Paroda „Šiaulių vardas planuose, schemose ir žemėlapiuose (XVI a.–XX a. pab.)“

Paroda
2018-09-01 / 2018-09-30
Kraštotyros ir senų leidinių skaitykla

Kraštotyros skaitykloje veikia paroda, skirta Šiaulių miesto 782-ajam gimtadieniui. Parodoje eksponuojami įvairūs žemėlapiai, planai ir schemos, kartografinė medžiaga iš bibliotekos fondų, kolekcininkų Petro Kaminsko ir Jono Nekrašiaus rinkinių.

Paroda veiks visą rugsėjo mėnesį.

Lietuvos kartografų draugija valstybės jubiliejinių metų proga yra atvėrusi Lietuvai svarbių žemėlapių galeriją internete (www.100lietuvoszemelapiu.lt). Žemėlapių galerija yra nuolat pildoma, žemėlapiai vertinami. Taip siekiama supažindinti tautą su Lietuvai svarbiais žemėlapiais. Apsilankę šioje galerijoje, galėsite rasti ir Šiaulių vietovardį įvairiais istoriniais laikotarpiais.

Maždaug nuo XVI a. žemėlapiuose, o nuo XVII a. ir planuose buvo pradėti žymėti Šiauliai. 1555 m. K. Volpelos sudarytame Europos žemėlapyje bene pirmąkart pažymėti Šiauliai – Sovli.

Prieš 405-erius metus, 1613 m., Amsterdame, Willemo Janszoono Blaeu leidykloje, buvo išleistas pirmasis originalus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Šio žemėlapio rengimui vadovavo ir savo lėšomis jį išleido LDK didysis maršalka, Vilniaus vaivada, Šiaulių ir kai kurių krašto žemių nuo 1572 m. balandžio 29 d. valdytojas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549-1616). Žemėlapį braižė T. Makovskis, spausdinimo formą pagamino Nyderlandų kartografas H. Geritsas. Šiame žemėlapyje Šiauliai pažymėti Szawle. Šiaulių vaizdulyje Oppidum (lot. miestas) pažymėtas bokštas, simbolizuojantis miestą, taip pat gal bažnyčią ir dvarą.

1699-1700 m. švedų kariuomenės kartografai nubraižė kelių nuo Lietuvos pajūrio į Kuršą ir į Kauną žemėlapį. Vienoje iš kelio atkarpų pirmą kartą pavaizduoti Šiauliai – Shaulen, pateikta urbanistinė miesto struktūra, vietovės ir jos apylinkių teritorijos schema. Joje pirmąkart pateiktas Šiaulių planas, nurodytos miesto gatvės, turgaus aikštė, bažnyčia, svarbiausi pastatai, upė, tiltas per ežerą ir kiti objektai.

1870 m. matininko Kožino parengtas Šiaulių miesto plano projektas buvo patvirtintas 1872 m. sausio 14 d. Jame buvo aiškiai nubrėžta miesto teritorija ir jos ribos. Yra išlikęs 1871-1872 m. Šiaulių miesto plano 1903 m. tipografinis atspaudas, kuriame nurodytos visos miesto gatvės, svarbiausi pastatai, bažnyčios ir cerkvės, berniukų gimnazija, paštas, kalėjimas, ligoninės, kapinės, fabrikai, Rūdės upė, tekanti per miestą, Talkšos ežeras, pagrindiniai keliai, vedantys iš miesto. 1912 m. pakoregavus šį planą miesto gatvių tinklas išliko beveik toks pat.     

Prieš 120 metų 1898 m. Čikagoje išleistoje Petro Vileišio knygoje „Trumpa geografija, arba Žemės apraszymas“ publikuotame „Tikrosios Lietuvos“ žemėlapyje ir 1899 m. Juozo Adomaičio-Šerno viename iš pirmųjų lietuviškų geografijos vadovėlių „Geografija, arba Žemės apraszymas“ išspausdintame Lietuvos žemėlapyje Šiaulių miesto vardas užrašytas Šiaulei.

1900 m. Sankt Peterburge, A. Iljino kartografijos įmonėje, atskiru lapu atspausdintas Antano Macijausko sudarytas pirmasis originalus Lietuvos žemėlapis – „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“, kuriame vietovardžiai ir paaiškinimai rašomi lotyniškais rašmenimis. Jame pirmąkart miesto vardas užrašytas lietuvių kalba dabar vartojamu pavadinimu Šiauliai.

1908 m. žymus lietuvių tautosakos skleidėjas, vienas iš Lietuvių mokslo draugijos narių korespondentų M. Davainis-Silvestraitis (1849-1919) parengė pirmąjį lietuvišką žemėlapį-atviruką „Lietuvių kalbos ploto žemėlapis“ (mastelis  1:3 500 000), kuriame pažymėti Šiauliai.

1920 m. rugsėjo 8 d. Vidaus reikalų ministerija patvirtino naują Šiaulių miesto tikrosios būklės planą (1:2 000) suprojektuotoms gatvėms praplėsti ir naujoms nutiesti. Pagal jį buvo paliktos carinės Rusijos laikų aikštės užstatymo ribos, tik atidengtas skveras priešais pagrindinį įėjimą į Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią. 1924 m. šis miesto planas buvo patikslintas. 

1990 m. pasirodė pirmieji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos žemėlapiai. Visuose juose pažymėtas ir Šiaulių miestas.

Jonas Nekrašius

Komentarai