Susitikimas su dailininke Michalina Adomavičiene

Paroda
2018-01-25 / 2018-01-31
17:30
Meno ir muzikos skaitykla

2018 m. sausio 25 d. Meno ir muzikos skaitykloje vyko susitikimas su akvarelių ir ekslibrisų parodos autore dailininke, menotyrininke Michalina Adomavičiene, kuri šią dieną paminėjo savo 80-ąjį jubiliejų. Skambant nuotaikingai šiauliečių tautodailininkų kvarteto muzikai į skaityklą vis ėjo norintys pasveikinti menotyrininkę gražios sukakties proga. Padėkoti už ilgametę pedagoginę veiklą, atliktus reikšmingus darbus, Šiaulių tautodailininkų, jaunųjų menininkų globą atvyko LR Seimo, miesto ir rajono valdžios, ŠAVB atstovai, kolegos iš Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo nariai, menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus su žmona Česlava, draugai ir artimieji. Visi kalbėtojai akcentavo dailininkės kūrybiškumą ir darbštumą, žavėjosi jos entuziazmu, kuklumu, gebėjimu su visais rasti bendrą kalbą ir spinduliuoti moteriškumą, išsaugoti jaunatvišką energiją.

Seimo narys dr. Stasys Tumėnas perdavė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio ir Kultūros komiteto sveikinimus ir padėkos raštą. „Bene didžiausias menotyrininkės nuopelnas – Šiaulių krašto tautodailininkų globa, jų drąsinimas ir atvedimas į parodų sales, patirties ir tradicijų perdavimas jaunajai kartai “, – sakė S. Tumėnas. „Jūs esate mūsų miesto ir visos Lietuvos šviesa“, – papildė Seimo nario padėjėjas dr. Nerijus Brazauskas.

Prof. V. Rimkus pasidžiaugė, kad jubiliejus yra ta reta proga, kai gali susitikti su kolega ne dirbti („Mūsų visas gyvenimas – bendradarbiavimas“), o pristatyti jį, įvertinti jo darbus ir pagirti už triūsą. „Esi visa galva už mane žemesnė pagal ūgį, bet pranašesnė pagal nuopelnus menui. Tau niekada netrūko diplomatijos, drąsos priimti ir ištverti kritiką, kuri menotyrininko kelyje neišvengiama, kurti ir padėti kitiems tai daryti“, – kalbėjo V. Rimkus ir linkėjo dailininkei dar daug nuveikti dėl meno.

„Viskas dėl mano vardo. Mano vardas labai gražus. Kalbu rimtai. Vaikystėje jo gėdijausi, bet užaugusi supratau, koks unikalus mano vardas, ir nustojau jo gėdytis. Dabar nebereikia sakyti pavardės, pakanka vardo“, – taip savo sėkmę paaiškino menotyrininkė, atsidėkodama bičiuliams už gėles, kurios netilpo vazose, dovanas ir gražius žodžius.

Renginį vedė ŠAVB Grafikos centro specialistė Lolita Putramentienė-Braza. Centras išleido Michalinos Adomavičienės parodos, kurią dar galite apžiūrėti iki sausio 31 dienos, katalogą.

Laimos Juzulėnienės ir Danguolės Gaubienės nuotr.

Michalina Adomavičienė (g. 1938 m.) – pedagogė, menotyrininkė, ilgametė Šiaulių universiteto Menų fakulteto lektorė. Baigusi Šilutės vidurinę mokyklą, Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume įgijo dailiųjų medžio darbų specialybę, o 1968 m. Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) – menotyros specialybę, kurią gilino Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantūroje.

M. Adomavičienė aktyviai dalyvauja ne tik mokslinėje, pedagoginėje veikloje, bet ir Šiaulių miesto, rajono ir apskrities meno gyvenime. Dailininkė eksponuoja savo akvareles dailės parodose, rašo informacinius, kritinius ir analitinius straipsnius, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose. Ypač daug dėmesio skiria tautodailei: rengia katalogus, bukletus, lankstinukus, rašo įvadinius straipsnius. Ji dažnai kviečiama į parodų atidarymą pristatyti autorius, jų kūrybą.  Tautodailininkai gerbia jos nuomonę, laiko ją savu, patikimu žmogumi, atskleidžia jai savo sumanymus, dalijasi abejonėmis. Mano nuomone, M. Adomavičienė labai svariai prisidėjo prie tautodailės raidos Šiauliuose, paskatino daugybę žmonių imtis kūrybos, puoselėti senąsias liaudies meno tradicijas, ieškoti naujų kelių etnokultūrai skleisti šiandieniame pasaulyje.

Parodoje – akvarelės menas, nuolatos pergyvenąs pokyčius, raidos pakilimus ir sulėtėjimus. M. Adomavičienė yra viena iš tų dailėtyrininkių, kurios  dažų ir teptukų neužmeta – sunku būtų kalbėti apie akvarelės technologijas pačiam jų neišbandžius. Beje, tai pasakytina ir apie kitus dailės dalykus. M. Adomavičienė pamėgo Lietuvos gamtą, jos erdves, miškus, medžius, intuityviai jaučia jų dvasią, paprastume slypinčią gelmę. Bet vien tik gamtos vaizdais dailininkė neapsiriboja, ją domina natiurmortai, ypač gėlių skleidžiamas žavesys. Nutapo ir portretų. Akvarelinis portretas reikalauja ypač meistriško liejimo technikos įgudimo.

M. Adomavičienė yra sukūrusi ir ekslibrisų, jie viešumoje pasirodė tik pastaraisiais metais. Ekslibrisai skirti šeimos nariams, artimiesiems. Jų vaizdinė struktūra itin lakoniška, knygos savininkas nusakomas viena simboline detale: gėlės žiedeliu, knyga ar jų lentynėle ir panašiai. Dalis ekslibrisų projektų tebelaukia tipografinio padauginimo gyvenimo knygoje.

Už nuoširdų darbą, akvarelės tęstinumą, šiuolaikinės tautodailės ugdymą Michalina Adomavičienė nusipelno aukšto įvertinimo. Minėdama savo 80-metį dailininkė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengė parodą, atskleidžiančią jos kūrybos ir kultūrinės veiklos visapusiškumą ir reikšmę.

Prof. Vytenis Rimkus

 

Komentarai