Petro Repšio ekslibrisų paroda

Paroda
2018-10-08 / 2018-10-29
Bibliotekos III aukštas

Nuo spalio 8 d. iki 29 d. bibliotekos III aukšto galerijoje eksponuojama dailininko Petro Repšio ekslibrisų paroda.

Parodos pristatymas vyks spalio 26 d. 13.30 val. bibliotekos III aukšto galerijoje. Pristatymo metu bus demonstruojama filmuota medžiaga „Iš susitikimų su ekslibrisų kūrėjais“ (režisieriai Gintautas Stungurys ir Diana Stungurienė).

Petro Repšio ekslibrisai

Kas yra ekslibrisas, arba ex libris? Šiandien turbūt ne kiekvienas pasakys, kad tai knygos vidinėje viršelio pusėje arba piešantraštiniame lape klijuojamas nuosavybės ženklas. Ex libris išvertus iš lotynų kalbos ir reiškia – „iš knygų“. Iš knygų to ir to asmens. Jis gali būti visai paprastas – vien tekstu nurodantis, kieno tai knyga, bet gali būti didelis ir gražus, su įrašais ir vaizdais. Vaizdai paprastai charakterizuoja savininką: kilmę, profesiją, pomėgius, charakterį, kitas išskirtines jo savybes. Ekslibrisai atsirado ir paplito tada, kai knygos buvo labai brangios, o bibliotekos liudijo turtą, išsilavinimo teikiamą galią bei įtaką, drauge – aukštą padėtį visuomenėje. Knygoms atpigus, pagausėjus asmeninių bibliotekų, ekslibrisus ėmė naudoti bibliofilai, pamėgo institucijos. Sovietų Lietuvoje jie buvo dailininkų mėgstama kūrybos sritis, nes nesunkiai kirsdavo žmonėms beveik neįveikiamą geležinę uždangą. Taip Lietuvos dailininkams pavyko dalyvauti ne vienoje užsienio mažosios grafikos parodoje, o jų gauti katalogai padėjo bent akies krašteliu dirstelėti į už geležinės uždangos plytėjusį meno pasaulį.

Šiauliečiai geriau nei kiti Lietuvos gyventojai gali pažinti šį specifinį dailės žanrą, nes turi Gerardo Bagdonavičiaus sukauptą ekslibrisų kolekciją. Susidomėjimą ekslibrisu G. Bagdonavičius diegė ir savo mokiniams. Vienas jų – Petras Repšys (g. 1940), kuris mielai pasakoja, kad iš savo Mokytojo apie ekslibrisą iš esmės sužinojo viską. Tačiau pats kurti ekslibrisus P. Repšys pradėjo tik baigęs Dailės institutą. Pirmąjį užsakymą gavo 1969 m. iš Vilniaus universiteto bibliotekos, kuri 1970 m. rengėsi minėti 400 metų sukaktį. Bene daugiausia ekslibrisų P. Repšys ir sukūrė 8-ajame dešimtmetyje. Tai ekslibrisai draugams, bičiuliams, menininkams, medikams, taip pat ir vienam kitam tikram knygiui. P. Repšys iš karto pajuto ekslibriso galią atminties saugojimui, kuriam jis ypač jautrus ir atidus. Tai paskatino jį kurti memorialinius ekslibrisus – XIV tarptautiniam ekslibriso kongresui Helsingöte Danijoje (1972), be laiko mirusiam bičiuliui architektui Ignui Laurušui (1977) ir kt.

Dauguma P. Repšio ekslibrisų pritaikyti spausdinti nuo cinko klišės. Dailininkas sukuria piešinį, kurį iki jo pageidaujamo dydžio sumažina spaudos meistras. Pagal klišę atspausdinamas reikiamas tiražas. P. Repšys yra išmėginęs ir dar dvi kitas – litografijos ir serigrafijos, arba šilkografijos, – technikas. Pastarąja technika atspausdinti ekslibrisai spalvoti. Jie ir savo turiniu ne tokie rimti kaip nespalvoti.

Visi P. Repšio ekslibrisai, nesvarbu, kada ir kokia technika padaryti, – lyg maži apsakymai. Apie savo žmones, savo laiką ir save. Kultūros istorikui tai tikras lobis, dailės mėgėjui – didžiulis malonumas.

Prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė

——————-

Ex Libris by Petras Repšys

What is a bookplate or ex libris? Today, probably, not everyone will say that it is a mark of ownership pasted on the inner cover of the book or on the cover page. Ex libris translated from Latin means: from the books. It can be quite simple – just a text indicating whose book it is, but it can be big and beautiful, with inscriptions and images. The images usually characterize the owner: his/her origin, profession, interests, character, or any other distinctive features. Ex ilibris appeared and spread when books were very expensive, and libraries were proclaiming about the wealth, the power and influence of education, and, at the same time, a high position in society. When the books became cheaper, with the proliferation of personal libraries, the bibliophiles began to use ex libris, they were liked by the institutions as well. In Soviet Lithuania, they were the creative area favoured by the artists, as it could easily break through “iron curtain” which was almost unconquerable for people. In this way, Lithuanian artists participated in a lot of foreign exhibitions of small graphics art, and the catalogues they received helped to cut the edge of the world of art behind the “iron curtain”.

Šiauliai citizens have a privilege to know this specific genre of art better than others in Lithuania through the collection of ex libris of Gerardas Bagdonavičius. Bagdonavičius inspired his students’ interest in the art of ex libris as well. One of them is Petras Repšys (born 1940), who is happy to say, that he learned essentially everything from his teacher about ex libris. However, Repšys started to create ex libris himself only after graduating from the Institute of Fine Arts. The first order he received in 1969 from Vilnius University Library, which in 1970 celebrated the 400th  anniversary. Probably, most of ex libris were created by Repšys in the 8th decade. They were dedicated for friends, artists, medics, as well as to book publishers. Repšys immediately felt the power of ex libris for memory, to which he is particularly sensitive. This encouraged him to create memorial ex libris: for the international fourteenth ex libris congress in Helsingöt in Denmark (1972),  in 1977 he created ex libris for a close friend, an architect Ignas Laurušas (1932–1974), and for others.

Most of his ex libris are adapted for printing from a zinc cliché. The artist creates a drawing, which is miniaturized to the size the artist wishes by a printing master. According to the cliché, the necessary number of copies is printed. Repšys has tried two more techniques – lithography and serigraphy or silkscreen. Ex libris printed using the latter techniques are colourful. They are less solemn in their content than black and white exlibris

All ex libris created by Repšys, despite when and with what techniques they have been created, are like short stories. They are about people, time and you. For a cultural historian it is a real treasure, for an art amateur – a great pleasure.

Prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė

Ekslibrisų paroda yra projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500“ ir tarptautinio forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos“ dalis. Forumo programa.

Organizatorius – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio vešoji biblioteka.

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Nuotraukų autorė Diana Stungurienė.

Komentarai