vakar“ ir esė rinktinę „Apatiniai gyvenimo drabužiai“.

Konkurso turinys atspindi, kad šiuolaikinė fotožurnalistika susiduria su iššūkiais, kokia yra jos prasmė, misija. Keista, tačiau vis pasitaiko pasvarstymų, ar ji, laisvėjant pateikimo formoms ir būdams, turi išlaikyti griežtus žurnalistikos standartus ir etiką? Dar psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas yra sakęs: „Dauguma žmonių iš tikrųjų nenori laisvės, nes ji siūlo atsakomybę, o atsakomybė daugumą žmonių gąsdina.“ Šie ir panašaus pobūdžio pamąstymai dar labiau atsispindės ateinančiuose „Lietuvos spaudos fotografijos“ konkursuose.

Didžiausią metų fotoreportažą apie popiežių Pranciškų sukūrė ir „Auksinį kadrą“ už jį gavo bene geriausias šalies spaudos ir meninės fotografijos kūrėjas Ramūnas Danisevičius. Ilgai laukto ir visą šalį paveikusio įvykio fotografijos puikiai perteikia atmosferą, tvyrojusią prieš atvykstant pontifikui ir jo vizito metu.

Temos „Naujienos“ „Gyvenimas“, „Diplomatija“ kasmet sudaro įdomiausią, prasmingiausią konkurso dalį. „Netrukus tokie jauni talentai kaip Edvardas Blaževičius, Domantas Umbrasas, Justinas Stacevičius, Lukas Balandis, Domantas Pipas, Elijus Kniežauskas ir daug kitų pasivys visa galva už juos aukštesnius konkurso lyderius – Ramūną Danisevičių, Saulių Žiūrą. Iki šiol matome daug kokybiško turinio iš vyresnės kartos, tačiau du kartus (2017 m. ir 2019 m.) laimėjęs „Naujienų“ kategorijoje „Delfi.lt“ fotografas Domantas Pipas yra pavyzdys, ką reiškia jauna energija ir aštrus protas. Gerai žurnalistinei fotografijai – tai labai reikalinga“, – konkurso  pokyčius komentavo S. Umbrasienė.

Kintant šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykiui, žurnalistinė fotografija dar vis ieško atsakymų, kas konkrečiai yra gamta XXI amžiaus besiformuojančiai, sąmoningai asmenybei. Konkurso „Gamta ir jos apsauga“ temos  nugalėtojo Jono Staselio nuotrauka yra tarsi nuoroda į dvasingumo, sąmoningo gyvenimo ir sugyvenimo su gamta tendencijas. „Gamtos apsauga, sąmoningumas klimato pokyčiams ir dvasinis santykis su gamta, manoma, kitų metų konkurse turėtų būti dar aktualesnis.  Dėl šiais metais vykstančių protestų už klimato apsaugą, didėjančio rūšiavimo ir plastiko vartojimo edukacijos, vis aktualesnio ir globalaus zero waste (be atliekų) gyvenimo būdo, augančio žemdirbystės, žolininkystės poreikio. Visa tai yra dalis dvasinių gamtos ir pilnavertiško gyvenimo praktikų ir tai turėtų atsispindėti spaudoje“, – teigia S. Umbrasienė.

Antrąjį „Auksinio kadro“ apdovanojimą (pirmasis jam buvo įteiktas 2004 m. už temą „Pramogos“) atsiimdamas ilgametis Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis pasidžiaugė tarptautinės vertinimo komisijos įvertinimu. Prieš dešimtmetį fotožurnalistas pristabdė savo aktyvią veiklą, tad dalis jaunųjų kolegų jau nebepamena jo ankstesnių fotografijų. Sakydamas padėką J. Staselis pranešė, kad nuo rudens planuoja pasitraukti iš Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidento pareigų, kurias kolegos patikėjo jam eiti nuo pat klubo įsteigimo 2001 metų rudenį, ir žada tęsti asmeninės kūrybinės fotografijos praktiką bei dalytis patirtimi įvairiomis kūrybos formomis.

Konkursą „Lietuvos spaudos fotografija“ rengia nepelno organizacija VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas, vienijantis daugiau kaip pusšimtį Lietuvos spaudos fotografų profesionalų. Konkursas yra atviras visiems Lietuvos žiniasklaidoje dirbantiems ar su ja nuolat bendradarbiaujantiems fotografams.

Konkurso fotografijų paroda iki gegužės 31 dienos buvo eksponuojama Vilniaus rotušėje. Dabar paroda keliauja po Lietuvą.

 

I. Slonksnytės nuotr.

 

 

Komentarai