Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos paroda

Paroda
Bibliotekos II aukštas

Bibliotekos II aukšto foje eksponuojama Juliaus Janonio gimnazijos parengta kilnojamoji paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“. Parodoje pristatomas Šiaulių gimnazijos įkūrimas, būsimųjų signatarų gimnazijos metai, apžvelgiami pagrindiniai jų gyvenimo ir veiklos etapai.

Paroda veiks iki liepos 13 d.

1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiauliuose pradėjusi veikti gimnazija pergyveno įvairius istorinius laikus ir pasikeitimus.

XIX a. viduryje carinė valdžia nutarė Svisločės miesto gimnaziją (Gardino gubernija, Baltarusija) dėl joje vyravusių lenkiškų nuotaikų perkelti į Šiaulius. Buvo perkeltas gimnazijos personalas, dalis mokinių, biblioteka. Gimnazijai pastatytas naujas pastatas Šiaulių centre, Šoseinaja (dabar Tilžės) gatvėje.

Nuo atidarymo 1851 m. iki Pirmojo pasaulinio karo gimnazija vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“ (rusų k. Šiaulių vyrų gimnazija). Tai buvo klasikinė gimnazija. Visi bendrojo lavinimo dalykai dėstyti rusų kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliuose pradėjo veikti lietuviška gimnazija, kuri 1923 m. buvo suvalstybinta ir pavadinta Šiaulių valstybine gimnazija. 1928 m., atsiskyrus berniukų ir mergaičių gimnazijoms (po karo jos dirbo vienose patalpose), gimnazijai suteiktas Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos pavadinimas. Sovietiniu laikotarpiu, 1946 m., gimnazija pertvarkyta į vidurinę ir pavadinta Šiaulių Juliaus Janonio vidurine mokykla. 1996 m. mokymo įstaigai grąžintas gimnazijos statusas, dabar ji vadinasi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

Per 167 metus gimnazijoje mokėsi ir dirbo daug įžymių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik gimnazijos, bet ir visos Lietuvos istorijoje. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje su pagarba ir pasididžiavimu prisimenamos ryškiausios asmenybės, klojusios atkuriamos Lietuvos valstybės pamatus.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Šioms iškilioms asmenybėms ir skiriama paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Petrulis, J. Vileišis, S. Kairys, M. Biržiška Šiaulių gimnazijoje mokėsi ir ją baigė ne vienu metu. A. Petrulis Šiaulių gimnazijoje mokėsi iki šeštos klasės, kurią baigė 1889 m., J. Vileišis gimnaziją baigė 1891 m., S. Kairys – 1898 m., M. Biržiška – 1901 m. Pirmą kartą drauge gimtojoje gimnazijoje susitiko jau būdami signatarais, minint Šiaulių valstybinės gimnazijos 75-metį 1926 m. spalio 2–3 d.

Parodos organizatorė: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

Komentarai