Paroda „Nuosavybės ženklai senosiose knygose: draugijų antspaudai“

Paroda
Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyrius

Senųjų spaudinių fondo leidiniuose randama įvairių knygos nuosavybės ženklų (autografų, įrašų, dedikacijų, antspaudų, ekslibrisų). Knygos ženklai rodo knygos istoriją, savininkų kaitą. Didžiąją nuosavybės ženklų dalį sudaro antspaudai.

Antspaudas –  knygos nuosavybės ženklas, įspaustas įrankiu su tekstu ar piešiniu.

Lietuvoje knygų antspaudai paplito panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškomis raidėmis draudimą (1904). Jų atsirado daug daugiau negu kitų knygos ženklų. Pradžioje antspaudai buvo raižomi metale, nuo XIX a. pab. daromi iš gumos.  Antspaudai būna stačiakampio, ovalinės, apskritos formos, su rėmeliu ir be jo, puošiami ornamentais, piešiniais. Tarybiniais metais antspaudus gamino specialios dirbtuvės. Antspaudus buvo draudžiama gaminti apskritos formos ir vaizduoti tautinę simboliką. Pagal paskirtį antspaudai skirstomi į institucijų, organizacijų ir asmeninių bibliotekų.

Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997, p. 22.

Antspaudai knygose informuoja, kam jos priklausė. Tai įvairios mokyklos, miestų ir miestelių viešosios bibliotekos, muziejai, kariniai daliniai ir batalionai, įstaigos ir organizacijos, privatūs asmenys.

Šioje parodoje eksponuojamos knygos su draugijų antspaudais. Knygose rasti antspaudai sugulė į gana ilgą sąrašą: „Žiburio“, „Motinos ir vaiko“, Šv. Kazimiero, Lietuvių mokslo, Tėvynės mylėtojų ir kitos draugijos, Jaunųjų ūkininkų, „Jaunosios Lietuvos“, „Pavasario“ rateliai ir kuopos įvairiose Lietuvos vietose.

Šalia antspaudo pateikiama trumpa informacija apie draugijos veiklą. Informacijos yra ir apie draugijas, kurių antspaudų nerasta.

Paroda bibliotekos Kraštotyros skaitykloje veiks iki balandžio 1 d.

Komentarai