Kraštotyros ekspedicija: „Kur liūdi kryžiai pakelėm“ rezultatai

Projektas
2017-11-10
Biblioteka

Lapkričio 10 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio ir Šiaulių rajono savivaldybės viešųjų bibliotekų darbuotojai, 2017 metais dalyvavę  projekte „Kraštotyros ekspedicija: „Kur liūdi kryžiai pakelėm“, aptarė jo rezultatus.

Šiaulių rajone iki šiol užfiksuoti ir aprašyti tik Kairių seniūnijos kryžiai, koplytstulpiai ir stogastulpiai – miestelio gyventoja kraštotyrininkė Nijolia Kasparavičienė nufotografavo mažosios architektūros statinius, pateikė trumpus jų aprašus, matmenis, žmonių papasakotas istorijas. Kitų Šiaulių rajono apylinkių kryžiai aprašyti nebuvo. Todėl siekiant išsaugoti Šiaulių krašto paveldą, stiprinti Šiaulių rajono gyventojų kultūrinį bei tautinį

tapatumą, įtraukiant juos į kryždirbystės objektų išsaugojimo procesą ir tyrimus, buvo inicijuotas šis projektas. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. Partneriais sutiko būti Šiaulių r. savivaldybės viešoji biblioteka ir VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“.

Vasaros pradžioje bibliotekininkėms, rajone koordinavusioms projekto veiklas, surengtas seminaras „Kryždirbystė Šiaulių rajone“, kurį vedė Lietuvos dailininkų sąjungos narė, kryždirbystės tradicijų Lietuvoje tyrėja, menotyros mokslų daktarė Elena Počiulpaitė. Lektorė supažindino su kryždirbystės tradicijomis Lietuvoje, kryžių simbolika, aptarė koplytstulpių, koplytėlių puošybos elementus. O Šiaulių r. savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė Audronė Kiršinaitė pristatė kraštotyros medžiagos rinkimo ir sisteminimo metodiką.

Visą vasarą bibliotekininkai ieškojo savo apylinkėse kryžių ir kitų sakralinių statinių, bendravo su vietos žmonėmis, atliko lauko tyrimus. Nufotografuota ir aprašyta daugiau kaip 170 mažosios architektūros statinių: kryžių, koplytėlių, rūpintojėlių, karavykų, koplytstulpių, stogastulpių, atminimo akmenų ir kt. Surinkta medžiaga susisteminta pagal seniūnijas (dalyvavo 11 Šiaulių r. seniūnijų bendruomenių), objektai suskirstyti pagal savo buvimo vietą: sakralinėse erdvėse, kaimuose, sodybose, viešojoje erdvėje.

Pasak dalyvių, pritrūko laiko detalesnei medžiagai surinkti, kai kurie nespėjo surasti žmonių, galinčių pateikti naudingos informacijos, ne visada buvo aišku, kaip reikia išmatuoti konkretų objektą. Pasak A. Kiršinaitės, procesas vyko paskubom, aprašyta geriausiu atveju apie 60 proc. Šiaulių krašto paveldo. Todėl būtų tikslinga projektą tęsti. Juo labiau kad ekspedicijos metu aptikta ir į kultūros paveldo registrą neįtrauktų kapinynų. Reikėtų tuo pasirūpinti. Papildžius surinktą medžiagą būtų galima išleisti spausdintą kraštotyros darbą, ne tik elektroninį.

Dalyviams pritarė ir N. Kasparavičienė. „Reikia džiaugtis tuo, ką pavyko padaryti. Bet būtina dirbti toliau, nes laikas viską naikina. Po dešimties metų daugelio iš šių statinių jau neberasime“, – įspėjo kraštotyrininkė.

Projekto metu parengtas kraštotyros darbas bus skelbiamas virtualioje elektroninio paveldo sistemoje adresu www.epaveldas.lt  ir Europos skaitmeninėje bibliotekoje Europeana (www.europeana.eu). Medžiaga bus nuolat pildoma ir analizuojama. Ekspedicijos rezultatai bus aptariami su bendruomenių nariais.

Kryžiai Lietuvoje yra religinio, tautinio, kultūrinio identiteto išraiška. Jie ne kartą buvo draudžiami ir brutaliai naikinami. Pastarieji valdžios žingsniai sulaukė tautos pasipriešinimo. Tautinio atgimimo metais kryžiai ypač atitiko lietuvio pasaulėjautą ir estetinę sampratą. Šiandien kryždirbystė Lietuvoje yra tradiciniu būdu perduodama tautodailės meno šaka, UNESCO pripažinta unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe.

Laimos Juzulėnienės inf.
Lijanos Feimanienės nuotr.

Komentarai