Spaudinių paroda „Lietuvių egzodo rašytojai: 1945–1990“

Paroda
2019-06-19 / 2019-06-19
Bibliotekos III aukštas

Bibliotekos III a. fojė veikia spaudinių paroda „Lietuvių egzodo rašytojai: 1945–1990“, skirta Pasaulio lietuvių metams.

Lietuvių kultūrinė emigracija, prasidėjusi 1944-ųjų vasarą, įsitvirtinus stalininiam socializmui, palietė kūrybingiausius visuomenės sluoksnius: išeivijoje atsidūrė du trečdaliai prieškarinės Lietuvos rašytojų. Lietuvių literatūra suskilo į Lietuvoje kuriamą ir į egzodo literatūrą. Terminas egzodas yra kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio exodos ir reiškia masinį išėjimą iš gimtosios žemės.
Egzodo lietuvių rašytojai nuo pat pirmųjų pasitraukimo iš Lietuvos metų savo kūryboje vaizdavo rezistencinę kovą, kūrė partizano, kovotojo dėl Lietuvos laisvės paveikslą. Poezijoje ryškūs vienišumo svetimoje aplinkoje, tėvynės ilgesio, tautinės valstybės žlugimo apmąstymai bei egzistencinių mįslių sprendimai.

Literatūros tyrėjo ir rašytojo Rimanto Kmitos teigimu, „pokario išeivijos ir tremties literatūros kelias buvo neilgas, bet prasmingas: sunkiausiu tautai laikotarpiu toli nuo tėvynės nublokšti rašytojai įrodė, kad laisva mintis ir kūrybiškas žodis nesunaikinami.“

Spaudinių parodoje – egzodo rašytojų Alfonso Nykos-Niliūno, Igno Šeiniaus, Jono Aisčio, Eduardo Cinzo-Čiužo, Antano Šešplaukio-Tyruolio ir kitų, kurių jubiliejus minime šiais metais, poezijos rinkiniai, romanai, atsiminimai, dienoraščiai ir darbai apie juos.

Paroda veiks iki birželio 19 d.

Ievos Slonksnytės nuotr.

Komentarai