Šiaulių literatų vakaras Vasario 16-osios signatarams atminti

Renginys
2018-01-17 / 2018-01-17
17:00
Bibliotekos Mažoji salė

„Kaip lengva pasimest tarp savo pažadų…“, – įstrigo dainininko Algimanto Butnoriaus, atvykusio į bibliotekoje vykstantį Skaitytojų klubo ir Šiaulių literatų renginį, atliekamos dainos eilutė. Šis leitmotyvas, sukeliantis ne vienam prieštaringų minčių apie pasiaukojimo kilniai idėjai ir gebėjimo tesėti duotus pažadus kainą, suskambėjo sausio 17-osios vakarą ne kartą.

Vakaro svečias kraštotyrininkas Romualdas Rutkauskas priminė, kad už turimą laisvę pirmiausia turime būti dėkingi Vasario 16-osios Akto signatarams, kurie dažnai ją aukojo dėl būsimų kartų gerovės. Literatas pasidalijo liudininkų, artimųjų prisiminimais apie tai, kaip sudėtinga buvo tuometėje Lietuvoje, kai buvo ignoruojama lietuvių kalba, trūko duonos, teko kęsti svetimšalių savivalę ir smurtą, būti patriotu, kovoti už tautos idealus. Nepaisant gresiančio susidorojimo atsirasdavo drąsuolių. Tarp tokių minėtini ir keturi Šiaulių berniukų gimnazijoje mokęsi 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Jonas Vileišis ir Alfonsas Petrulis. Surengti jų atminimo vakarą artėjančio nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga ir pagerbti signatarus jiems dedikuotomis eilėmis idėja kilo Šiaulių miesto literatams, o ją įgyvendinti ėmėsi bibliotekos Skaitytojų klubas ir entuziazmo nestokojanti  klubo narė, buvusi lietuvių kalbos mokytoja Danutė Augutienė. Vakarą vedė Simono Daukanto gimnazijos lituanistė Angelė Bražaitė.

Degant žvakutėms ir skambant Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinių dainoms savo sukurtas eiles ir kitokio žanro kūrinius skaitė Šiaulių mokytojų pensininkų klubo „Šviesa“, Joniškio literatų klubo „Audruvė“, klubų „Plėviasparniai“, „Verdenė“ nariai, poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Menų šaltinis“ poetai, kiti žinomi Šiaulių miesto literatai. Patys nedalyvavo, tačiau eiles atsiuntė Janina Jovaišaitė, Teresė Staražinskytė-Račienė, Sara Poisson (tikrasis vardas Rasa Čergelienė), Vytautas Mažeika ir kt. Savo sukurtą „Odę Lietuvai“ skaitė Janonio gimnazijos mokinė Martyna Markevičiūtė.

Vakaro viešnia humanitarinių mokslų daktarė Dalia Striogaitė, paprašyta įvertinti šiauliečių kūrybą, sakė klausydama eilių pajutusi, kad „buvo pakapstyta giliau, paieškota mažiau žinomų ar nesureikšmintų faktų apie signatarus“. Anot D. Striogaitės, dauguma autorių pasirinko istorinį požiūrį, vengė atskleisti asmeninį, emocinį santykį su signatarais. Nors tai, jos nuomone, ne mažiau dėmesio verta tema. Buvo galima kalbėti ir apie šeimų, kuriose užaugo būsimi signatarai, lietuvybę, tvirtybę, jų šaknis ir kilmę. „Bet tai dar galėsime pasakyti, juk kūryba niekada nesibaigia“, – savotiškai guodė ir skatino literatūrologė. Jos ir kitų vakaro dalyvių nuomone, kūrėjų eilės sužadino patriotinius jausmus, išgrynino vertybes, sustiprino santykį su to meto garbiais žmonėmis.

Apie signatarų nuopelnus Lietuvai ir miestui kalbėjęs Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis išreiškė gilią pagarbą šiems žmonėms ir pavadino juos „ne praeities, o ateities žmonėmis“. Taip galvoti ir teigti, anot direktoriaus, jam leidžia signatarų idėjos Lietuvai ir tautai, jų pačių užrašytos ir išsaugotos.

Laimos Juzulėnienės inf.
Danguolės Gaubienės nuotr.

 

Komentarai