Paroda, skirta „Tautiškos giesmės“ autoriui

Paroda
Kraštotyros ir senų leidinių skaitykla

Šių metų gruodį minimos dvi svarbios sukaktys. Daktarui, prozininkui, poetui, publicistui, laikraščio „Varpas“ redaktoriui Vincui Kudirkai sukanka 160 metų. O jo sukurtai ir pirmą kartą 1898 m. lapkričio–gruodžio mėn. „Varpo“ numeryje publikuotai „Tautiškai giesmei“ – 120 metų.

Šioms sukaktims paminėti Kraštotyros skaitykloje parengta paroda. Joje eksponuojami senųjų spaudinių fonde saugomi Vinco Kudirkos raštai, poezijos, prozos kūriniai ir knygos apie jo raštus ir darbus.

Svarbus parodos eksponatas – 1898 m. „Varpo“ 6-asis numeris su „Tautiškos giesmės“ natomis ir žodžiais. Parodoje galima pamatyti ir daugiau informacijos apie vieną iš trijų Lietuvos valstybės simbolių – Lietuvos himną.

Pirmą kartą „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota jos autoriui Vincui Kudirkai dar gyvam esant, 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge surengtame koncerte, skirtame lietuviams studentams šelpti. Po metų V. Kudirkos bendramintis Kazys Grinius spaudoje šią giesmę pavadino tautišku himnu. Kai kuriuose leidiniuose ir šaltiniuose pateikiamos skirtingos V. Kudirkos sukurtos „Tautiškos giesmės“ žodžių variacijos. Pavyzdžiui, kai kuriuose leidiniuose rašoma „Tegul saulė Lietuvos tamsumas prašalina“, o V. Kudirka, „Varpo“ 1898 nr. 6 pateikdamas „Tautišką giesmę“, parašė „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“. Tai reikėtų įsidėmėti ir prisiminti ir mums, kaip ir ne „meilė Lietuvoj“, o „meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“.

1899 m. Tilžėje buvo išleistos Vinco Kudirkos eilės „Laisvos valandos“. Švenčiant spaudos atgavimo 25-metį, 1929 m. Šiauliuose išleistas jubiliejinis tautos dainiaus V. Kudirkos „Laisvų valandų“ leidinys. Tai „Aukuro“ knygyno leidimas (spausdino „Titnago“ spaustuvė Šiauliuose). Jį spaudai parengė J. Orintas. Šios knygelės pratarmėje J. Orintas rašo: „Šias V. Kudirkos „Laisvas valandas“ imu iš jo raštų I tomo, išleisto 1909 m. ir, leidžiu netaisęs, išskiriant pastebėtą vieną kitą spaudos klaidą. Himną dedu, kaip jis šiandien daugumos vartojamas.“ (Orintas J. D-ras V. Kudirka „Laisvos valandos“, Šiauliai: „Aukuro“ knygyno leidinys, 1929). V. Kudirkos knygelė „Laisvos valandos“ (1929) saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, mokslo metų pradžioje Šiaulių mergaičių gimnazijoje buvo nurodyta, kad mokinės nedrįstų giedoti Lietuvos himno. Tačiau pradedant mokslo metų šventę, visa salė ėmė giedoti „Tautišką giesmę“. Scenoje buvę mokytojai nežinojo, kaip elgtis, atsistojo, bet greit vėl atsisėdo. Tik vienas mokytojas Jonas Adomaitis himną išklausė stovėdamas.

1944 m. birželį, vokiečių okupacijos metu, Ipolito Tvirbuto režisuotas Kazio Inčiūros spektaklis „Vincas Kudirka“ buvo rodomas Šiaulių valstybės dramos teatre. Vaidinimas skambėjo ypatingai, jį lydėjo Laisvės varpo dūžiai. Kaip prisimena aktorė Birutė Raubaitė, ji skambino Laisvės varpu ir sakė V. Kudirkos žodžius: „Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite!“ Po šių žodžių salėje buvę žiūrovai atsistojo ir užgiedojo „Tautišką giesmę“. Tai buvo didžiulis to meto įvykis, tiesiog iššūkis.

1988 m. spalio 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo pripažinta nacionaliniu simboliu, 1988 m. spalio 7 d. buvo iškelta lietuviška trispalvė Gedimino pilies bokšte, spalio 9 d. – Karo muziejaus varpinėje Kaune. Visur skambėjo „Tautiška giesmė“. 1988 m. lapkričio 18 d. „Tautiška giesmė“ oficialiai patvirtinta kaip valstybės himnas.

Dailininkas Amalijus Narbutas 1988 m. linoraižinio technika sukūrė grafikos darbą „V. Kudirka“, kuris kabo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje. Šiame darbe pavaizduotas Vincas Kudirka, jo kurtos „Tautiškos giesmės“ ištrauka, varpas ir „Varpo“ laikraščio antraštė. Dailininkas A. Narbutas 1988 m. Šiauliuose išleido atviruką „Giedokim ją išdidūs“ su Lietuvos himno žodžiais, gaidomis ir V. Kudirkos portretu.

Jonas Nekrašius

Parodą rengė vyr. bibliotekininkė Nijolia Kasparavičienė. Paroda veiks iki 2019 m. sausio 30 d.

I. Slonksnytės nuotr.

Komentarai