Visuomenei pristatytas Petro Repšio ekslibrisų katalogas

Informacija
2019-11-16 / 2019-11-16
Biblioteka

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau – ŠAVB) lapkričio 16 d., Šiaulių knygų mugės metu, pristatė kolekcininkų ir menininkų ilgai lauktą garsaus grafiko, vieno žymiausių Lietuvos ekslibrisų kūrėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Repšio ekslibrisų katalogą.

Prieš 50 metų pirmajame respublikiniame ekslibrisų konkurse grafikas P. Repšys, pristatęs pirmąjį savo ekslibrisą, tapo nominantu. Šios sukakties proga ilgametė knygos ženklų saugotoja ir puoselėtoja ŠAVB inicijavo P. Repšio ekslibrisų katalogo leidimą, skirtą dailininko kūrybai ir knygos ženklų tradicijoms Lietuvoje pristatyti ir populiarinti. Kataloge atskleidžiama išsami, iki šiol visuomenei dar nepristatyta menininko ekslibrisų kolekcija, sukurta 1969–2019 m.

Pristatyme dalyvavusi leidinio sudarytoja prof. Giedrė Jankevičiūtė pažymėjo, kad „kiekvienas atskiras P. Repšio ekslibrisas – žavi grafikos miniatiūra, pasižyminti ir puikiu humoru, ir išradingumu, ir atlikimo meistryste. <…> Ekslibrisas būtinai ką nors pasako apie ekslibriso savininką bei jo pomėgius, apie ekslibriso autorių ir jo aplinką.“ Pats P. Repšys susirinkusiems atviravo, kad pabandęs knygos ženklo meną kurį laiką jį apleido ir nebeprisiminė: „Esu pridaręs ekslibrisų Dailės mokykloje, tačiau laikas prabėgo, darbai išsimėtė, nieko nebeliko. Bet buvo paskelbtas konkursas, sugalvojau sukurti ekslibrisą ir laimėjau. Tada ir pradėjau kurti, vėl pasidarė įdomu. Iš to laiko kas yra išlikę – viskas atsidūrė šitoje knygelėje ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.“

Grafikas Mikalojus Povilas Vilutis katalogą įvertino kaip atskirą meno kūrinį, atskleidžiantį tikrąjį P. Repšio ekslibrisų grožį ir vertę. Tam labai padėjo ypatingas vaizdinės medžiagos pateikimas – ekslibrisų fotografijos jų kūrimo aplinkoje, ant darbastalio, tarp įrankių, medžiagų, ten kur jie atrodo natūraliai, savo vietoje. Išskirtinis akcentas ir knygos viršelyje esantis langelis, kuriame kiekvienas naujas katalogo savininkas atranda ekslibrisą, gali pasirašyti ant jo ir užklijuoti viršelio vidinėje pusėje. Plačiau apie katalogo dizaino sprendimus kartu su autoriumi pasakojo ir leidinio dizainerė Sigutė Chlebinskaitė.

Šiaulių kraštui, Lietuvos menininkų bendruomenei reikšmingas katalogas išleistas vykdant projektą „Petro Repšio ekslibrisų katalogo leidyba ir sklaida“, kurį remia LR kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Dar 2018 m. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusiame tarptautiniame forume „Lietuvos ekslibrisui – 500“ meno žinovai, kolekcininkai ir menininkai diskutavo apie būtinybę surinkti, suregistruoti, suskaitmeninti ir išsaugoti didžiulę vertę meno pasauliui turinčius P. Repšio knygos ženklus – iš Šiaulių kilusio menininko kūryba itin vertinama ir nacionalinės dailės mėgėjų, ir dailėtyros profesionalų. Pasak ŠAVB direktoriaus prof. dr. Broniaus Maskuliūno, „labai svarbu, kad knygos ženklo kūrėjai dovanoja savo kūrinius ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui, nes tos kolekcijos čia kaupiamos ateities kartoms. Todėl džiugu, kad spėjome pirmieji pradėti realizuoti idėją išleisti P. Repšio ekslibrisų katalogą ir šiandien jau turime šį puikų kūrinį savo rankose.“ Biblioteka už bendradarbiavimą nuoširdžiai dėkoja Vilniaus dailės akademijai, VDA Klaipėdos fakultetui, Lietuvos dailininkų sąjungai, Lietuvos dailės ugdytojų draugijai, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijai, Lietuvos dailės muziejui, spaustuvei „Petro Ofsetas“ ir direktorei Kamilei Kalibataitei ir vadybininkei Reginai Smetonaitei už atsidavimą ir kantrybę leidžiant katalogą.

Kataloge įamžintų ekslibrisų originalus P. Repšys padovanojo ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui, kuriame jau du dešimtmečius kaupiami kultūrinę ir meninę vertę turintys ekslibrisai. Taip pat suskaitmenintus P. Repšio ekslibrisus jau galima rasti Lietuvos virtualioje kultūros paveldo bazėje epaveldas.lt. Iki metų pabaigos planuojama katalogą pristatyti Vilniuje, o 2020 m. Kaune ir Klaipėdoje.

 

 

 

T. Pauliuščenkos inf.

I. Slonksnytės nuotr.

Komentarai