Spaudinių paroda „Prof. V. Rimkaus knygos, albumų įvadai, parodų katalogai“

Paroda
III aukšto galerija

Nuo gegužės 7 d. bibliotekos III aukšto galerijoje veikia spaudinių paroda „Prof. V. Rimkaus knygos, albumų įvadai, parodų katalogai“.

Apie prof. habil. dr. Vytenį Rimkų:

Gimiau 1930 m. sausio 17 d. Zatišų vienkiemyje, Padubysio valsčiuje, Šiaulių apskrityje, gimnazijos mokytojo, visuomenės veikėjo Jaroslavo Rimkaus šeimoje. 1937–1940 m. mokiausi Bagdoniškio ir Bazilionų (Šiaulių r.) pradinėse mokyklose, 1942–1944 m. – Šiaulių berniukų gimnazijoje, 1945–1949 m. – Šiaulių Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje, dalyvavau pogrindžio veikloje. 1949 m. kovo 25 d. su šeima buvau ištremtas į Sibirą, Irkutsko sritį, dirbau miško kirtimo darbus, baigiau traktorininkų kursus. 1951 m. buvau areštuotas ir už rankraštinio laikraštuko „Taiga“ leidimą drauge su Juozu Balčiūnu buvom nuteisti po 25-erius metus kalėjimo lageriuose. Už bendradarbiavimą drauge buvo nuteista sesuo Elytė 10 metų, Verutė Vilkauskaitė – 8-erius metus, tėvas Jaroslavas – 10 metų. 1956 m. buvau grąžintas tremtin. 1958 m. grįžau į Lietuvą, iki 1966 m. dirbau šaltkalviu dažytoju Šiaulių autobusų ir taksomotorų autoūkyje. Neakivaizdžiai baigiau vidurinę mokyklą, 1960–1966 m. taip pat neakivaizdžiai mokiausi ir baigiau TSRS dailės akademijos I. Repino dailės instituto Meno istorijos skyrių Leningrade (dabar Sankt Peterburgas). 1966 m. pradėjau dirbti dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute, vėl neakivaizdžiai baigiau aspirantūrą tame pačiame Leningrado institute, ten apgyniau mokslų kandidato disertaciją apie lietuvių akvarelę. Mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją apie lietuvių liaudies skulptūrą apgyniau 1994 m. Maskvoje. Man buvo suteikti pedagoginiai docento, profesoriaus vardai. Esu dirbęs kviestiniu profesoriumi Vilniaus pedagoginiame universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universitete, buvau daugiau kaip 30 mokslų kandidatų, daktarų, habilituotų daktarų disertacijų gynimo komisijų pirmininku, konsultantu, oponentu. Dabar esu profesorius emeritas.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę tris kadencijas buvau išrinktas Šiaulių miesto tarybos deputatu, tapau Šiaulių miesto garbės piliečiu (2000), Šiaulių rajono garbės piliečiu (2017), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999), Jono Basanavičiaus, Stasio Šalkauskio, Dailininkų sąjungos, redakcijų premijomis. Esu Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos kraštotyros draugijos, Lietuvos meno istorikų draugijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Pasaulinės lituanistų asociacijos, LIONS klubo, LCS, Tremtinių ir politinių kalinių bendrijos, ŠU emeritų klubo, neoficialios masonų ložės „Mėlynoji rožė“, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos, Lietuvos kultūros fondo narys, esu buvęs Šiaulių apskrities Kultūros tarybos pirmininku.

Svarbesnės knygos, įvadiniai albumų straipsniai: „Vitolis Trušys“ (1979 m.), „Aloyzas Toleikis“ (1982 m.), „Gražina Didelytė“ (1984 m.), „Ignas Budrys“ (1985 m.), „Akvarelė“ (1986 m.), „Joana Taujanskienė“ (1989 m.), „Jaunystės meilė ir kova“ (lageriuose parašyti eilėraščiai, 1993 m.), „Lietuvių liaudies skulptūra: raiška ir funkcionavimas“, 1994 m.), „Mūsų tautodailininkai“ (1995 m.), „Tautodailė Šiauliuose“ (1998 m.), „Dailininkas Antanas Krištopaitis“ (1999 m.), „Jeronimas Kmieliauskas“ (2005 m.), „Ir nemirs akmuo… Juozas Liaudanskis“ (su bendraautoriu Rimantu Dichavičiumi, 2005 m.), „Antanas Visockis“ (2006 m.), „Vytautas Edmundas Čekanauskas. Piešiniai: koplyčios ir varpinės“ (2007 m.), „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“ (2007 m.), „Epochų sandūros: mano takai takeliai“ (2007 m.), „Lietuvos medžiai Antano Krištopaičio akvarelėse“ (2008 m.), „Lietuvos bažnyčios Antano Krištopaičio akvarelėse“ (2008 m.), „Vytautas Ulevičius: medžio giesmė“ (2008 m.), „Elena Adomaitienė“ (2009 m.), „Arvydas Každailis“ (2009 m.), „Kryžių kalnas“ (2009 m.), „Sibiro vaizdai ir žmonės“ (2010 m.), „Valerijonas Vytautas Jucys“ (2010 m.), „Aldona Visockienė. Nuo liaudies meno iki profesionaliosios keramikos“ (2010 m.), „Rimantas Baldišius“ (2010 m.), „Gerardas Bagdonavičius“ (2011 m.), „Jaunystės eilės“ (2011 m.), „Algirdas Sakalauskas“ (2012 m.), „Jaroslavas Rimkus. Dailininkas, pedagogas, visuomenininkas“ (2012), „Ir kėlėsi Lietuva… Istorijos ir kultūros fragmentai“ (sudarytojas, 2013 m.), „Kryžių kalnas ir jo vaizdų fiksavimo istorija“ (2014 m.), „Balandžio pirmosios atvirukai“ (bendraautoris – Petras Kaminskas, 2014 m.), „Taiga“ taigoje“, (2014 m.). Knygos rusų kalba: „Lietuvių liaudies menas“ (1973 m.), „Ablinga“ (bendraautoris – Jevgenijus Pliuchinas, 1977 m.), „Gyvenamasis Lazdynų rajonas Vilniuje“ (bendraautoris – E. V. Čekanauskas, 1977 m.), „Lietuvių liaudies skulptūra. Vaizdas ir aplinka“ (1997 m.).

Bendras knygų, albumų įvadinių straipsnių, brošiūrų skaičius – apie 50 pozicijų, publikacijų knygose, žurnaluose – apie 600, straipsnių enciklopedijose, žodynuose – iki 300. Išleista parodų katalogų, bukletų, lankstinukų (įvadiniai straipsniai, sudarymas, redagavimas, dalyvavimas ekspozicijose) – apie 200, publikacijų laikraščiuose – apie 2 800 pozicijų, publikacijų kitomis kalbomis (rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, latvių, estų, bulgarų, italų, suomių, ukrainiečių, vengrų, lenkų, slovakų, armėnų) – per 200. Biobibliografijoje priskaičiuojama apie 3 000 pozicijų. Esu surengęs 10 personalinių dailės parodų, dalyvavau per 100 bendrų dailės, kraštotyros, leidinių, kolekcijų parodose. Turiu sukaupęs ekslibrisų kolekciją, esu Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narys.

V. Rimkus

I. Slonksnytės nuotr.

Komentarai