Stasio Eidrigevičiaus ekslibrisų paroda

Paroda
2019-10-29 / 2019-11-29
Meno ir muzikos skaitykla

Spalio 29–lapkričio 29 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje eksponuojama Stasio Eidrigevičiaus ekslibrisų paroda. 

Eksponuojami ekslibrisai iš Lietuvos dailininkės grafikės, knygų iliustruotojos, Nacionalinės premijos laureatės Birutės Žilytės kolekcijos.

Parodos pristatymas vyks lapkričio 16 d., šeštadienį, 14.30 val. per Šiaulių knygų mugę

Stasys Eidrigevičius gimė 1949 metais liepos 24 dieną Mediniškiuose, Panevėžio apskrityje. 1973 metais baigė grafikos studijas Lietuvos dailės institute. Nuo 1980 metų gyvena Varšuvoje. Nuo 1969 m. dalyvauja dailės parodose. Surengė daugiau kaip 100 personalinių parodų įvairiose šalyse. 2001 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, daugybe tarptautinių premijų.

——————–

STASIO APSILANKYMAI PAS DAINĄ, BIRUTĘ IR ALGIRDĄ

Ekslibrisus pradėjau kurti dar mokydamasis Kaune 1964–1968 metais. Tai buvo linoraižiniai, labai paprastos kompozicijos, skirtos mokslo draugams ir dėstytojams. Studijuodamas Vilniuje pažinau oforto, akvafortos, mecotintos technikas, kurios padėjo žymiai geriau įgyvendinti sumanymus. Šiai mano kūrybai dėstytojai įtakos neturėjo, kūriau laisvalaikiu. Buvau dažnas svečias grafikos dirbtuvėje, ten kruopščiai ir kantriai apdorodavau metalo plokšteles ir po presu ant sudrėkinto popieriaus spausdinau ekslibrisų atspaudus. Ten ir susipažinau su Daina Steponavičiūte, Birutės ir Algirdo Steponavičių dukra.

Daina kartais pasikviesdavo draugus į Jeruzalėje esančius savo tėvų namus. Birutė ir Algirdas pasitikdavo šypsodamiesi. Aš atnešdavau lauktuvių – naujai sukurtų ekslibrisų. Birutė ir Algirdas įdėmiai įsižiūrėdavo į kiekvieną darbelį, kartais keliais žodžiais pakomentuodavo. Algirdas rodė naujas knygas, užsienietiškas muzikos plokšteles ir labai įdomiai kalbėjo apie meną. Tikras išminčius – aš klausydavau lyg užburtas. Tie apsilankymai man buvo tarsi susitikimai meno šventovėje.

2017 m. kurdami LRT filmą „Kelias į namus“ su filmuotojų grupe aplankėme Birutę Žilytę-Steponavičienę. Tada Birutė ištraukė albumą, kuriame buvo mano ekslibrisai. Jų pasirodo visai nemažai, pamaniau – visa paroda. Birutei ir Algirdui esu sukūręs ekslibrisą, kuriame žmogus laiko rankose ąsotį, o iš jo tekantis pienas virsta keliu, kuriuo eina Ji. Dviejų asmenybių ryšio metafora.

Tą kūrinį vadiname ekslibrisu, bet iš tiesų tai mažoji grafika, skirta konkrečiam žmogui. Kiekvienam – vis kita metafora. Pabrėžiu – vis kita.

Mano septyniasdešimtmečio proga Japonijoje, Tokijo mieste, rengiama didelė paroda. Su mano kūryba atvykusiems susipažinti japonams, žinoma, rodžiau ir ekslibrisus. Nustebau pamatęs, su kokiu susidomėjimu jie įsižiūri į kiekvieną darbą. Ir štai – parodai atrinkta per 200 ekslibrisų – beveik visa to žanro mano kūryba. Kai kurie atspaudai likę vieninteliai, suklijuoti į rankų darbo albumus. Paklausė, ar bus galima išimti iš tų aplankų. Leidau.

Pirma, ta paroda bus tikrai lietuviška, antra – kai į kūrinį  įdedi tiek emocijų, tiek širdies, laikui bėgant tas nesensta, atvirkščiai – įgauna svarbą. Tą aš sakau ir studentams.

1975 m., kai stojau į Dailininkų sąjungą, Algirdas Steponavičius man parašė rekomendaciją:

„<…> Įdomiai reikšdamasis tapyboje dailininkas lygiagrečiai bandė įvairias grafikos technikas, su didele aistra ieškodamas sau naujų meninės išraiškos galimybių. Puikiai jausdamas specifines grafikos medžiagų savybes ir jas išnaudodamas, jis sukūrė daugybę mažų formų grafikos darbų oforto, akvatintos, mecotintos, stikloplasto technikomis pasiekdamas didelio meistriškumo. Čia ryškiai pasireiškė Stasio Eidrigevičiaus gebėjimas kurti lakoniškas, apvalytas nuo atsitiktinumų, savitas plastines vizijas, kuriose minčių ir emocijų meninė sistema, tarytum kondensuota iki vienalyčio ženklo reikšmės, bendrauja su mumis metaforų ir simbolių kalba.“

Stasys Eidrigevičius

Komentarai