Nauja knyga apie menininką Gerardą Bagdonavičių ir Šiaulių krašto ekslibrisus

Projektas
Knygos grafikos centras

Lapkričio 18 d. per Šiaulių knygų mugę pristatyta Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos išleista knyga „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“.

Leidinys išėjo kartu su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Šiaulių kraštui ir visai šalies meno bendruomenei reikšminga knyga išleista vykdant projektą „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, kurį rėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Prie šios knygos leidybos triūsė nemaža kūrybinė grupė. Tai redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Bronius Maskuliūnas, leidinio sudarytojai ir filmo idėjos autoriai Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė, ekslibriso kūrybinių dirbtuvių vertinimo komisijos pirmininkė Vaiva Kovieraitė-Trumpė, dirbtuvių vadovės Lolita Putramentienė-Braza ir Rasa Prišmontienė, filmo kūrėjai Diana Stungurienė ir Gintautas Stungurys.

Knygoje pateikti straipsniai apie ekslibriso istoriją, jo raidą Šiaulių krašte XX–XXI amžiuje, publikuojama medžiaga apie lietuviškus knygos ženklus šiauliečiams bibliotekų knygose, ekslibrisų kūrimo tradiciją Šiaulių bendrojo ugdymo mokyklose, moksleivių ekslibriso paplitimą Šiaulių krašte, Lietuvoje ir užsienyje, taip pat pateikti atsiminimai apie dailininką, pedagogą, ekslibriso mokyklos tradicijų pradininką Lietuvoje G. Bagdonavičių (1901–1986), jo sukurti ekslibrisai.

Medžiaga leidiniui pradėta rinkti dar 2015 metais, kai ŠAVB įgyvendino projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“. Tais metais surengta ir mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, organizuotos ekslibrisų kūrimo dirbtuvės. „Metams bėgant medžiagos apie G. Bagdonavičių ir ekslibrisus vis daugėjo, todėl kilo mintis išleisti ne tik leidinį, bet ir sukurti dokumentinį filmą apie G. Bagdonavičių“, – sakė projekto vadovė Asta Kaktytė.

Keturiasdešimties minučių trukmės dokumentiniame filme prisiminimais dalijasi G. Bagdonavičiaus artimieji – giminaitė architektė J. Naujalienė ir posūnis Antanas Petrauskas, dailininko mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai. Pokalbiai su jais buvo filmuojami įvairiose Lietuvos vietose. Pasak filmo kūrėjų, kiekvienas kalbėtojas kaip didžiausią turtą iš savo atminties archyvų padovanojo prisiminimus apie mokytoją, stumtelėjusį ne vieną kūrybos link, apie kolegą, neįtelpantį į standartinius „socialistinės gerovės“ rėmus. „Dabar, anot menininko P. Repšio, „tokie žmonės nebegimsta“, – sakė G. Stungurys.

Leidinys unikalus ne tik dėl sukauptos vertingos informacijos apie ekslibrisus. Jame publikuojamas leidėjų parengtas Šiaulių krašto ekslibrisų raidos kalendorius, skirtas besimokančiai visuomenės daliai. Kalendorius yra patogus norintiems greitai susipažinti su knygos ženklų istorija, kadangi įvykiai pateikiami laikantis nuoseklumo. Leidinyje dalijamasi ir kūrybinių dirbtuvių „Ekslibrisas sau“, vykusių 2015 m., patirtimi, pristatomi jų dalyvių – moksleivių laureatų ir jų mokytojų – sukurti darbai.

Knyga turėtų sudominti knygotyros mokslo tyrėjus, tapti parankia mokytojų ir mokinių, siekiančių  geriau susipažinti su ekslibriso menu, istorija, knygos kultūra, mokymo priemone, o plačiajai visuomenei – krašto kultūros pažinimo šaltiniu.

Laimos Juzulėnienės inf.
Ievos Slonksnytės nuotr.

Komentarai